Patalpų augalininkystės technologijos: sraigių, žuvų ir želmenų auginimas

Pastaraisiais metais patalpų augalininkystė tampa vis populiaresnė. Šis straipsnis aptaria sraigių, žuvų ir želmenų auginimo technologijas patalpose.

Sraigių auginimas patalpose

Lietuvos sraigių augintojų asociacijos pirmininkas Tomas Jacinkevičius užaugino pirmąjį gerą derlių - 3 tonas Helix Aspersa Maxima rūšies sraigių. Jis sako, kad šiemet pirmi metai, kai dalis šalies augintojų užaugino normalų derlių. Įvairiais duomenimis, užauginta nuo 50 iki 80 t sraigių.

Sraiges auginti Tomas nutarė kartą viešėdamas Prancūzijoje, kai paragavo šio delikateso ir jam labai patiko. Pirmiausia plastikinėje dėžėje įkurdino 100 sraigių ir keturis mėnesius augino jas namuose vonios kambaryje. Užaugo, todėl Tomas ryžosi auginti didesnį kiekį, nes tiki šio verslo perspektyva.

Tauragnuose ūkininkaujantis Tomas sako, kad auginti sraiges nėra labai sunku, kai jau išmoksti tai daryti. Pirmiausia šis verslas reikalauja daug žinių, nes menkiausia technologinė klaida gali sugadinti visą derlių. Svarbu viskas, pradedant nuo patalpų įrengimo, sraigių žadinimo, kiaušinėlių dėjimo, mažyčių sraigių auginimo ir priežiūros, pašarų, šėrimo, baigiant sraigių surinkimu tinkamiausiu metu, teisingu jų išdžiovinimu.

„Turbūt paskutinę svarbią klaidą, dėl kurios sraigės anksčiau neužaugdavo reikiamo dydžio, ištaisiau tik šį pavasarį, todėl jau galiu džiaugtis normaliu derliumi. Viską buvau išbandęs, auginau sraiges nuo naujųjų metų, bet, pasirodo, ne laiko trūko joms užaugti - dariau klaidų augindamas tik išsiritusias sraiges, nes pirmosios kelios jų gyvenimo savaitės yra pačios svarbiausios. Visos šio sezono sraigės, išsiritusios gegužės pirmąją savaitę, rugsėjį jau buvo užaugusios iki normalaus dydžio", - dalijasi patirtimi T.

Tris tonas sraigių jis užaugino į pievą pavasarį paleidęs maždaug 400 tūkst. mažų sraigių. Surinkus derlių, spalio pradžioje, sraigės yra džiovinamos ir užmigdomos - jos panyra į hibernacijos būseną, t. y. praradusios vandenį užsidaro savo kiaute, sulėtėja jų organizmo metabolizmas ir širdies plakimas iki vieno karto per minutę.

Motininės sraigės miegos iki pavasario, kol bus pažadintos, tada pradės dėti kiaušinėlius. Labai svarbu, kad patalpoje būtų tinkama temperatūra, drėgmė, apšvietimas. Iš kiaušinėlių, laikomų inkubatoriuje, išsirita sraigiukai. Vėliau šie mažyliai pernešami į šiltnamį, dar vėliau - į aptvarą.

Specialius pašarus sraigėms ūkininkas perka Lenkijoje. Šioje šalyje yra du tiekėjai, vieni gamina pigesnius, kiti brangesnius pašarus, pastarųjų receptūrą augintojai kartu su mokslininkais kūrė septynerius metus ir išbandė praktiškai. Tomas juos ir perka - kilogramas kainuoja kiek daugiau nei 2 litus. Dienai jo sraigių ūkiui reikia iki 80-90 kg pašarų, tai - didelės sąnaudos. Bet jeigu sraigėms leisi maitintis tik žole, po kurią jos šliaužioja, jos tiesiog neužaugs.

„Šiemet mano ūkyje neužaugo tik 1-2 proc. sraigių. Sraigių seilės turi antibakterinių savybių, todėl jos neužsikrečia bakterijomis ir nebūna jokių epidemijų. Bet jeigu bus pažeistas sraigės kiautas, per pažeidimo vietą pateks bakterijų užkratas ir sraigė nugaiš. Sraiges reikia saugoti nuo pelių, žiurkių, paukščių.

Žinių, kaip auginti Helix Aspersa Maxima, Tomas sėmėsi visur, kur tik galėjo - skaitė, važiavo į Lenkiją, Italiją, Kroatiją ir, svarbiausia, mokėsi iš savo ir kitų klaidų.

Pirmaisiais metais, pradėjus auginti 2-3 tūkst. motininių sraigių 30-40 kv. m ploto patalpoje, pasistačius nedidelį šiltnamį ir turint porą arų žemės, T. Jacinkevičiaus teigimu, galima užauginti ir 200 kg sraigių, ir toną, priklausomai nuo to, kaip auginsi.

Patiems augintojams savo ūkyje užaugintų sraigių perdirbti neapsimoka, nebent sau pasigaminti gurmaniškų patiekalų. Sraigių augintojų asociacija dalijasi tik informacija, bet derliaus pardavimu rūpinasi kiekvienas augintojas pats, kai kurie buriasi į grupeles.

Sraigių auginimas patalpoje

Žuvų auginimas uždarose patalpose

Žuvų auginimas uždarose patalpose, dar vadinamas uždara recirkuliacine sistema (URS) arba akvakultūra patalpose, tampa vis populiaresnis dėl galimybės kontroliuoti aplinką, sumažinti priklausomybę nuo gamtos sąlygų ir užtikrinti nuolatinį produkcijos tiekimą.

Uždaros recirkuliacinės sistemos (URS) esmė ir privalumai

URS - tai sistema, kurioje vanduo, kuriame auginamos žuvys, yra nuolat valomas ir recirkuliuojamas. Tai leidžia sumažinti vandens sunaudojimą, kontroliuoti vandens kokybę ir izoliuoti žuvis nuo išorinių teršalų bei ligų. Pagrindinis URS privalumas - galimybė intensyviai auginti žuvis, nepriklausomai nuo sezono ar geografinės vietovės.

Pagrindiniai URS privalumai:

• Vandens taupymas: Dėl recirkuliacijos vandens sunaudojimas sumažėja iki 90-99%, lyginant su tradiciniais auginimo metodais.
• Aplinkos kontrolė: Galima tiksliai reguliuoti temperatūrą, pH, deguonies kiekį ir kitus parametrus, optimizuojant žuvų augimą.
• Ligos kontrolė: Izoliacija nuo išorinių šaltinių sumažina ligų riziką ir leidžia efektyviau jas kontroliuoti.
• Aukšta produkcijos kokybė: Kontroliuojama aplinka užtikrina vienodesnę žuvų kokybę ir sumažina pašalinių skonių ar kvapų atsiradimą.
• Galimybė auginti įvairias rūšis: URS leidžia auginti įvairias žuvų rūšis, net ir tas, kurios nėra prisitaikiusios prie vietos klimato sąlygų.

Pagrindinė įranga žuvų auginimui uždarose patalpose

Sėkmingam žuvų auginimui URS būtina tinkamai parinkta ir sukomplektuota įranga. Štai pagrindiniai komponentai, sudarantys URS:

1. Žuvų auginimo rezervuarai (baseinai)

   Rezervuarai yra vieta, kurioje žuvys auga. Jie turi būti pagaminti iš netoksiškų, lengvai valomų medžiagų, atsparių korozijai. Dažniausiai naudojami plastikiniai (polipropileno) arba stiklo pluošto rezervuarai. Svarbu parinkti tinkamą rezervuarų dydį ir formą, atsižvelgiant į auginamų žuvų rūšį ir planuojamą produkcijos apimtį. Stačiakampiai rezervuarai dažnai pasirenkami dėl efektyvesnio patalpos išnaudojimo, o apvalūs - dėl geresnės vandens cirkuliacijos ir lengvesnio valymo. Rezervuarų gylis taip pat svarbus - per gilūs rezervuarai gali apsunkinti priežiūrą, o per seklūs - sumažinti žuvų erdvę.

2. Mechaniniai filtrai

   Mechaniniai filtrai pašalina stambias daleles, tokias kaip žuvų išmatos ir nesuėstas pašaras, iš vandens. Tai padeda išvengti vandens drumstumo ir sumažina biologinių filtrų apkrovą. Dažniausiai naudojami būgniniai filtrai, kurie automatiškai valo vandenį ir pašalina susikaupusias atliekas. Kiti variantai - smėlio filtrai arba sietai. Svarbu reguliariai valyti mechaninius filtrus, kad jie veiktų efektyviai.

3. Biologiniai filtrai (biofiltrai)

   Biologiniai filtrai yra esminis URS komponentas. Juose gyvena bakterijos, kurios skaido žuvų išskiriamą amoniaką ir nitritus į mažiau toksiškus nitratus. Tai vadinama nitrifikacija. Yra įvairių tipų biofiltrų, įskaitant judančios terpės biofiltrus (MBBR), lašinamus biofiltrus ir panardintus biofiltrus. MBBR filtrai yra populiarūs dėl didelio paviršiaus ploto bakterijoms kolonizuotis ir efektyvaus vandens valymo. Svarbu užtikrinti pakankamą deguonies kiekį biofiltre, nes nitrifikacijos procesui reikalingas deguonis.

4. Vandens siurbliai

   Vandens siurbliai užtikrina nuolatinę vandens cirkuliaciją sistemoje. Jie turi būti patikimi, energiją taupantys ir atsparūs korozijai. Svarbu parinkti tinkamo galingumo siurblius, kad būtų užtikrintas pakankamas vandens srautas per filtrus ir rezervuarus. Siurblio tipas priklauso nuo sistemos dydžio ir sudėtingumo. Centrifūginiai siurbliai dažniausiai naudojami didesnėse sistemose, o panardinami siurbliai - mažesnėse.

5. Deguonies tiekimo sistema

   Žuvims ir nitrifikuojančioms bakterijoms reikalingas deguonis. Deguonies tiekimo sistema gali apimti aeratorius (orapūtes) arba deguonies generatorius. Aeratoriai praturtina vandenį deguonimi, o deguonies generatoriai tiekia gryną deguonį. Svarbu užtikrinti, kad vandenyje būtų pakankamas deguonies kiekis, kuris priklauso nuo žuvų rūšies ir tankumo. Deguonies trūkumas gali sukelti stresą žuvims ir sulėtinti jų augimą.

6. Temperatūros kontrolės sistema

   Žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, todėl vandens temperatūra tiesiogiai veikia jų medžiagų apykaitą ir augimą. Temperatūros kontrolės sistema gali apimti šildytuvus ir aušintuvus. Svarbu palaikyti optimalią temperatūrą kiekvienai žuvų rūšiai. Temperatūros svyravimai gali sukelti stresą žuvims ir padidinti ligų riziką. Termostatai naudojami automatiniam temperatūros reguliavimui.

7. Vandens kokybės monitoringo sistema

   Nuolatinis vandens kokybės monitoringas yra būtinas sėkmingam žuvų auginimui URS. Reikia reguliariai matuoti pH, amoniako, nitritų, nitratų, deguonies kiekį ir temperatūrą. Yra automatizuotos vandens kokybės monitoringo sistemos, kurios nuolat stebi parametrus ir įspėja apie nukrypimus nuo normos. Šie duomenys padeda greitai reaguoti į problemas ir išvengti neigiamų pasekmių žuvims.

8. UV sterilizatorius arba ozonatorius

   UV sterilizatorius arba ozonatorius naudojami vandens dezinfekcijai, sunaikinant bakterijas, virusus ir kitus patogenus. UV sterilizatorius naudoja ultravioletinę šviesą, o ozonatorius - ozoną. Abu metodai yra efektyvūs, tačiau ozonas gali būti toksiškas didelėmis koncentracijomis, todėl reikia laikytis atsargumo priemonių. Dezinfekcija padeda išvengti ligų plitimo ir užtikrina sveiką žuvų aplinką.

9. Automatinės šėryklos

   Automatinės šėryklos palengvina žuvų šėrimą ir užtikrina reguliarų pašaro tiekimą. Jos gali būti programuojamos, kad tiektų pašarą tam tikrais intervalais ir tam tikrais kiekiais. Tai padeda optimizuoti žuvų augimą ir sumažinti pašaro švaistymą. Svarbu pasirinkti tinkamo tipo šėryklą, atsižvelgiant į pašaro formą ir žuvų dydį.

Žuvų auginimas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje (URS)

Patarimai sėkmingam žuvų auginimui uždarose patalpose

Be tinkamos įrangos, sėkmingam žuvų auginimui URS svarbu laikytis tam tikrų principų ir gerai suprasti žuvų biologiją.

• Rūšies parinkimas

  Pasirinkite žuvų rūšį, kuri yra tinkama auginimui URS. Kai kurios rūšys geriau prisitaiko prie uždaros aplinkos nei kitos. Taip pat atsižvelkite į rinkos poreikius ir pelningumą. Populiarios URS auginamos žuvys yra tilapijos, šamai, upėtakiai ir lašišos. Svarbu ištirti pasirinktos rūšies reikalavimus temperatūrai, deguonies kiekiui ir pašarui.

• Vandens kokybės palaikymas

  Nuolat stebėkite ir palaikykite optimalią vandens kokybę. Reguliariai atlikite vandens testus ir koreguokite parametrus, jei reikia. Vandens kokybės palaikymas yra esminis žuvų sveikatai ir augimui. Aukštas amoniako arba nitritų kiekis gali būti mirtinas žuvims.

• Pašarų valdymas

  Šerkite žuvis kokybišku pašaru, kuris atitinka jų mitybos poreikius. Nenaudokite per daug pašaro, nes tai gali užteršti vandenį. Pašaro kiekis ir šėrimo dažnumas priklauso nuo žuvų dydžio, amžiaus ir temperatūros. Stebėkite, ar žuvys suėda visą pašarą per kelias minutes.

• Ligos prevencija

  Laikykitės griežtų higienos reikalavimų, kad išvengtumėte ligų plitimo. Dezinfekuokite įrangą ir rezervuarus prieš naudodami. Karantinuokite naujas žuvis prieš įleisdami jas į pagrindinę sistemą. Jei pastebėjote sergančių žuvų, nedelsdami jas izoliuokite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

• Sistemos priežiūra

  Reguliariai valykite filtrus, rezervuarus ir kitą įrangą. Tikrinkite siurblių ir aeratorių veikimą. Laiku atlikite remonto darbus. Reguliari priežiūra užtikrina sistemos efektyvumą ir ilgaamžiškumą.

• Mokymasis ir tobulėjimas

  Nuolat mokykitės ir tobulinkite savo žinias apie žuvų auginimą URS. Dalyvaukite seminaruose, skaitykite literatūrą ir bendraukite su kitais žuvų augintojais. Žuvų auginimas yra nuolat besivystanti sritis, todėl svarbu būti informuotam apie naujausias technologijas ir metodus.

Želmenų auginimas patalpose

Lietuvoje pieno ir mėsinės galvijininkystės krypties ūkių ekonominė situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga. Todėl siekiant, kad šie sektoriai augtų, juose būtinos mokslo inovacijos, mažinančios gamybos kaštus bei didinančias produkcijos kiekius ir jos kokybę.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų teigimu, laikomų galvijų racioną praturtinti daigintų sėklų želmenimis yra efektyvus būdas didinti produktyvumą. Projekto įgyvendinimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai duoda didžiausią efektą melžiamų karvių bei mėsai penimų galvijų produktyvumui. Eksperimente dalyvavusiuose ūkiuose ES lėšomis buvo įrengtos specialios vertikalios sistemos želmenims auginti uždarose patalpose.

VDU ŽŪA Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovo prof. Vigilijaus Juknos teigimu, daiginti grūdai yra viena alternatyvų koncentruotiesiems pašarams. Natūraliuose daiguose itin gausu biologiškai vertingų medžiagų, kurios jau yra iš dalies suskaidytos, todėl gyvulio energija gali būti efektyviau nukreipiama produkcijos gamybai.

„Eksperimento metu daigintais želmenimis praturtintą racioną išbandėme ir melžiamų karvių, ir penimų buliukų bandose. Ir visur buvo gauti teigiami rezultatai. Stebint penimus buliukus fiksuoti 8 - 10 proc. didesni paros priesvoriai. Be to, pagerėjo gyvulių sveikatingumas, o jų mėsa tapo biologiškai vertingesnė ir naudingesnė žmogaus organizmui“, - eksperimento rezultatus komentavo V. Jukna.

Pasak jo, karvių paros primilžiai padidėjo nuo 8 proc. iki 15 proc., priklausomai nuo daigintų grūdų rūšies, piene nustatyta daugiau baltymų ir riebalų. Be to, pastebimai sumažėjo somatinių ląstelių skaičius, o tai irgi labai aktualu pieno ūkiams.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto prodekanė doc. Živilė Tarasevičienė pasakojo, kad grūdų daiginimo technologija neabejotinai yra efektyvi ir perspektyvi, nes joje racionaliai naudojami gamtiniai resursai, pavyzdžiui, vanduo, nes taikoma recirkuliacinė jo apytakos sistema.

„Šių pašarų gamybai nereikia didelio ploto - 1 kv. m plote vidutiniškai per 7 paras užauginama apie 9 kg pašarų. Paros norma 1 galvijui - 2 kg. Želmenims auginti naudojamas maitinamasis tirpalas, kuriame yra azoto, kalio, fosforo bei įvairių kitokių mikro- ir makroelementų. Dar vienas technologijos privalumas yra tai, kad šviežių pašarų galima turėti visus metus. Buvo tirti žirniai, pupos, liucernos, dobilai, miežiai, kviečiai, kukurūzai.

Biržų r. Parovėjos kaime stambų pieno ūkį vystantis ūkininkas Vytautas Stankevičius teigia, kad mokslininkų pasiūlyta inovacija ūkiui teikia apčiuopiamą ekonominę naudą, gerina pieno kokybę ir gyvulių sveikatingumą. Todėl šiam tikslui ūkyje kasdien pasėjama 200 kg įvairių rūšių gūdų.

ŽŪA Mokomojo ūkio direktorius Vlado Kuručio pastebėjimu, pašarus papildžius želmenimis, ne tik gerėja produkcijos kiekių ir kokybės rodikliai, bet ir karvių reprodukcinės savybės, didėja bendrasis suėdamo pašaro kiekis. Jo nuomone, galvijų racione 2 kg koncentratų gali sėkmingai pakeisti 2 kg želmenų, kurie yra pigesni.

Želmenų auginimas galvijų pašarams

Marijampolės r. Gavaltuvos k. ūkininkė Dangirutė Kazakevičienė, taip pat pritardama kolegų nuomonei, pasakojo, kad želmenys gerokai pagerino ir jos laikomų karvių pieno skonį.

Europos inovacijų partnerystės projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovė Jurgita Baranauskienė prognozavo, kad želmenų auginimas galvijų pašarams Lietuvoje turėtų įgyti pagreitį. Įranga grūdams daiginti atsiperka vidutiniškai per 5 metus, o žmonių susidomėjimas šia technologija pastebimas, todėl aktyviai vykdoma žinių sklaida.

Želmenų auginimo privalumai

• Pagerina gyvulių sveikatingumą.
• Padidina paros priesvorius.
• Pienas tampa skanesnis.

Lentelė: Grūdų daiginimo technologijos privalumai

tags: #pasaru #auginimas #patalpoje