Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Šios įvairioms socialinėms grupėms skirtos įvairios valstybės mokamos socialinės išmokos. Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Tai finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Valstybės paramos būstui išsinuomoti, t.y. skiriamas asignavimų dydis socialinio būsto įsigijimui. Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiuo metu valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos. Tai leidžia nustatyti savivaldybėse daromus pažeidimus.
Socialinis Būstas: Pagrindinės Problemos ir Sprendimo Būdai
Tyrimo aktualumas. Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.
Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Šiuo metu diskutuojama ir analizuojama. Šiuo metu socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.
Tyrimo naujumas. Šiuo metu diskutuojama ir analizuojama paramos forma, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
Todėl vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti. Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eiles.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šiuo metu audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Siekiama, kad socialinis būstas sudarytų tam tikrą procentą nuo viso savivaldybės būsto (nuo 2,4% iki 4/5%). Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą, t.y. kiek įsigyta butų, plotas ir pan.
Teisę į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką.
Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamą namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Šiuo metu tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Šiuo metu valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė nebeatitinka keliams reikalavims. Šiuo metu privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Šiuo metu gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei.
Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos. Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima įvairias sritis: nuo savivaldybių, ministerijų iki įvairių organizacijų, įmonių, susijusių su mokesčiais už būstą, šildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. renovuoti senus namus, suremontuoti inžinerinius tinklus).
- Gerinti būsto kokybę, didinti jo vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Seniūnui nesuderinus seniūnaičio pateiktos ataskaitos arba seniūnaičiui Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka iki nustatyto termino nepateikus ataskaitos ir/ar išlaidas patvirtinančių dokumentų, seniūnaičio patirtos išlaidos nekompensuojamos. Jei asmuo seniūnaičio statusą turėjo ne visus metus, kompensacijos dydis apskaičiuojamas proporcingai laikotarpiui, kai asmuo turėjo seniūnaičio statusą. Kompensacija seniūnaičiui išmokama pervedant lėšas į seniūnaičio ataskaitoje nurodytą banko sąskaitą.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Šiuo metu asmenų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Besikeičianti Lietuva: Elenos Leontjevos kelionė iš sovietų valdžios į laisvę
Kriterijai Pretenduojantiems Į Socialinį Būstą
Socialinio būsto fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą, t.y. kiek įsigyta butų, plotas.
Asmenys ir šeimos turi teisę į socialinį būstą, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- Turi ar turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
- Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.
- Atitinka kitus įstatymų nustatytus kriterijus.
Ši informacija padės geriau suprasti, kokia parama būstui įsigyti yra teikiama Joniškio rajono savivaldybėje ir kokie yra reikalavimai norint ja pasinaudoti.
Lentelė: Valstybės Remiamos Pajamos 2024 m.
| Kredito Unija | Teritorija |
|---|---|
| Kredito unija „Tikroji viltis“ | Akmenės r. |