Lietuva, pasižyminti didesne drėgme, reikalauja nuolatinės dirvožemio priežiūros. Daugelis melioracijos griovių, įrengtų dar sovietmečiu, gali būti sėkmingai eksploatuojami dar pusę amžiaus, jei bus tinkamai prižiūrimi.
Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kaimo plėtros galimybes ir investicijas į žemę, ypač Utenos rajone, Juknėnų seniūnijoje, kur galima rasti parduodamų sodybų ir žemės sklypų.
Ūkininkavimo Iššūkiai ir Galimybės
Nedidelio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Rimantas Kubilius iš Utenos rajono, pasėlius ir naudmenas deklaruoja jau beveik 10 metų. Prie įprasto pavasarinio ritualo žmogus jau priprato. Kasmet, prieš pat Jurgines, 67 metų ūkininkas vyksta į seniūniją „sutvarkyti popierių”. Paskui - kitas įprastas ir malonus širdžiai ritualas - veda karves į ganyklas. Tiesa, šiais metais ganymo sezonas dėl gamtos išdaigų atidarytas savaite vėliau.
Savo ūkio skaičius Rimantas žino mintinai, nes iš esmės nieko ypatingo plotuose per daugelį metų ir nepasikeitė. Turimas plotas iš viso užima 70 ha. Sodyba, daržai, krūmai ir miškai sudaro apie 20 ha, todėl deklaruotiems pasėliams tenka apie 45-50 ha. Ūkininko šeima laiko 3-5 ožkų būrį „dėl savęs”, o iš 15-20 galvijų bandos primelžiamą pieną ir prieauglį parduoda nuolatiniams supirkėjams už rinkos kainą. Grūdinėms kultūroms auginti ūkininko žemė per prasta, todėl jis kviečių plotų deklaruoja nedaug. Didelę turimų plotų dalį Rimantas deklaruoja kaip ganyklas ir kaip šienaujamas pievas pašarams gaminti.
Smulkiu ūkininku save vadinantis Rimantas sako, kad greta pensijos ES išmokos - labai svarbi pajamų dalis kaimo žmogui. Be šeimininko ir jo žmonos, ūkyje padeda keli artimi giminaičiai iš gretimo kaimo, o vasarą prisijungia vaikai, atvykstantys su šeimomis iš miestų čia vasaroti. Tik, deja, be dviejų suaugusių anūkų, kurie jau emigravę. „Karvės - mano gyvenimo būdas. Labai didelės finansinės naudos iš ūkio negaunam, bet ir nebadaujam”, - pasakojo Rimantas.
Melioracijos Griovių Priežiūra
Kalbėdamas apie deklaruojamus plotus, ūkininkas prisimena, kad didžiausią galvos skausmą jam kėlė iš valstybės nuomojama dalis, per kurią nusidriekęs dar tarybinio ūkio laikais statytas kelių kilometrų melioracijos griovys. „Kiek pasiekdavau, jį nusišienaudavau, o arčiau vandens palikdavau likimo valiai. Per daugelį metų griovys apaugo aukšta žole ir menkaverčiais krūmais. Akių per daug nebadė, bet ir negražu būdavo palikti.
Ūkininkas prisipažino, kad apie galimybę sutvarkyti tuos pagriovius ir gauti už tai didesnes išmokas jam seniūnijoje sakė dar pernai. „Gal laiko pritrūko, bet kažkaip nepaklausiau. Šiemet pats pasidomėjau Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemone „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” ir supratau, kad turiu galimybę gauti didesnes išmokas, jei iki galo sutvarkysiu tuos bjauriai apžėlusius šlaitus.” Rimantui pavyko deklaruoti beveik 6 ha pagal šios priemonės veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra”, kai nušienauta žolė išvežama.
Rimantas prisipažino, jog vasarą jam ir jo šeimai dėl melioracijos griovių tvarkymo darbų truputį padaugės. „Panaudosime kelis ilguosius savaitgalius, suvažiuos vaikų šeimos, pakviesiu kelis kaimynus, nes vienas, net ir su gera technika, šio darbo neįveiksiu, o samdyti „specialistus” pagal skelbimus laikraštyje - per brangu. Griovio šlaitas pakankamai status, arčiau vandens auga krūmai. Teks imtis kitų tradicinių įrankių: dalgių, trimerių. Paskui, ką nupjausim, reikės dar ir išvežti”, - planavo R.
Kur dingsta pinigai, kai „viskas lyg gerai“? Kraujo biocheminis tyrimas ūkyje
Parduodami Žemės Sklypai Įvairiose Lietuvos Vietovėse
Be Juknėnų seniūnijos, Lietuvoje galima rasti įvairių žemės sklypų pardavimų pasiūlymų:
- Klaipėdos rajonas: Erdvūs žemės sklypai Grabių kaime, komercinės ir pramoninės paskirties sklypai šalia A13 magistralės.
- Šilutės rajonas: Erdvi sodyba Usėnų kaime su dideliu sklypu.
- Kretingos rajonas: Erdvus sklypas Kiauleikių kaime, namų valdos sklypas Jokūbavo kaime.
- Kelmės rajonas: 16 arų sklypas Kelmėje, Kražantės sodų bendrijoje.
- Alytaus rajonas: Žemės sklypai Vaidaugų ir Takniškių kaimuose, sklypas prie Vabalių ežero.
- Vilniaus rajonas: Sklypai prie Minsko plento, žemės ūkio paskirties sklypai Šutinių kaime.
- Kauno rajonas: Sklypas Šlienavoje, sklypai Užliedžių kaime.
- Ignalinos rajonas: Žemės ūkio paskirties sklypas Palušės kaime, sklypas su sodyba ir mišku.
- Šiaulių rajonas: 9.3 h žemės paskirties sklypas Bubių seniūnijoje, sklypas Lieporių kaime.
- Telšių rajonas: Parduodamas miškas įvairaus brandumo.
Taip pat galima rasti pasiūlymų įsigyti sodo sklypus su nameliais Jurbarko, Rietavo, Šilutės rajonuose, Alytaus rajone SB „Šilas“ ir kitose vietovėse.
Investicijos į Žemę ir Kaimo Plėtra
Investicijos į žemę Lietuvoje gali būti patrauklios dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, žemės ūkio paskirties sklypai gali būti naudojami žemės ūkio veiklai, o tinkamai prižiūrint melioracijos sistemas, galima padidinti derlingumą. Be to, namų valdos sklypai gali būti puiki vieta statyti nuosavą namą gamtos apsuptyje, tačiau netoli miesto.
Svencelė - viena geriausių vietų Europoje jėgos aitvarams, vandenlentėms ir burlentėms. Investicija, kuri kvėpuoja vėju ir laisve - sklypai vandens sporto mylėtojų rojuje, Svencelėje! Ar kada svajojote apie gyvenimą šalia marių, kur vėjas šnabžda laisvę, o horizontas atsiveria iki pat Kuršių nerijos? Vos 600 metrų iki garsiojo "Svencelės Surf Spot" - vienos žinomiausių vandens sporto vietų Lietuvoje.
Sauliaus Sveikausko Kūryba: Medžio Drožyba Ignalinos Rajone
Atokiame Ignalinos rajono vienkiemyje gyvenančio Sauliaus Sveikausko sodybą galima atpažinti iš toli - čia puikuojasi medžio skulptūros, kurios yra tarsi vizitinė kortelė, kad čia gyvena talentingas kūrėjas. Kartu su žmona Vita ir jos motina šimtametėje nedidelėje gryčiukėje gyvenantis ignalinietis medžio drožėjas yra kuklus, tad didžiuotis ir girtis savo darbais jis nelinkęs.
„Aš esu nebaigęs jokių mokslų, esu savamokslis, nes šio amato išmokau dar vaikystėje iš begalinio noro paprastą medžio kaladėlę paversti kūriniu“, - prisipažino menininkas ir tautodailininkas S. Apsilankius kūrėjo sodyboje pasitinka neįprastos medžio skulptūros. Vienos didesnės, kitos mažesnės. Pelėdos, katinai, kiškiai, pustažandžiai žmogučiai ar šventųjų skulptūros, įtupdytos į kiekvieną sodybos kiemo kampą.
Žurnalistus pasitikęs šių skulptūrų autorius ir šeimininkas prisipažino, kad didesni jo kūrybos darbai gimsta dirbtuvėlėse, o niūriais rudens vakarais nagingas drožėjas darbo imasi šiltuose ir jaukiuose namuose. Kaip prisipažino S. Sveikauskas, pažintis su medžio drožyba prasidėjo dar tuomet, kai jis buvo visai nedidelis vaikis. Anksčiau gyvenęs Mielagėnuose ir lankęs mokyklą, jis su medžio darbais šiek tiek susidraugavo per darbų pamokas, o paskui galvoje ėmė suktis įvairios mintys, noras išbandyti kažką nauja.
„Mano tėtis buvo ūkiškas žmogus: gamindavo įvairius medinius ratus, o senelis buvo kailiadirbys. Dar šiek tiek prisimenu jį. Nežinau, ar juos galima pavadinti meistrais ar kūrėjais, gal daugiau savotiškais amatininkais“, - pasakojimą apie savo vaikystę pradėjo Maldanėnų kaime (Mielagėnų sen.) gyvenantis kūrėjas. Dar būdamas nedidelis vaikas jis prižiūrėjo kolūkio karves, o laisvu laiku susiradęs tinkamą medžio šaką iš jos padarydavo dalgį, tiesa, medinį ir netikrą.
Jis puikiai tiko kaimo vaikams žaisti. Vėliau S. Sveikauskas savo pomėgį buvo šiek tiek apleidęs, tačiau vaikino galvoje nuolat sukosi mintys į rankas vėl paimti medžio kaladėles. Taip gimė pirmieji rimtesni darbai - staliukai gėlėms, lazdos senyvo amžiaus žmonėms. Su mokslu jis nedraugavo: nors mokytis patiko, tačiau siekti mokslo žinių tingėjosi, tad mielagėniškis baigė kelias klases.
Paklaustas, ar sunku prakalbinti medį, jis atsakė, kad tikrai nėra sunku. „Kartais idėja gimsta kažką įdomaus pamačius, o kartais į galvą ateina fantazija… Tada imuosi darbo. Ir pačiam labai įdomu, ar kas nors išeis. Jei neišeina, bandau dar kartą. Taip ir žaidžiu“, - pasakojo S. Kaip sakė pašnekovas, jis džiaugiasi, kad gyvena vienkiemyje, kur aplink daug medžių, tad medienos nereikia toli ieškoti. „Užtenka išeiti kiek tolėliau nuo savo kiemo“, - šyptelėjo vyras, kuris prakalbinimui dažniausiai renkasi liepą.
Vyriškiui labiausiai patinka kurti mažesnius, suvenyrinius darbus, tačiau vienąkart sudūmojo pasidaryti lovą - dvigulę, plačią, kad būtų patogu miegoti. Jam šis darbas labai patiko, o baldas išėjo ne tik patogus, bet ir puošnus, subtiliai išpjaustytas, tvirtas. „Tačiau labiausiai mėgstu drožti buičiai pritaikytus rakandus - samčius, šaukštus. Taip pat patinka rūpintojėliai, - pasakojo pašnekovas.
Drožėjas prisipažino, kad anksčiau jis labai skubėdavo, tad yra sugadinęs nemažai drožti pradėtų darbų. Tačiau gyvenimas moko: šiandien vyriškis tvirtai tiki, kad prieš prisiliečiant prie kiekvieno darbo, reikia viską gerai apgalvoti, neskubėti, galbūt tuo metu verčiau užsiimti ir kita veikla tam, kad mintis susigulėtų. „Tuomet viskas gaunasi puikiai.
tags: #parduodamos #sodybos #juknenu #lm