Po nesiliaujančių liūčių Lietuvoje, ypač rudenį, skęsta sodininkų bendrijų sklypai bei privačių kvartalų sodybos. Ypač kenčia tie savininkai, kurių sklypai atsidūrė žemiau už kaimynų žemę. Ši problema aktuali ne tik kaimo vietovėse, bet ir sparčiai besiplečiančiuose priemiesčiuose.

Lietuvos reljefas ir žemės nuolydis gali turėti įtakos potvynių rizikai.
Potvynių Poveikis ir Gyventojų Nusiskundimai
Kone prieš dešimtmetį viena pirmųjų Slučkų kaime, Vytauto g. Nr., gyventoja susidūrė su problema - statmenai į jos sodybą iš gerokai aukščiau esančio pietinio naujakurių kvartalo po liūčių upeliais atiteka vanduo. „Anksčiau tokių bėdų nebuvo. O kai vienoje eilėje Lazdynų gatvėje paaukštino sklypus ir pastatė 4 kotedžus - dviejuose iš jų jau gyvena žmonės, pradėjome tvinti: pernai supuvo bulvės, morkos, o šiemet vanduo supūdys ir dekoratyvinius augalus“, - guodėsi gyventoja.
Gyventoja tikino, jog keturis kotedžus, iš kurių į jos sodybą atiteka vanduo, neva pastatęs verslininkas. „Pernai jis per kelią buvo iškasęs griovį lietaus vandeniui nubėgti ir norėjo jį nuleisti į kanalą pamiškėje. Bet tas griovys - 3 m nuo mano lango, ir aš nesutikau, sakiau, kodėl turėsiu uosti smarvę ar vasarą pakęsti vabzdžius. Ji sakė savo problemą išguldžiusi seniūnui ir Savivaldybės Statybų skyriui. „Pasakė, jog reikia gražiuoju su kaimynais susitarti. Bet kaip susitarti, jei kiti gyvena aukščiau, jų žemė netvinsta, ir jie nė girdėti nenori apie mano rūpestį. Iš kaimyno sužinojau, kad šiame kvartale nėra drenažo. Norėčiau, kad Savivaldybės atstovai paaiškintų, ar galima statyti namus bet kaip, iš anksto nesutvarkius infrastruktūros ir nesuderinus su kaimynais“, - klausė gyventoja.
Verslininkas paneigė žinią, kad pastatė kelis kotedžus - jis tikino pasistatęs ir pardavęs tik namą, kuris yra arčiausiai kaimynės sodybos. Dėl to ir kylą konfliktai su šia kaimyne. „Visi skęstame: nuo kalvos lietaus vanduo ir bėga į plento pusę, o kaimynė gyvena žemiausioje vietoje. Kaltų nėra - šlapia visur. Pati kaimynė taip pat turėtų pasirūpinti drenažu, - galėtų į tvenkinį ar į pamiškės griovį nuotekas nuleisti. Prašėme seniūnijos, kad įrengtų pralaidą miesto link, tačiau niekas į mūsų prašymą nereagavo. Melioracijos įrenginiai buvo įrengti prieš 50-60 metų, viskas pasenę ir išpuvę“, - kalbėjo verslininkas.
Melioracijos Sistemos ir Savivaldybių Atsakomybė
„Jei nėra drenažo, tai ir tvinsta. Kai žmonės statėsi namus, niekas negalvojo, kad liūtys gali užtvindyti sodybas. Daug kas kreipėsi - senieji melioracijos įrenginiai užsikišę, už valstybės lėšas prižiūrimi tik stambūs surinktuvai, o seniūnijoms lėšų melioracijos įrenginių priežiūrai nėra skiriama“, - tvirtino seniūnas.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas išsamiau paaiškino situaciją dėl melioracijos įrenginių: „Mes atsakome tik už valstybės žemėje esančius įrenginius - stambius 12,5 cm diametro vamzdžius. O daugumoje privačių kvartalų iš sovietmečio likę 7,5 cm diametro vamzdžiai. Rinktuvai daugelyje vietų veikia, bet jie nepajėgūs surinkti lietaus nuotekų. Todėl naujakuriams gatvių pakraščiuose reikėtų išsikasti griovelius lietaus vandeniui nubėgti. Tačiau, pastebėjo specialistas, naujakuriai puošia sodybas, tie grioveliai jiems atrodo neestetiškai ir daugelyje gatvių juos užlygino. „Išeitis būtų savininkams susitarti, organizuoti talkas ir per gerą pusdienį išsikasti nubėgimo griovius“, - tvirtino specialistas. Jis sakė žinąs ir gyventojos sklypo problemą, - jo manymu, per kelią reikėtų įrengti pralaidą į pakelės griovį. Specialistas įsitikinęs, jog prieš statant individualius namus, reikėtų reikalauti žemės savininkų, kad šie organizuotų paviršinių vandenų tvarkymą.
Savivaldybės Statybų skyriaus specialistas pripažino, jog tvinstančių sklypų problema - išties rimta: „Teoriškai tie, kas žemę suskirstė į sklypus ir juos pardavė, turėjo sutvarkyti ir būsimo kvartalo infrastruktūrą, nustatyti sklypų aukščius. Deja, pagal teisės aktus jiems tai nėra privaloma - tokia valstybės politika. Todėl statybos vyksta chaotiškai: tie, kurie žemę parduoda sklypais, uždirba, o sklypus įsigiję žmonės vargsta.
Specialisto žodžiais, išspręsti šią problemą savivaldybės yra pajėgios. „Pavyzdžiui, vienas miestas, kur statybos aplink uostamiestį yra 5-kart intensyvesnės negu pas mus, nusistatė tvarką. Jo žodžiais, šiųmetinės liūtys problemą iškėlė itin aštriai - ligi šiol dar taip nėra buvę. Todėl Savivaldybės politikai, - Artėjame prie panašių problemų, kurios aktualios sostinei ir aplink ją besikuriantiems priemiesčiams. Ligi šiol vis sprendėme vandentvarkos - įvadų pajungimo bei kanalizacijos problemą, o dabar iškilo dar ir lietaus kanalizacijos bėdos. Žinome, kad statant individualius namus, ypač besikuriančiuose kvartaluose, žmonės susiduria su daugybe infrastruktūros problemų. Sustabdyti statybų mes negalime, to ir nesiekiame, nes visi esame suinteresuoti miesto plėtra.
Drenažas ir lietaus kanalizacija / Darėmės patys / #statomesnama
Žemės Sklypo Apribojimai ir Pavyzdžiai
Nagrinėjant konkrečius atvejus, svarbu atkreipti dėmesį į žemės sklypo apribojimus ir specialias naudojimo sąlygas. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone parduodamas žemės sklypas, kurio dalis patenka į elektros tinklų apsaugos zoną, o tai riboja statybos galimybes. Taip pat svarbu atsižvelgti į sklypo reljefą, privažiavimą ir galimą aplinkos užterštumą.
Žemės sklypo, esančio Griovių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., aprašymas:
- Daikto pavadinimas: Žemės sklypas
- Daikto adresas: Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Griovių k.
- Registro Nr.: 44/2071506
- Unikalus daikto numeris: 4400-4255-4243
- Žemės sklypo kadastro numeris: 4110/0600:979 Buivydiškių k. v.
- Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita
- Žemės sklypo naudojimo būdas: Atskirųjų želdynų teritorijos
- Statusas: Suformuotas padalijus daiktą
- Matavimų tipas: Kadastriniai matavimai
Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
- Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), žemės sklypo plotas, patenkantis į Teritoriją: 357 kv. m, nuo 2023-11-29
Kiti duomenys:
- Sklypo forma: Netaisyklinga
- Reljefas: Sąlyginai lygus
- Privažiavimas: Asfaltuotas kelias
- Tvora: Dalinai aptvertas
- Komunikacijos sklype: 0,4 kV požeminė elektros linija
Apžiūros metu nustatyta, kad didžiąją dalį žemės sklypo sudaro asfaltuotas/trinkelėmis klotas kelias/pravažiavimas, kai kuriose vietose auga veja. Vietomis sklypas užtvertas.
Šios informacijos analizė leidžia geriau suprasti, kokie apribojimai gali būti taikomi konkrečiam žemės sklypui ir kaip tai gali paveikti jo panaudojimo galimybes.
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Paskirtis | Kita (Atskirųjų želdynų teritorijos) |
| Reljefas | Sąlyginai lygus |
| Apribojimai | Elektros tinklų apsaugos zona |
| Panaudojimas | Asfaltuotas kelias/pravažiavimas, veja |

Želdynų teritorijos Vilniuje.
tags: #parduodamas #sklypas #grioviai