Kultuvėnų dvaro sodyba, įsikūrusi Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Sližių kaime, yra svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas. Ši sodyba, kartu su kitais dvarais, yra tapusi viena labiausiai keliautojus traukiančių vietų Lietuvoje. Vieni dvarai apgriuvę, kiti prikelti naujam gyvenimui, treti vilioja įdomiais renginiais.
Ukmergės rajonas Lietuvos žemėlapyje
Dvaro Įkūrimas ir Savininkai
XIX a. Kultuvėnuose buvo įkurta dvaro sodyba. Literatūroje minima, jog 1866 ir 1887 metais sodybos savininkai buvo Bielinskių šeima. XIX a. pabaigoje dvaro sodybos savininkas buvo Belinskis, iš kurio, tikėtina, dvarą įsigijo dvarininkai Rembowskai (Rambauskai).
Sližių Dvaro Istorija
Už kelių kilometrų nuo Veprių miestelio, Kultuvėnuose, ant kalnelio, tarp tvenkinių ir išlikusių senų parko medžių, stovi Sližių dvaras. Nors dvaro anatomija byloja XIX a. statybas, tam tikros architektūros detalės rodo, kad tuo metu Sližių dvaras galėjo būti perstatytas, prieš tai būta ankstyvesnio. Tarpukario dvaro parceliacijos žemėlapyje matyti didžiulis, dvarą supęs, sodas.
Architektūra ir Dabartis
Kultuvėnų kaime (Dvaro g. 5.) yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas - Sližių dvaro sodybos fragmentai (LR kultūros ministro įsakymas „Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo valstybės saugomais“, 2015 m. gegužės 5 d. Nr. ĮV-285). Kompleksą sudaro ponų namas, vadinamas rūmais ir parko fragmentai. Sodyba įkurta XIX a. pr., rekonstruota XIX a. pab., XX a. pr. Pastatas vienaaukštis, sudėtinio tūrio, ištęsto stačiakampio plano, dengtas aukštu pusvalminiu stogu (stogu su laužtais, besikeičiančio nuolydžio šlaitais). Sienos suręstos iš sienojų, tinkuotos. Viduje sienos ir lubos taip pat tinkuotos.
Pietiniame rūmų fasade anksčiau yra buvusi atvira galerija (ant sienos matomos tvirtinimo žymės), iš kurios atsivėrė puikūs vaizdai į upelio slėnį. 1923 m. dvaro pastate buvo įkurta Sližių pradžios mokykla. Po karo čia buvo įsikūrusi tuometinio S. Nėries kolūkio raštinė, kultūros namai.
Siesikų dvaras - vienas iš Ukmergės rajono dvarų
Šiandien Sližių dvare veikia lietuviškų gėrimų gamyklėlė. Gėrimai gaminami iš Lietuvoje augančių augalų sėklų, žiedų ir šaknų (gilių, kiaulpienių šaknų, morkų, liepžiedžių, pušų pumpurų).
Kultuvėnų Koplyčia
Kaime yra vietinės reikšmės architektūrinis, sakralinis kultūros paveldo objektas, įrašytas į kultūros vertybių registrą - Kultuvėnų kapinių statinių kompleksas, kurį sudaro tradicinių liaudiškos architektūros formų koplyčia ir netaisyklingo plano tvora su vartais. XIX a. antroje pusėje Bielinskių šeima pastatė medinę koplyčią. Nuo 2008 metų Kultuvėnų kapinių statinių kompleksas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą kaip vietinės reikšmės architektūrinis, sakralinis kultūros paveldo objektas.
Kultuvėnų kapinių Šv. vyskupo Stanislovo koplyčia (geriau žinoma kaip Kultuvėnų koplyčia) stovi Sližių kaimo kapinėse, Veprių seniūnijoje, Ukmergės rajone ir priklauso Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijai. Koplyčioje vyksta sekmadieninės ir kitos pamaldos.
Koplyčios Architektūra
Koplyčia - su nedideliu bokšteliu-varpine, stačiakampio plano, užbaigto trisiene apside. Sienos suręstos iš sienojų ir apkaltos vertikaliai lentomis, stogas dvišlaitis, o bokštelio - keturšlaitis, su kylančiu kryžiumi-saulute. Koplyčios pagrindinio fasado architektūroje aiški klasicizmo stiliaus įtaka. Vidaus erdvė salinė, dengta lygiomis lubomis ir suskaidyta į tris zonas: prienavį, navą ir presbiteriją. Koplyčioje yra Sližių dvaro savininkams Bielinskiams skirtos memorialinės lentos. Šalia koplyčios yra ir jų kapas.
Vartai akmenų mūro tvoroje, juosiančioje kapines, yra „plytų“ stiliaus, originalios architektūros, statyti tarpukariu.
Kultuvėnų Kaimo Reikšmė
Kultuvėnų kaimo centre yra paminklas (aut. Jonas Žentelis), skirtas 1917 m. liepos 25 d. Samantonių kaime įvykusio valstiečių pasipriešinimo vokiečių okupacinės valdžios įsakui atiduoti visą metų derlių, žuvusiųjų atminimo įamžinimui. Pasipriešinimo metu buvo nušauti 7 valstiečiai, dar 2 mirė nuo žaizdų. Paminklas pastatytas vietoje 1928 m. pastatyto akmeninio kryžiaus, kuris, kad nebūtų sunaikintas sovietinės valdžios, 1975 m.
Buvusio S. Nėries kolūkio (centrinė gyvenvietė - Kultuvėnai) pirmininko, m. dr. Stepono Jankeliūno atsiminimų knygoje „Iš vaikystės į gyvenimo vieškelius“ (Ukmergė, 2014) pasakojama Sližių krašto istorija vieno žmogaus akimis. Tai lyg savotiška viso Sližių krašto enciklopedija, metraštis.
Kultuvėnų kaime veikia Sližių vardu vadinamas Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos padalinys, kurio aptarnaujamame regione gyvena 335 gyventojai. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro 118 fiz. vnt., 97 pavad. dokumentai.
Šiame regione yra ir kitų lankytinų vietų, tokių kaip:
- Antakalnio kaimo Poklevskių-Kozelų koplyčia
- Balelių Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia
- Bernotiškių koplyčia
- Daumantiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus
- Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia
- Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia
- Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
- Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
- Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia
Šie objektai taip pat yra svarbūs kultūros paveldo paminklai, pritraukiantys turistus ir istorijos mėgėjus.
tags: #parduodama #kultuvenu #dvaro #sodyba