Dokumentų klastojimas arba falsifikacija - tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų.
Įvertinus šių dienų realijas, remiantis teismų nutartimis dažnai dokumentai yra klastojami, tik tam, kad galima būtų pasiekti kitą tikslą, pavyzdžiui, sukčiaujant užvaldyti svetimą turtą ir pan.
Neseniai Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys atvyko pasidomėti savo bylos eiga. Kai teisininkas jam parodė įmonės dokumentus, kurioje jis dirbo, vairuotojas prisiekė, kad šių dokumentų niekada nėra matęs ir, kad parašas ant dokumentų yra ne jo. Darbuotojas įrodinėjo, kad pasirašant visada prie pavardės rašo ir vardo pirmą raidę, o ant dokumentų buvo pasirašyta kitaip.
Tad ši terpė tokiems nusikaltimams išlieka labai palanki. Tokių atvejų mūsų žiniomis yra daug. Tolimųjų reisų vairuotojai dažnai paneigia dokumentus, kuriuose randa ne jų ranka pasirašytus parašus.
Nuostabą kelia ir teismų reakcija. Pavyzdžiui, Marijampolės Teismo teisininkams nesukėlė įtarimų, kad ,,dokumentai pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, esant poreikiui verčiami žodžiu“. Tokią informaciją pateikė įmonės liudytoja vyr. finansininkė.
Parašo ekspertizės svarba
Rašytinio parašo atveju, norint nustatyti, ar konkretus asmuo pasirašė konkretų dokumentą, reikalinga atlikti rašysenos ekspertizę, kas užtrunka nemažai laiko ir yra atliekama tik išskirtinais atvejais. Be to, ši paslauga labai brangi. Todėl kreiptis dėl parašo ekspertizės, ekstramobilus darbuotojas ne visada turi galimybę arba neturi lėšų, todėl šie nusikaltimai lieka neišaiškinti.
Baudžiamoji byla Nr. [2024-03-05][nuasmeninta nutartis byloje][2K-58-489-2024].docx
Bylos nr.: 2K-58-489/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
- Teisiniai terminai
Šalys:
- Vardas/Pavardė/Pavadinimas
- Kodas
- Byloje kaip Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 291884920 prokuroras
Kategorijos:
- Baudžiamoji teisė
- Specialioji dalis
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK XXV skyrius)
Baudžiamosios bylos esmė
Baudžiamojoje byloje Nr. 2024 m. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalies, kuria R. B. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalis dėl R. B.
Teismų sprendimai
Pirmosios instancijos teismo R. B. nuteistas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija) už tai, kad jis 2022 m. V. R.“ vartotojo 2022 m. sausio 29 d. 12.09 val. B.“, parašė komentarą: „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“, taip viešai niekino T. V. R.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę daliai specialisto paaiškinimų, neanalizavo ir nevertino objektyvių bylos duomenų, vertino klaidingą įrodymų turinį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių reikalavimus.
Teismai neanalizavo ir nevertino nuteistojo R. B. parašyto komentaro turinio. Komentare nuteistasis homoseksualių asmenų atžvilgiu vartoja necenzūrinę, žeidžiančią leksiką, pavartoja žodį „naikinti“, jį akcentuoja vartodamas kitus necenzūrinius žodžius.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, kaip žmones galima sunaikinti be jiems daromo smurtinio, fizinio poveikio. Specialistė G. Herasimenkienė pateikė lingvistinio tyrimo išvadą, kad komentare propaguojama homoseksualių asmenų naikinimo idėja.
Kasatoriaus įsitikinimu, šie įrodymų vertinimo trūkumai turėjo įtakos teismams vertinant, ar R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo veiksmais - viešai, plačiai auditorijai rašydamas komentarą, vartodamas atitinkamus žodžius, kuriais propaguojama idėja asmenis naikinti, - skatina kitus asmenis naudoti fizinį smurtą.
Teismų praktikoje nustačius, kad tie patys asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, asmuo nuteisiamas pagal abi dalis. Kitais atvejais veikos kvalifikuojamos tik pagal BK 170 straipsnio 3 dalį. Taigi teismų praktika šiuo klausimu yra skirtinga.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. kasacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, kasatoriaus nurodytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, nenustatė.
Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).
Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Dėl šios nuostatos teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.
Išvados
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. B. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, jo veiksmų kvalifikavimo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis).
Šio teismo priimto nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje, požymių R. B. veiksmuose nebuvimo yra pagrįstos 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-328 (22), specialistės G. Herasimenkienės paaiškinimais, iš dalies paties nuteistojo R. B. parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kuri atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, aiškiai nurodyta, kodėl visus teismo nustatytus pavojingus R. B. veiksmus apima būtent BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicija, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir bylos įrodymais pagrįstos išvados dėl R. B.
Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, suteikė išskirtinę reikšmę lingvistinio tyrimo specialisto išvados bei specialistės lingvistės G. Herasimenkienės paaiškinimų daliai ir neanalizavo, nevertino nuteistojo R. B. parašyto komentaro turinio.
Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje.
Išvadas dėl to, ar tam tikras komentaras atitinka nusikalstamos veikos požymius, daro teismas, o kalbos specialisto atlikto tyrimo paskirtis - esant poreikiui padėti teismui teisingai suvokti komentarą, jo bendrą turinį, atskirus jo žodžius kalbine prasme, atriboti informacijos paskleidimą nuo nuomonės ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, parašyto komentaro turinio ir R. B. veiksmų kvalifikavimo atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. B. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).
Apeliacinės instancijos teismo atliktas apeliaciniame skunde kvestionuotų įrodymų vertinimas taip pat atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus.
tags: #paraso #padirbinejimas #siekant #uzvaldyti #svetima #turta