Turto Realizavimo Būdai Vykdymo Procese: Detali Instrukcija

Nagrinėjant bylas, svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pavyzdžiui, perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus. Dažnai valstybės pagalbos reikia net įsiteisėjus teismo sprendimui.

Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Vykdymo proceso tikslas - užtikrinti vykdytinų teismo sprendimų įgyvendinimą, taikant valstybės prievartos priemones, kai teismo sprendimo skolininkas nevykdo gera valia.

Apibendrinant tai kas išdėstyta šioje dalyje, darytina išvada, kad kai kuriais atvejais kalbėti apie teisės į teisminę gynybą visišką realizavimą, galime tik tada, kai teismas ne tik priima teismo sprendimą, bet toks teismo sprendimas yra vykdomas. Tai yra valstybės teisinės sistemos elementas, kurio nebuvimas, kai kuriais atvejais, reikštų teisės kreiptis į teismą konstatavimą, bet ne realią teisės gynimą.

Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektų teisių gynimą, tai įgyvendina, užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Vykdymo procesiniams teisiniams santykiams atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis - vykdomojo dokumento išdavimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti ir antstolio priėmimas jį vykdyti.

Teismo spendimo įgyvendinimo sąvoka kur kas platesnė, nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, o ar kils būtinybė pasinaudoti procesinėmis prievartos priemonėmis, tam kad įvykdyti teismo sprendimą, priklauso nuo priimto sprendimo turinio.

Pagal LR CPK teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (LR CPK 281 str.). Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, išvengiama jo vykdymo atgręžimo klausimo sprendimo (LR CPK 760 - 762 str.), jeigu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendimas yra panaikinamas. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti priverstinai vykdomas tik LR CPK 282 - 283 straipsniuose nurodytais atvejais.

Analizuojant vykdymo proceso sampratą, būtina pažymėti, kad LR CPK nustatyta tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų išduoti vykdytini dokumentai. Vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str.).

Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, pagal rašytinį išieškotojo prašymą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (LR CPK 646 str. 1 d.). Be išieškotojo prašymo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę (LR CPK 646 str.).

Teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta, pateikia išieškotojas arba jo atstovas. Taigi vykdymo procesas paprastai prasideda išieškotojo iniciatyva, taip vykdymo procese realizuojamas dispozityvumo principas, įtvirtintas LR CPK 13 straipsnyje.

Antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (LR CPK 651 str. 3 d.). Vykdymo proceso, kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos tikslas - įgyvendinti teismo sprendimus, kad būtų pasiekti visam civiliniam procesui keliami tikslai.

Civilinio proceso teisės doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibrėžiamos teisminiu procesu ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymu, žinoma jei jis yra būtinas. Civilinis procesas, kaip bet kuris kitas procesas, vyksta tam tikrais etapais (civiliniame procese šie etapai vadinami stadijomis).

Vertindami vykdymo proceso teisinę prigimtį, galime nagrinėti teisingumo vykdymo bei teismo sprendimo kaip teisingumo akto vykdymo sampratas, ir atskleisti esant itin glaudų ryšį tarp teismo priimto sprendimo, kaip teisingumo akto, ir šio sprendimo realaus įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vienoje iš bylų taip pat yra pažymėjęs, jog teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.

Įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą, teismo sprendimų vykdymo pagrindines funkcijas perdavus privatiems antstoliams, daugelį teismo sprendimų vykdymo klausimų reglamentuoja ne tik LR CPK, bet ir LR Antstolių įstatymas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kt.

Šie teisės aktai sąlygojo ir tam tikras abejones dėl teismo sprendimų vykdymo vietos civilinio proceso teisės sistemoje atsiradimą, kurios grindžiamos būtent tuo, kad įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą teismas nėra vykdymo proceso subjektu, antstoliai tiesiogiai teismui nepavaldūs, o ir vadinami jie nebe teismo antstoliais, o tiesiog antstoliais.

Tačiau vien subjektyvusis kriterijus - kas ir kaip vykdo priimtą teismo sprendimą, dar nenulemia vykdymo proceso vietos civilinio proceso teisės sistemoje. Pasak E. A. Bornerio, valdžios organu turi būti laikomas tas organas, kurio valia įgyvendinama, o ne tas, kuris įgyvendina svetimą valią.

Turto realizavimo būdai

Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.

Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas. Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visas šalis: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus.

Turto valdymo schema

Dominuojantis turto realizavimo būdas

Varžytynės - dominuojantis turto realizavimo būdas. Magistro darbe nagrinėjami ir palyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys, taip pat atlikta apklausa antstolių, kuri parodė, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės, o per 2005 m. nebuvo nei vieno turto realizavimo per prekybos įmones, ar per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keletą įdomių faktų. Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir juose dalyvauti. Ar tai nebuvo progresyvu, ir ar tokiu būdu nebuvo praplėstas potencialių pirkėjų ratas?

Dabar tokių keturių visuotinai žinomų varžytynių dienų nėra. CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šiuos terminus nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.

Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti.

Apie skolininko ir išieškotojo teisių pusiausvyrą vykdymo procese. Vakaruose palaipsniui buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko apsaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininkų teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize.

Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta „žymiai mažesnės kainos“ sąvoka.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas, nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuojant.

tags: #sprednimu #vykdymo #instrukcija #turto #realizavimo #budai