Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Seime užregistruotas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimų projektas, kurį inicijavo socialdemokratė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja Jūratė Zailskienė kartu su frakcijos kolegomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalioję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.;
- nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur;
- atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas;
- atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus. Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų. Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui. Tačiau, pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, nors finansinė valstybės parama - svarbus žingsnis stiprinant regionus, dalis šalies bankų šiuo metu nepriima naujų paraiškų būsto paskoloms su parama regionuose.
Dėl šios priežasties, anot specialistės, kai kurios jaunos šeimos ieško alternatyvų arba laikinai atideda planus įsigyti būstą. „Mūsų bankas nesitraukia iš šios programos ir planuoja aktyvų dalyvavimą joje visus metus - šio sprendimo nekeičia nei išaugusi administracinė našta, nei specifiniai programos reikalavimai. Nepaisant iššūkių, matome, kad ši parama - itin svarbi jaunoms šeimoms regionuose, kur būsto pasirinkimas ir finansavimo galimybės dažnai yra ribotos“, - teigia L. Žukovė.
2025 m. kovo mėnesį banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad pagrindinė kliūtis jauniems žmonėms įsigyti būstą - aukštos nekilnojamojo turto kainos. Būtent tai pažymi 61 proc. 18-29 metų ir 50 proc. 30-39 metų respondentų.
„Kaip dar vieną iššūkį respondentai akcentuoja ir per mažas pajamas paskolai gauti (atitinkamai 21 proc. ir 13 proc.) bei aukštas palūkanų normas (po 34 proc. abiem amžiaus grupėms). Tokie rezultatai tik patvirtina, kad kiekviena papildoma finansinė priemonė, tokia kaip valstybės parama, jauniems žmonėms gali būti lemiama sprendžiant būsto prieinamumo klausimus“, - sako ekspertė L. Žukovė.
„Būsto rinka Lietuvoje vis dar labai koncentruota didmiesčiuose, tačiau regionai turi daug potencialo - tiek gyvenimo kokybės, tiek kainų požiūriu. Dėl to ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo“, - įsitikinusi L. Žukovė.
Subsidija pirmam būstui įsigyti. | Teisinėkonsultacija.lt
SADM teigimu, iki šiol populiariausios teritorijos, kuriose šeimos įsigijo būstus su valstybės parama, buvo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav. O štai Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav. yra vietos, kurios sulaukė mažiausiai norinčių čia apsigyventi pasinaudojant valstybės parama.
Populiariausios ir mažiausiai populiarios savivaldybės pagal valstybės paramą būstui.
Pasak L. Žukovės, aukštos būsto kainos išlieka pagrindine kliūtimi įsigyti būstą Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams - tai kaip didžiausią barjerą nurodė atitinkamai 41 proc., 40 proc. ir 37 proc. respondentų. Panašios tendencijos fiksuotos ir šių miestų apskrityse - čia kainas kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 26 proc., 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ jau finansavo apie 4 mln. Eur būsto paskolų su valstybės parama jaunoms šeimoms, o aktyviausiai šia galimybe naudojosi šeimos iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių.
„Finansinė paskata yra teikiama laikantis eiliškumo pagal prašymo datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai prie valstybės teikiamos finansinės paskatos savo finansine parama prisideda savivaldybė ir (ar) būstas yra įsigyjamas prioritetinėje plėtros teritorijoje. Tokiais atvejais prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka. Pašymai registruojami viename bendrame sąraše“, - komentuoja SADM.
Kaip greitai galima gauti paramą?
Ministerijos teigimu, kadangi pastaruosius keletą metų valstybės biudžeto skiriamų lėšų finansinei paskatai teikti nepakakdavo visų šeimų pašymams patenkinti, buvo sudaromas laukiančiųjų sąrašas, kuriame kai kurioms šeimoms teko laukti beveik dvejus metus. Šiais metais, skyrus papildomą finansavimą finansinei paskatai teikti, laukiančių sąrašas gan sparčiai tirpsta: 2025-ųjų liepą finansinės paskatos laukė apie 200 šeimų, nors 2025 m. pradžioje sąraše jų buvo virš 1000.
Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir laukimo laikas niekaip nepriklauso nuo teritorijos, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą. Be to, pasak SADM, ateityje finansinės paskatos laukimo problemos apskritai neliks, nes nuo 2025-01-01 laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašas nebėra sudaromas.
Patenkinus iki 2024-12-31 pateiktus prašymus, įrašytus į laukiančiųjų sąrašą, finansinė paskata bus teikiama, skyrus valstybės biudžeto asignavimų ir paskelbus kvietimą teikti prašymus. Jeigu poreikis bus didesnis nei skirti asignavimai finansinei paskatai teikti, pertekliniai prašymai bus atmetami ir nauji jie galės būti teikiami tik paskelbus naują kvietimą.
Ministerijos atstovai jaunoms šeimoms pataria pirmiausia įsivertinti realias galimybes gauti būsto kreditą. Taip pat rekomenduoja pasidomėti, ar savivaldybė, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą, skiria papildomą finansinę paramą, kuri galėtų turėti įtakos tiek prašymo nagrinėjimo prioritetizavimui, tiek finansinių įsipareigojimų palengvinimui, padengiant dalį būsto kredito. Finansuojamų teritorijų sąrašas kiekvienų metų pradžioje skelbiamas SADM interneto svetainėje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į jaunų šeimų lūkestį bei finansinės paskatos priemonės aktualumą ir paklausą, skiria papildomus 4,46 mln. eurų finansinei paskatai jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Iš viso pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, formuoti 2025 m. skiriama apie 10,46 mln. Su pagalba galės įsigyti iki 120 tūkst.
Ministerija informuoja, kad nuo 2025 m. gegužės 27 d. Baigus formuoti pažymas pagal šį kvietimą, bus formuojamos pažymos sąraše (eilėje) likusioms šeimoms pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d.
- Skelbiamas kvietimas teikti prašymus išbraukti iš sąrašo, sudaryto iš iki 2024 m. gruodžio 31 d.
- Išnagrinėjus prašymus išbraukti iš sąrašo, pažymos formuojamos pagal iki 2024 m.
- Išnagrinėjus 1 ir 2 punktuose nurodytus prašymus, skelbiamas kvietimas teikti naujus prašymus pagal nuo 2025 m.
Įsigyjamas būstas turi būti finansuojamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių sąrašą galite rasti čia. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo.