Daugiabučių Namų Renovacija: Sąlygos ir Parama Lietuvoje

Daugiabučių namų modernizacija Lietuvoje įžengė į naujos kokybės etapą. Iki 2029 m. užsibrėžta pagerinti beveik 110 tūkst. būstų energinį efektyvumą, siekiant ne žemesnės nei B energinės klasės. Ambicingesnius planus visoje Bendrijoje skelbia tik Lenkija.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa - vienas didžiausių šalies prioritetinių projektų. Juo siekiama atnaujinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančius daugiabučius namus, statytus iki 1993 m.

Šildymo sąskaitos visada priklauso nuo namo būklės, šilumos sistemos efektyvumo ir gyventojų įpročių. Kompleksinė renovacija - didžiausias taupymo šaltinis. Žiemos metu svarbu užtikrinti šilumą namuose ir tuo pačiu kontroliuoti išlaidas už šildymą. Nors didžiausią sutaupymą lemia kompleksinė renovacija, nedideli sprendimai bei kasdieniai gyventojų įpročiai taip pat gali ženkliai prisidėti prie mažesnių sąnaudų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pirmadienį skelbs kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. Eur.

Šilutėje šiemet oficialiai baigtas renovuoti pirmasis daugiabutis namas. Dar 11-oje daugiabučių, kuriuos rajono Savivaldybė atrinko 1-uoju etapu, bebaigiami renovacijos darbai. II etapu atrinkta dar 10 senų pastatų, kuriems jau yra parengti investicijų planai. Pats pirmasis pastatas, Šilutėje renovuotas pasinaudojus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, - Lietuvininkų g. 14A.

Aplinkos ministerija, norėdama mažinti biurokratiją, parengė naujas, dar neįsigaliojusias taisykles, kurias patvirtinus, valstybės parama, skiriama pastatų renovacijai, būtų skaičiuojama ne procentais, bet fiksuotais įkainiais.

Kalbant apskritai, jeigu žmonės gyvena senuose didžiųjų miestų mikrorajonuose, kur daugiabučiai yra blokiniai, energetiškai neefektyvūs, įranga visa - vamzdynai, liftai pasenę ir t.t., todėl reikia tą namą remontuoti, tada, aš manau, kad tokio namo renovacija apsimoka, nes valstybė duoda 30 proc. paramą ir 20-čiai metų suteikiamas lengvatinis kreditas.

Valstybės Parama ir Sąlygos

Nuo sausio 1 d. šiek tiek keitėsi valstybės paramos teikimo renovuojamiems daugiabučiams namams taisyklės. Pagal jas 40 proc. valstybės parama skiriama, jei namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo sutartis buvo pasirašyta iki 2014-ųjų gruodžio 31 d., o namo renovacijos darbai bus baigti iki šių metų spalio 1 d., arba namo atnaujinimo projekto sutartis bus sudaryta iki šių metų kovo 31 d., o projektas bus įgyvendintas iki 2016-ųjų liepos 1 d.

Seimas 5 procentiniais punktais - nuo 30 iki 35 proc. - padidino dalies daugiabučių modernizavimo subsidijavimą. Didesnės paramos sulauks daugiabučiai, kurių savivaldybės parengs architektūros kokybės vertinimą.

Gyventojams, dalyvaujantiems programoje, valstybė šiuo metu dengia 100 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo išlaidų, 100 proc. statybos techninės priežiūros išlaidų, 100 proc. projekto administravimo išlaidų bei kompensuoja 40 proc.

Tačiau, įvertinus pasikeitusias rinkos sąlygas, Vyriausybė nustatė apribojimus - maksimalų paramos dydį vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui.

Daugiabučio renovacija - puikus būdas pagerinti energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąnaudas.

Šilumos Siurbliai: Efektyvus Šildymo Sprendimas

Šilumos siurbliai vis dažniau pasirenkami tiek naujai statomuose, tiek renovuojamuose būstuose. Tačiau juos renkantis tenka atsakyti į kelis svarbius klausimus: kokias funkcijas šilumos siurblys atliks namuose, kas bus energijos šaltinis: oras ar gruntas?

Šilumos siurblys ne vien šildo namus. Jis gali ruošti karštą vandenį, vasarą vėsinti namus. Šilumos siurblio oras-vanduo įrengimas yra paprastas, greitas bei pigesnis nei sistemos gruntas-vanduo. Tačiau sakant „pigesnis“, reiktų pažymėti, kad tokiu atveju vertinama tik įrengimo kaina. Vertinant ne tik įrengimo, bet ir eksploatacijos kaštus, aiškėja, kad žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, šilumos siurblys gruntas-vanduo yra racionalesnis pasirinkimas.

Taip yra dėl to, kad geoterminis šildymas, lyginant su šilumos siurbliais oras-vanduo, maždaug 30 proc. efektyvesnis (skaičiuojant visų metų laikotarpį), o momentinis efektyvumas šaltuoju laikotarpiu gali būti du kartus didesnis.

Didesnės pradinės investicijos, pasirinkus šilumos siurblį gruntas-vanduo, atsiperka daug greičiau, jei nusprendžiama vasaros metu naudoti pasyvų patalpų vėsinimą, kurį suteikia tik geoterminė šildymo sistema. Tokiu atveju, iš lauko kontūro gaunama nemokama vėsa, o sąnaudos siekia vos kelis eurus per mėnesį. Tai ypač aktualu šiais laikais, kuomet vasaros vis karštesnės.

Šilumos siurblys oras-vanduo

Dažniausios Klaidos Prašant Paramos

• Dažnai žmonės skuba pateikti paraišką ir praleidžia kai kuriuos laukelius ar neprideda visų reikalingų dokumentų.
• Kartais gyventojai pasirenka pigesnius, tačiau sertifikavimo neatitinkančius modulius ar inverterius.
• Kitas dažnas atvejis - gyventojai nespėja per nustatytą terminą įsirengti elektrinės ar pateikti dokumentų.
• Gyventojai kartais užsako per galingą arba, atvirkščiai, per mažą sistemą, kuri neatitinka realaus elektros suvartojimo.
• Dalis pareiškėjų pamiršta, kad saulės elektrinė turi būti suderinta su tinklo operatoriumi.
• Dažnai pasitaiko, kad sąmatos neatitinka realiai sumontuotos įrangos, nurodytos galios ar kainų.

Statistika

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12, 4 proc. Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.).

Vilniuje, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.).

Šiuo metu Klaipėdoje modernizuota 16 daugiabučių namų. Nuo programos įgyvendinimo pradžios uostamiestyje atlikta 23,1 mln. litų vertės darbų ir suteikta 9,5 mln.

tags: #parama #renovuojamiems #daugiabuciams