Augalai, kurie papuoš bet kurį sklypą

Jeigu nutarėte, kad atėjo laikas atnaujinti ir pagražinti namų aplinką dekoratyviniais medžiais ar krūmais, svarbu prisiminti, kada galima sodinti augalus, ir planuoti juos įsigyti iš anksto. Taip pat prieš pradedant planuoti naują sklypo vaizdą reikia ištirti sąlygas ir nustatyti tikslias jau esamų augalų vietas. Svarbiausią vaidmenį tokiuose sklypuose ir sodybose atlieka - medžiai, o ypač subrendę medžiai. Dažnai žmonės būna negailestingi ir medžius tiesiog iškerta. Tačiau reikia atsiminti, kad medžiai greitai neuauga ir iškirtus, kitą tokį pat pasisodinti gali būti arba labai brangu arba tiesiog neįmanoma.

Pirmiausia reikėtų pabandyti ne taip patinkantį, bet jau brandų medį ar krūmą papraščiausiai apgenėti. Dažnai taip padarius jie tampa traukos objektu. Prie jų puikiausiai tinka kitos augalų ir krūmų kompozicijos. Aš visada patariu pirmiausia (jeigu įmanoma ir netrukdo statyboms) palikti visus medžius. Taip pat labai svarbu įvertinti, ar nupjovus medį neatsivers nenorimas ir nemalonus vaizdas. Ar per daug nebūsite atidengę savo sklypo pašalinių žvilgsniams. Jeigu medis meta per didelį šešėlį arba jis tiesiog atrodo per didelis mažame sklype jį galima apgenėti. Tada jis taps retesnis, mažesnis, į sklypą paklius daugiau saulės šviesos, tačiau turėsite sklype didelį ir brandų medį, kuris tikrai papuoš aplinką.

Visi medžiai yra neįkainojami dėmesio traukos objektai ir visai nesvarbu svyrantys, vienkamieniai ar dvikamienei, žali ar raudoni, koloniniai ar karpytais lapais - visi jie sklypui ir sodui gali suteikti aukščio ir struktūros, o svarbiausia gyvybės. Jie gali būti ne tik kaip akcentas, tačiau puikiai tiks vaizdams įrėminti arba kaip fonas kitiems, ryškesniems augalams. Skirtingais metų laikais visi medžiai atrodo skirtingai, vieni jų nusidažo ryškiomis spalvomis, kiti ilgai lieka žali ir lapus meta palaipsniui, kiti su lapais lieka ištisus metus. Žinoma, vertingiausi medžiai tokie, kurie lieka gražūs kuo daugiau metų laikų. Jeigu norite medžių ir renkatės kokį pasisodinti pas save sklype į tai reikėtų atkreipti daug dėmesio. Ypač vertingi medžiai rudenį vedantys vaisius ar nusidažantys ryškiomis spalvomis ar žiemą liekantys gražiais kamienais. Taip pat labai gražiai atrodys į tokias augalų grupes įmaišius spygliuočių, kurie gražūs ir nepriekaištingi visais metų laikais. Jie puikiai tinka nemaloniems vaizdams pridengti, gyvatvorėms.

Tik reikia įvertinti, prieš sodinant spygliuočius, kad sąlygos kitiems augalams augti po jais gali būti keblios, nes nedaug augalų gali augti tokiomis sąlygomis, kur toks didelis šešėlis, didesnis dirvos rūgštingumas ir žemė daug sausesnė nei kitur. Ko nepasakysi apie lapuočius, po kuriais, augimo sąlygos kur kas geresnės.

Renkantis augalus, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

• Suaugusio medžio dydis. Medžio skersmuo svarbus rodiklis renkantis medį. Jeigu turite nedaug vietos rinkitės skiepytus, mažesnio aukščio ir skersmens medžius.
• Pavėsis. Maži ir siauri lapai praleidžia daugiau šviesos. Jei lapai dideli ir vainikas tankus metamas šešėlis kur kas didesnis. Reikėtų įvertinti koks pavėsis kris, kai medis suaugs. Gal būt sklype ir tai nėra daug šviesos, tad dar labiau užtemdyti nesinorėtų.
• Priežiūra. Nuo visų lapuočių medžių rudenį prikrenta lapų, kuriuos reikia tvarkyti. Nuo vaismedžių prikrenta dar ir vaisių, kuriuos reikia rinkti, tačiau nukritę vaisiai ne vienintelis trūkumas.
• Draugiški vaikams ir augintiniams. Renkantis ir sodinant augalus įsitikinkite, kad jie neveda nuodingų uogų arba patys iš savęs nėra nuodingi. Tokie, gyvatvorėms mėgstami augalai kaip kukmedis, yra nuodingi, ne tiks patys, tačiau veda raudonas uogas, kurios atrodo labai gražiai, bet yra nuodingos. Taip pat nuodingi lapuočiai: pupmedis, nors labai dekoratyvus, tačiau visos augalo dalys nuodingos.

Dekoratyvinių augalų medelynas

Prieš tai pravartu apsilankyti specializuotame dekoratyvinių augalų medelyne, kad būtų galima apžiūrėti, kaip atrodo jau dideli, paaugę augalai. Klaipėdos rajone įsikūrusio specializuoto didelių dekoratyvinių augalų medelyno „Megaplantas“ marketingo vadovas Mantas Normantas kviečia klientus apsilankyti medelyne visus metus ir gyvai apžiūrėti dominančius augalus skirtingais metų laikais.

„Viena yra spręsti apie augalą iš nuotraukų, kas kita - pačiam pažiūrėti, kokių rūšių, veislių ir formų augalai auginami bei kaip jie atrodo paaugę. Lietuvoje atsiradus įmonėms, augalus vežančioms iš šiltesnių kraštų, čia atvežti augalai dažnai sunkiai prigydavo, neištverdavo šalnų ar žiemos šalčių. „Dėl šios priežasties prieš dešimt metų atsirado poreikis kurti medelyną, kuriame augalai būtų auginami ir aklimatizuojami, kad galėtų prisitaikyti prie mūsų klimato sąlygų“, - medelyno atsiradimo istoriją pasakoja M. Normantas. „Megaplanto“ medelyne, įsisavinus ilgametę Vakarų Europos geriausių augintojų patirtį, auginami sodmenys atitinka aukščiausius dekoratyvinių augalų urbanizuotoms teritorijoms kokybės reikalavimus ir, kartais peržiemoję ne vieną žiemą, būna prisitaikę ištverti net atšiaurius lietuviškus orus.

Medelyne auginami augalai skirti ne tik viešųjų erdvių apželdinimui: šiuo metu 15 hektarų plote auga virš 40 tūkst. „Medelyne klientams augalus paruošiame jau su susiformavusiomis kuokštinėmis šaknimis, o iš grunto specializuota technika iškasami sodmenys su šaknų gumulu, kuris apvyniojamas jutos audiniu ir dar papildomai sutvirtinamas vielos tinklu. „Neretai klientai tikisi, kad medelyne yra kaip prekybos centre, kur galima išsirinkti norimą augalą tarsi prekę lentynoje, susimokėti ir pasiimti iš karto. Nors ir turime augalų prekybos aikštelę bei dalį asortimento esame paruošę pardavimui bet kuriuo metų laiku, didžioji dalis mūsų auginamų medžių iškasami bei paruošiami ne bet kada, o pagal jų vegetacijos laikotarpį, kurio pradžia ir pabaiga kiekvienais metais varijuoja priklausomai nuo klimato sąlygų.

Nors medelyne medžiai kasami iš grunto kasmet priklausomai nuo oro sąlygų ir augalų vegetacijos periodo du sezonus per metus (pavasarį ir rudenį), augalus tenka prižiūrėti tiek žiemą, tiek ir vasaros laikotarpiu. „Žiemą įprastai, kai nėra labai šalta, genime medžius, rišame juos prie bambuko, kad kamienas augtų tiesus. Vasarą prasideda jau kiti medelyno priežiūros darbai - genime ir formuojame lajas, saugome nuo ligų ir kenkėjų. Galime pasidžiaugti, kad keliasdešimties tūkstančių medžių ir krūmų nereikia laistyti patiems - turime modernią automatinę laistymo sistemą“, - pasakoja M. Normantas.

Žinoma, daugiausiai darbo, pasak medelyno atstovo, visgi būna pavasarį ir rudenį, kai pradedama iš grunto kasti augalus. „Sunku nuspėti, kada ir kiek laiko kiekvieną sezoną bus galima kasti augalus, nes tai labai priklauso nuo klimato sąlygų, bet klientai gali atvykti ir apžiūrėti dominančių augalų visus metus. Dažniausiai dekoratyviniai augalai persodinami ar pasodinami į nuolatinę augimvietę pavasarį arba rudenį, kada jie būna kasami iš grunto medelyne. Pasak „Megaplanto“ specialisto, vazonuose ar specialiuose konteineriuose išaugintus augalus galima sodinti ir vasarą. „Augalai, kurie paauginami vazonuose ar užauginami specialiuose konteineriuose, gali būti sodinami visais metų laikais, tačiau vasaros viduryje reikėtų vengti juos sodinti itin karštomis dienomis. „Tinkamiausias metas sodinti spygliuočius, priklausomai nuo orų, yra pavasarį, įprastai balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir rudenį rugsėjo mėnesį. Tam, kad rudenį pasodinti spygliuočiai augalai geriau peržiemotų, juos reikia nuolat laistyti iki pat šalčių, nepriklausomai nuo oro sąlygų“, - patarimu dalijasi M. Normantas.

Augalų apsauga nuo kenkėjų

Be to, šiandien daugelis atsigręžia į natūralumą, tad nieko keisto, kad ieško būdų ir kaip natūraliai apsaugoti savo augalus nuo kenkėjų. Turime jums gerą žinią - tai padaryti įmanoma! Žydintys augalai vilioja paukščius, kurie naikina sodo kenkėjus ir padeda daržovėms išlikti sveikoms. Gėlės daržuose dažniausiai daržoves apsaugo dviem būdais: kvapu arba priviliodamos vabzdžius. Pirmu atveju, augalai skleidžia specifinį kvapą, kuris arba atbaido kenkėjus, arba juos suklaidina. Antru atveju, augalai vabzdžius vilioja nektaru ir žiedadulkėmis ir taip naikinami kenkėjai, pavyzdžiui, boružės minta amarais. Be to, vabzdžiai perneša žiedadulkes ir taip skraidydami nuo žiedo prie žiedo apdulkina kryžmadulkius augalus.Štai keli augalai, kurių savybės jums pravers tiek darže, tiek sode.

1. Medetkos. Gali būti sodinamos tarp ratilių (astrų) ir apsaugoti nuo juodosios kojelės, o visų mėgiamus kardelius nuo tripsų. Žydinčių augalų nemėgsta ir kolorado vabalai. Rožes, česnakus ir svogūnus apsaugos nuo nematodų. Šalia medetkų gerai auga kopūstai, mat šaknys apsaugomos nuo puvinio ir fuzariozės. Nuo kenkėjų apgins braškes ir žemuoges. Tačiau reikėtų nepamiršti ir alelopatinių medetkų savybių. Kai kurios daržovės (ridikėliai, bazilikai) gali pradėti lėčiau augti, kadangi jų šaknys išskiria į dirvą augimą medžiagas. Dar viena priežastis auginti medetkas - gydomosios savybės. Jų žiedai ir arbatoms gaminti.
2. Serenčiai. Šios gėlės liaudiškai dar vadinamos tagetėmis ar gvazdikėliais, yra kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos, tačiau puikiai auga visoje Europoje. Serenčių rūšys - į didžiuosius (‘Colando Lemon’), gvazdikinius (‘Red Brocate’) ir smulkiuosius (‘Golden Gem’), todėl ne tik apsaugos daržoves, bet ir puikiai papuoš darželius. Serenčių ypatybė - savotiškas, aitrus kvapas. nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių - žemuoginį straubliuką, nuo svogūnų - svogūninę musę, nuo kopūstų - kopūstinį baltuką. Be to, pasodinus šiltnamyje pomidorus apsaugos nuo maro. Serenčiai apsaugo kviečius, dobilus, linus ir kitus augalus nuo fuzariozės. Dėl aštraus kvapo serenčiai gali apsaugoti nuo daugelio kenkėjų. Serenčių antpilas apsaugo žirnelius, kopūstus, obelis, vyšnias, slyvas, serbentus, agrastus nuo amaro. Rudenį, serenčiams peržydėjus, juos perkaskite.
3. Nasturtės. Šis ypatingas vijoklinis augalas pasižymi net tik gražiais žiedais, įspūdingais lapais, bet ir naudingomis savybėmis žmogaus sveikatai. Be to, jų žiedus gamina naudoti maistui puoštui. Jos yra puiki žalioji trąša. Taip pat pomidorus apsaugo nuo baltasparnių. O pasodintos šalia kopūstų nuvilioja kopūstinį baltuką, kadangi jose yra medžiagų, artimų bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos augalams.
4. Dekoratyviniai česnakai. Šie įspūdingais žiedynais žydintys augalais, taip pat yra natūralūs insekticidai, kurie atbaido nuo sraigių, šliužų bei amarų. Sodinkite juos šalia bulvių, morkų ar net rožių krūmų.
5. Skaistenis. Šis augalas dar vadinamas gamtiniu insekticidu, o savo žiedu labai panašūs į ramunėles. Gelbsti kopūstus nuo amaro ir kopūstinio baltuko, obelis - nuo amarų, obelinių vaisėdžių, gėles (patariama sodinti ir šalia rožių) - taip pat nuo amarų ir nematodų. Skaistenių nemėgsta ir pelės.
6. Levandos. Gelbsti nuo skruzdėlių, amaro. Be to, levandų kvapas yra vienas iš labiausiai uodus bei kandis atbaidančių kvapų, o žydėjimo metu privilioja ir bites.

Atminkite, pasodinus šias gėles, kenkėjai nėra išnaikinami, tačiau jų gerokai sumažėja.

Augalai, mėgstantys paunksmę

Paunksmę mėgstančių augalų yra išties daug. Augalai pavėsyje paprastai nepasižymi dideliais ryškiais žiedais, todėl augalų lapų margumas išsprendžia daug dizaino problemų tamsiame sklypo kampe.

Štai keletas augalų, kurie puikiai jaučiasi pavėsyje:

1. Melsvės (lot. Hosta) - tipiški augalai pavėsyje. Melsvės pasipuošia nedideliais žiedais, tačiau būkim atviri, ne dėl žiedų mes melsves auginame. Melsvių lapai - ir žali, ir melsvi, ir baltai dryžuoti, ir ryškiai salotiniai. Be to, vienų veislių melsvės mažutės ir gležnos, kitų lapai - galingi ir stori. Vienų atrodo tarsi slidūs, kitų - gofruoti, trečių - garbanoti. Pasirinkimas tikrai didelis. Beje, melsvių lapais džiaugiasi ne tik sodybų ar kiemų šeimininkai, bet ir sraigės bei kiti šliužai. Tačiau pasirinkus tinkamas veisles, kurių lapai kieti ir mėsingi (pvz. Daugiau konkrečių veislių, kurios pasižymi spalvotais lapais - straipsnyje „Neturite laiko? Kaip iš gausybės augalų išsirinkti tinkamus būtent jūsų kiemui - augalų dizaino pagrindų mokome „Augalų komponavimo seminare“. Nebrangus ir neilgas, tačiau pilnas dizaino dėsnių ir aiškiai pateiktų praktinių pritaikymo patarimų.
2. Astilbė (lot. Astilbe) - Purios žydinčios šluotelės - vasaros vidurio pažiba. Augalai pavėsyje nedažnai gali džiuginti žiedais, ir dar tokiais ryškiais kaip astilbių, tad tiesiog neįmanoma praeiti jų nepastebėjus. Žiedynų spalvos - nuo nuotakos baltumo iki kraujo raudonumo.
3. Pakalnutės (lot. Convallaria majalis L.) - Miško augalai dažnai auga paunksmėje, tad pakalnutės tikrai galėtų papuošti pavėsyje esančią jūsų kiemo dalį. Jai labai patiktų mirgantis šešėlis, kuris krenta nuo medžių - visai kaip miške. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakalnutės yra nuodingos.
4. Paparčiai - Iš skirtingų veislių lapų tekstūrų gali būti sukuriami nuostabūs deriniai. O jei paparčiui draugiją papildysime pakalnutėmis ir melsvėmis?
5. Japoninė plukė - augalas, kuris tikrai gali gražiai žydėti, augdamas ir daliniame pavėsyje. Jų žiedais džiaugsitės šiek tiek vėliau, antroje vasaros pusėje. Japoninė plukė netiks sausam pavėsiui, tad prie pat namo ar po dideliu medžiu jos nesodinkite - ne dėl pavėsio, o dėl to, kad gali negauti pakankamai drėgmės. MO muziejaus sode pasodintos japoninės plukės (Anemone X hybrida) ‘Honorine Jobert’ užaugs iki 1 m aukščio ir ilgai žydės stambiais žiedais.
6. Astrancija - nuostabus augalas, tinkantis natūralistinio stiliaus želdynuose. Drėgname pavėsyje jai - puikios sąlygos. Jeigu užteks drėgmės, netgi saulėtoje vietoje ji gali žydėti visą šiltąjį sezoną. Daugiausia natūralistiniuose želdynuose esu sutikusi astranciją ‘Roma’, kuri žydi švelniai rožiniais žiedais. Astrancijos ‘White Giant’ puošia MO muziejaus sodą.
7. Mažoji žiemė (lot. Vinca minor) - visžalis augalas, tad savo lapelių nenumeta net žiemą. Žiemės privalumas - ji sparčiai plinta, padauginti ją labai lengva, todėl kainuoja tikrai nedaug. Žiemė gali atlikti apsauginę funkciją nuo piktžolių, nes sukurs nuostabiai gražų, tamsiai žalių lapelių kilimą, kuris uždengs žemę.
8. Epimedis (lot. Epimedium) - dar retai auginamas Lietuvoje. Tinka natūralistinio stiliaus želdynuose ir puikiai užpildo apatinę augalų kompozicijos dalį. Epimedžiai paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir su laiku suauga į ištisus sąžalynus. Pavasarį pražysta originaliais žiedeliais. Jeigu nusibodo vargti su veja pavėsyje, apsvarstykite epimedžius kaip puikią alternatyvą vejai.
9. Hakonė - Augalai pavėsyje dažniau pasižymi dideliais lapais, varpinių ne tiek ir daug. O štai hakonė tikrai papuoštų bet kurį želdyną, tik aprūpinkite ją pakankamu drėgmės kiekiu. Hakonės gražiausiai atrodo sodinamos palei taką, kur grakščiai nusvyra ir taip sušvelnina kampus.

Gyvatvorės augalai

Portale novate.ru aptariami kiekvieno iš 10 augalų, tinkamiausių gyvatvorei, ypatumai.

1. Vakarinė tuja Piramidės formos visžalės tujos - vienos iš mėgstamiausių augalų gyvatvorėms. Tujos išsaugo sodrią žalią spalvą visais sezonais, gelsta rečiau nei kiti spygliuočiai. Iš tujų galima suformuoti tiek neaukštą 30-40 cm gyvatvorę („Danica“, „Hoseri“ rūšys), tiek 3 m sieną - viskas priklauso nuo jūsų norų. Jei patinka gyvatvorės su kolonos pavidalo medeliais, atkreipkite dėmesį į „Smaragd“ rūšį. Jeigu norisi labai tankios gyvatvorės, rinkitės „Brabant“ rūšį - šios gyvatvorės greitai auga į aukštį ir į plotį.
2. Mažalapė liepa Liepų gyvatvorės užauga iki metro ar poros metrų aukščio, tiesa, dėl šių medžių ypatumų galima suformuoti ir iki 3 m aukščio gyvatvorę. Mažalapės liepos dailios, gražiai atrodo ir vasarą, ir žiemą. Jos puikiai auga ir pavėsyje, dažniausiai jas renkasi miškinguose sklypuose. Liepas gyvatvorei rinkitės pagal turimą biudžetą. Mažalapės dvejų-trejų metų amžiaus liepos gana nebrangios, iš jų nesudėtinga patiems suformuoti 1-2 m aukščio gyvatvorę. Prie pinučių pritvirtintos liepos gerokai brangesnės, kainos siekia šimtus ar net tūkstančius eurų, priklausomai nuo kokybės, sezoniškumo, nuo to, ar sunku buvo suformuoti karūną. Be to, gali būti sudėtinga patiems prižiūrėti tokio tipo gyvatvorę.
3. Tunbergo raugerškis Tunbergo raugeriškius renkasi tie, kas nori turėti margą, ryškią gyvatvorę. Vidutiniškai gyvatvorė užauga iki 1,5-1,8 m aukščio. Raugeriškiai pasižymi ryškiomis spalvomis - pradedant ryškiai raudona, oranžine, baigiant ruda ir tamsiai ruda. Tunbergo raugeriškio dekoratyvinės rūšys: „Golden Ring“, „Atropurpurea“. Jei norisi aukštesnės raugeriškių gyvatvorės, atkreipkite dėmesį į otavinį raugeriškį „Superba“ ir į paprastąjį raugeriškį; šios rūšys užauga iki 2,5-3 m.
4. Slyvalapė gudobelė Sklypą papuoš slyvalapės gudobelės su tankiu vainiku. Medeliai užauga iki 5-6 ir iki 5 m pločio. Iš pradžių vainikas būna kūgio formos, paskui tampa panašesnis į kiaušinį, galiausiai pasidaro kompaktiškesnis. Rudenį gudobelės lapai keičia spalvą - pasidaro gelsvai oranžiniai, gelsvai raudoni. Gražiai atrodo iki 2 m aukščio gyvatvorė, lygiašonės trapecijos formos. Gyvatvorei tinka ir kitokių rūšių gudobelės: raudonoji gudobelė, plunksnalapė gudobelė, sultingoji gudobelė.
5. Paprastoji eglė Nors eglių gyvatvorės gražios, jų pasitaiko gana retai. Spygliuočiai auga gana lėtai, dėl to yra gana brangūs. Norint suformuoti gyvatvorę iš eglių, pririeks gerokai daugiau laiko ir pastangų, nei gyvatvorei iš vakarinių tujų, o eglių gyvatvorė kainuos tris-keturis kartus daugiau nei tujų gyvatvorė ir penkis-dešimt kartų daugiau nei lapuočių augalų gyvatvorė.
6. Blizgantysis kaulenis Gyvatvorė iš lapinių augalų - blizgančiųjų kaulenių yra puikus variantas. Tik įsidėmėkite - per metus jie paaugs tik 30 cm, o maksimalus šių krūmų aukštis - 2-3 m. Kauleniai pasižymi smulkiais lapeliais ir šakelėmis, taigi, iš jų galima sumodeliuoti įvairių, sudėtingų formų gyvatvorę. Pavasarį ir vasarą šie augalai įgauna dailų spindintį žalumą, o rudenį pasipuošia violetiniais, geltonais, raudonais, vyšniniais ir oranžiniais atspalviais vienu metu. Blizgantieji kauleniai subrandina apskritų juodų uogų.
7. Baltoji sedula Baltųjų sedulų gyvatvorė pasiekia 3 m aukštį. Šie krūmai turi žalios ir baltos spalvų lapus, tiesias, lanksčias šakeles, kurios, laikui bėgant, įgauna lanko formą. Vasaros ir rudens pradžioje baltoji sedula žydi ir subrandina balkšvai žydrų uogų. Tai neįnoringas augalas, kurį lengva auginti, jis puikiai ištvers bet kokį orą. Galima formuoti aiškių linijų gyvatvorę arba palikti šakeles ir lapus natūraliai augti.
8. Putinalapis pūslenis Šis dekoratyvinis krūmas auga greitai ir užauga iki 1,5-3 m aukščio. Žydi baltais žiedynais, kurie vėliau virsta ryškiai raudonomis uogomis. Populiariausios rūšys - „Diablo“ ir „Luteus“. „Diablo“ rūšis - su tamsiai violetiniais lapais, o „Luteus“ turi ryškiai geltonus lapus, kurie išryškės sodo žalumos fone. Abi rūšys neįnoringos, lengvai pakelia bet kokius temperatūrų svyravimus.
9. Pilkoji lanksva Iš „Grefsheim“ rūšies pilkųjų lanksvų užsiauginsite nepaprastai gražią gyvatvorę. Lapuotį krūmą puošią maži žiedeliai, kurie pradeda žydėti balandį-gegužę. Jie išsidėstę ant lanko pavidalo šakelių tarsi šachmatai. Lanksvos užauga iki 0,9-1,8 m, nebijo šalčių. Harmoningai atrodo tiek pavieniai krūmai, tiek lanksvų gyvatvorė.
10. Paprastasis ligustras Vienas iš pačių ištvermingiausių lapinių augalų, iš kurių formuojamos gyvatvorės. Ligustrai puikiai auga net pavėsyje, nebijo šalčių. Paprastieji ligustrai gali užaugti net iki 5 m aukščio, bet geriausia palaikyti 2 m gyvatvorės aukštį. Dėmesio - paprastieji ligustrai subrandina nuodingų juodų uogų, jų negalima valgyti. Jei namuose yra mažų vaikų ar naminių gyvūnų, geriau atsisakyti ligustrų gyvatvorės.

Kiekvienas augalas pasižymi savitu grožiu, svarbiausia - laiku pakirpti gyvatvorės augalus, nepamiršti jų palaistyti, patręšti ir išravėti piktžoles.

tags: #papuos #bet #kurii #sklypa