Kolektorinis šildymas individualiam namui: privalumai ir trūkumai

Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Ekspertai pasidalino įžvalgomis apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą. Energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.

Šildymo sistemos pasirinkimas - svarbus sprendimas, lemiantis ne tik komfortą, bet ir finansines išlaidas bei poveikį aplinkai. Panagrinėkime populiariausius šildymo būdus, jų privalumus ir trūkumus.

Šildymo būdai individualiame name

Šildymo sistemos pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių: namo dydžio, energinės klasės, finansinių galimybių ir asmeninių prioritetų. Aptarsime pagrindinius šildymo būdus, įvertindami jų privalumus ir trūkumus:

Šildymas elektra

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas.

Privalumai:

  • Šildymo sistema užima nedaug vietos.
  • Paprasta naudotis.
  • Reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų).

Trūkumai:

  • Mažas efektyvumas.
  • Didelės šilumos kainos, tačiau kainą galima sumažinti įsirengus saulės jėgainę.

Saulės elektrinė ant namo stogo - būdas sumažinti išlaidas už elektros energiją.

Šildymas dujomis

Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį.

Privalumai:

  • Šis šildymo būdas užima nedaug vietos.
  • Paprasta naudotis.
  • Nedidelė tarša.
  • Aukštas efektyvumas.

Trūkumai:

  • Sparčiai kylančios dujų kainos.
  • Nemažas pradines investicijas.
  • Reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas.
  • Specifinis katilinės įrengimas.

Autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Spintos kaina šiai dienai yra apie 1800-2000 eurų, jeigu naudoti vokiečių reduktorius, žarnas, ir jeigu imti spintas pagamintas Lietuvoje. Katilo kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur.

Kaip veikia dujinė krosnis (animacinė schema)

Kietasis kuras

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules.

Privalumai:

  • Itin mažos šilumos kainos.

Trūkumai:

  • Reikalingas kuro sandėliavimas.
  • Nemažos pradinės investicijos.
  • Žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas).
  • Ganėtinai taršus.
  • Reikalingas kamino įrengimas.

Katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Malkų katilas gali kainuoti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų, o granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Aeroterminis šildymas

Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.

Šilumos siurblys oras-vanduo

Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų. Įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa.

Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu.

Šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos.

Lyginant vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%.

Geoterminio šildymo schema

Ką svarbu įvertinti renkantis šildymo sistemą?

Renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais.

Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai. Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šie du pirminiai kriterijai padės įsivertinti ne tik reikalingus įrangos techninius parametrus, bet ir prognozuojamus sąnaudų kaštus, pradinės investicijos dydį. Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į būsto technines sąlygas - grindinis šildymas arba efektyvesni radiatoriai, sandarūs langai, būsto šiluminė izoliacija. Visa tai reikalauja investicijų, tačiau tokie sprendimai yra ilgalaikiai ir anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada jie pradeda atsipirkti. Atsinaujinant šildymo būdą ar modernizuojant būstą, taip pat galima gauti valstybės paramą, kuri padės sumažinti pradinės investicijos dydį.

Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose.

Šildymo sistemos palyginimas

Apibendrinant, pateikiame lentelę, kurioje lyginami skirtingi šildymo būdai:

Šildymo būdas Privalumai Trūkumai Pradinės investicijos Šildymo kaina Ekologiškumas
Šildymas elektra Nedaug vietos, paprasta naudotis Mažas efektyvumas, didelės kainos Mažos (apie 1000 Eur) Didelės, bet galima sumažinti su saulės elektrine Vidutinis (priklauso nuo elektros gamybos šaltinio)
Šildymas dujomis Nedaug vietos, paprasta naudotis, aukštas efektyvumas Kylančios kainos, nemažos investicijos, aptarnavimas Nemažos Vidutinės, bet kylančios Vidutinis
Kietasis kuras Mažos šildymo kainos Kuro sandėliavimas, žemas komfortas, tarša Nemažos Mažos Žemas
Aeroterminis šildymas Ekonomiškas, greitas įrengimas Efektyvumas priklauso nuo oro temperatūros Vidutinės (apie 5000-8000 Eur) Vidutinės (priklauso nuo oro temperatūros) Aukštas (jei naudojama atsinaujinanti elektra)
Geoterminis šildymas Ekologiškas, naudoja žemės šilumą Reikalinga vieta sklype, didelės pradinės investicijos Didelės (apie 13000 Eur) Mažos Aukštas

Šiuo metu, rinkos duomenimis, sparčiausiai auga šilumos siurblių oras-vanduo populiarumas. Naujos statybos būstuose, kuriems priskiriamas A++ energinės klasės reikalavimas, kito sprendimo be oras-vanduo ar žemė-vanduo iš esmės ir negali būti, tačiau ir atsinaujinant šildymo sprendimą matomas didžiausias susidomėjimas būtent šilumos siurbliais.

Vienareikšmiškai geoterminis šildymas yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo.

Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), o tai yra prabangūs šiuolaikiniai namai, tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis.

Europos sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju. Naujai statybai nustatyti aukščiausi reikalavimai ir lėšos skiriamos modernizuoti senus būstus bei atsinaujinti šildymo sprendimus.

Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai. „Ignitis“ jau keletą metų nebesiūlo dujinių katilų kaip šildymo sprendimo, atsižvelgiant į žaliąjį Europos kursą.

tags: #kolektorinis #sildymas #individualiam #namui