Pirmą kartą su Aurimu Mockumi kalbėta prieš dvejus metus, kai klaipėdietis su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės savanoriais nešė kryžių į Kryžių kalną. Į kelionę Aurimas išsiruošė ne vienas - kartu su Pomeranijos špice Pūke. Laikydamasis tradicijos, Klaipėdoje prieš kelionę patrynė keliautojo Antano Poškos paminklo motociklo priekinį žibintą - kad kelionė gerai sektųsi.
"Camino Lituano" - 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
Camino de Santiago - Camino Lituano piligrimų kelias Lietuvoje HD
Camino Lituano žemėlapis
"Camino Lituano" suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus. Kelias veda per kultūrinius, religinius, istorinius, gamtos objektus.
Kelionės pradžia ir įspūdžiai
Maršruto „Camino Lituano“ pradžia - Žagarėje. Žygį pradėjo sekmadienį, gegužės 24 dieną. „Žagarė labai įdomi, vienas įdomiausių senųjų miestų, kur gyvenimas tiesiog virė, su savo laiku svarbiu strateginiu keliu“, - sako A. Mockus. Nuo Žagarės dvaro teritorijos einant Kęstučio gatve pietryčių kryptimi, kelio ženklai išvedė iš miesto. Etapas Buivydžiai-Kalneliai-Ziniūnai-Jakiškiai-Gataučiai - maždaug 28 kilometrai.
Kelyje unikalumu akį patraukė Jakiškių Šv. Ignaco koplyčia, bet didžiausią įspūdį paliko Jakiškių dvaras. „Jis taip autentiškai restauruotas! Ir visa tai daro savo iniciatyva, žmogus entuziastas!
Jakiškių dvaras
Antrąją naktį apsistojo garsiame Gataučių kempinge „Saulėtosios Naktys“, jo savininkai pasidalijo ne tik kempingo, bet ir savo kelionių istorijomis. Trečios dienos kelionės maršrutas Gataučiai-Ivoškiai-Mekiai-Barysiai-Beinoraičiai-Sereikiai-Rusliai (Naisiai) - apie 30 kilometrų.
Netikėtumai kelyje
Visgi keletą kartų keliaujant teko nuklysti - greičiausiai nepastebėjus kelio žymėjimo. Taip nutiko ir iš kempingo Gataučiuose einant plentu link Ivoškių. Kad nuklydo, Aurimas suprato jau beveik praėjęs Jaučiūnų kaimą.
Bėda po vieną nevaikšto. Sustojęs nufotografuoti gražų vaizdą, keliautojas nežymiai suktelėjo kairę koją ir pajuto skausmą. Likus keliems kilometrams iki Naisių, tapo aišku, kad kojos trauma - rimta. Kad kelionė nesibaigtų po trijų dienų, teko ieškoti išeities.
Sutikti žmonės
Prie pusryčių stalo Gataučiuose A. Mockus susipažino su piligrime Rasa iš Alytaus. „Buen camino!“ - netikėtai išgirdo tradicinį piligrimams skirtą pasveikinimą. Į Aurimą vardu kreipęsis vyras liepė būtinai užsukti į Šv. Paaiškėjo, kad sutiktas žmogus - Jonas Juozapaitis - režisuoja bei montuoja Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus keliones. „Dabar net piligrimus priima po vieną nakvynei“, - sodybos šeimininką giria A. Mockus. Bendraudamas su kelionėje sutiktais žmonėmis, Aurimas sužinojo, jog piligrimai „Camino Lituano“ keliu eina nuo praėjusių metų rudens. Keliauja ir užsieniečiai.
Pakeliui A. Mockus sulaukė Dano Pankevičiaus skambučio: žinomas keliautojas susidomėjo maršrutu. Balandį vilniečiai planavo bėgti Graikijoje iš Atėnų į Spartą: norėjo palaikyti draugą, kuris treniruojasi bėgimui aplink pasaulį. Pradėjo dairytis Lietuvoje. Justinas buvo atradęs „Camino Lituano“. Iš pradžių idėja atrodė beprotiška: nubėgti 500 kilometrų! Pagalvojo ir apie aukojimą, nes dažnai prisideda prie labdaringų projektų. „Kitiems sunku suprasti, kodėl bėgame.
Kelionės tęsinys
Penktos dienos maršrutą Rozalimas-Birjagala-Šniukoniai-Pakalniškės-Kleboniškės-Burbiškės-Ro-koniai-Džiugoniai-Sidabravas-Prasčiūnai-Dauburaičiai-Vadaktai-Noreikiai-Vilkos-Rutakiemis-Žibartonys-Paberžė. Burbiškių dvaras pasitiko žydinčiomis tulpėmis. Ketvirtadienio maršrutas per Kėdainius vedė iki Panevėžiuko.
A. Mockus sako: „Būtent dabar mūsų gamta spinduliuoja didžiausia energija bei gyvybe ir manau, kad nuostabesnio laiko visa tai pajausti tiesiog jau būti nebegali... „Vietos labai gražios, vaizdingos, o jų nematome, nes dažnai sėdime namuose ir tingime pasidomėti aplinka, - įveikęs pusę maršruto, įvertino keliautojas. - Visiškai nėra jausmo, kad karantinas, tik užsukus į parduotuvę kaukės apie tai primena. Užsimiršti ir kelyje mėgaujiesi kiekvienu metru. Į visus piligriminius žygius A. Mockus eina turėdamas tikslą.
„Nuostabus jausmas keliauti saulei besileidžiant, kada ji taip aktyviai nebekepina, o tik švelniais, šiltais gūsiais gaivina prakaitu išmuštą veidą. Vis rečiau pradeda girdėtis po aktyvaus dienos orkestro rimstantys pavienių paukščių balsai ir širdyje pasidaro taip ramu ramu...
„Kiekvieną dieną yra koks nors etapas, kai sužinai kažką naujo. Iš pradžių galvojau, kad kaimai visiškai ištuštėję, bet, ko gero, ūkininkai palaiko juos, yra labai gražiai išpuoselėtų sodybų. Toks jausmas, kad visi laukia, kas praeis pro šalį, tas labiausiai žavi.
tags: #paneveziuko #sodyba #alytuje