Panevėžys, Aukštaitijos sostinė, turi turtingą ir įvairialypę istoriją, atsispindinčią jo architektūroje ir urbanistinėje struktūroje. Miestas išsidėstęs lygumoje abipus Nevėžio upės, o jo apylinkėse driekiasi derlingi laukai. Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Urbanistika“ ir UAB „Senojo miesto architektai“ baigia rengti Panevėžio miesto istorinės dalies specialiojo plano koncepciją. Teritoriją siūloma didinti siekiant geriau išsaugoti kuklų architektūrinį palikimą, įvairialypį miesto urbanistinį veidą, savitumą, susiformavusį nuo XVI a. pradžios iki XX a.
Plano rengėjų nuomone, istorinė dalis galėtų būti papildoma kai kuriais buvusiais XIX a. ir XXa. pradžios priemiesčiais ir charakteringos pokarinės individualios statybos kvartalais, kurie buvo suplanuoti ir užstatyti dar iš tarpukario išlikusiais urbanistinės plėtros principais. Į kultūros vietovės teritoriją siūloma įtraukti ir dviejų išlikusių vėjo malūnų aplinką tarp Ramygalos ir J.Basanavičiaus gatvių, kaip praeityje čia vyravusio charakteringo agrarinio kraštovaizdžio reliktą. Teisinę paveldosauginę apsaugą siūloma suteikti ir kelioms istorinėms, į priemiesčius ir užmiestį vedusioms gatvių trasoms, į vertybės teritoriją įtraukiant tik jų erdves istorinių raudonųjų linijų ribose.
Išlikusius XIX a. pab. - XX a. pr. Panevėžio miesto istorinės dalies koncepcija pateikiama Savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt - Teritorijų planavimas. Ją jau svarstė ir savo pasiūlymus pateikė miesto Tarybos komitetai, pritarė architektų taryba.
Panevėžio senamiesčio planas
Miesto Raida Ir Urbanistinė Struktūra
Panevėžys formavosi stichiškai, augo kaip pramonės ir darbininkų miestas. Iki XIX a. beveik visas miestas buvo medinis ir padalintas į du atskirus urbanistinius kompleksus: Naujojo Panevėžio miestą ir Senojo Panevėžio miestelį. Iki XIX a. pab. miestas suvienytas, tarpukariu - modernizuotas. Dabartinį miestovaizdį įgijo sovietmečiu: miestas plėtotas pagal 1947 m. (arch. K. Šešelgis), 1962 m. (arch. I. M. Daujotaitė ir kiti) ir 1973 m. (arch. V. Bugailiškis) generalinius planus.
Miesto centrinę dalį juosia sovietmečiu susiformavę medinių gyvenamųjų namų kvartalai, už jų - daugiabučių namų mikrorajonai. Miestui būdingas bruožas - mišrus daugiaaukščių ir senesnių vienaaukščių gyvenamųjų namų užstatymas. Gatvių tinklo pagrindinės ašys - Smėlynės ir J. Basanavičiaus gatvės, kertančios miesto teritoriją iš šiaurės į pietus, bei Klaipėdos ir Vilniaus gatvės - iš vakarų į rytus. Miesto centrinę dalį juosia magistralinės Nemuno, S. Kerbedžio ir J. Biliūno gatvės.
Architektų nuomone, vertingiausios miesto vietos - Laisvės aikštė, Senvagė ir miesto centro jungtis su Skaistakalnio parku bei Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Daugiausia problemų turi autobusų stoties aplinka bei reprezentacinių Smėlynės ir J. Basanavičiaus gatvių prieigos.
Istoriniai Etapai Ir Architektūriniai Stiliai
- XVI a. - XVII a.: Senojo Panevėžio pradžia, Naujojo Panevėžio kūrimasis. Miestą sudarė mediniai pastatai, bažnyčia ir dvaras.
- XVIII a.: Miesto dalių sujungimas, naujo Mikolajevo miestelio (Smėlynės) kūrimas.
- XIX a.: Pradėjo keistis miesto užstatymas ir vaizdas, atsirado nauji visuomeniniai pastatai, vyravo mūriniai pastatai.
- XIX a. pab. - XX a. pr.: Pastatyta mūrinių visuomeninių, gyvenamųjų ir industrinių pastatų, tokių kaip malūnai, pilstykla, gimnazija, viešbutis, muziejus.
- Tarpukaris: Miestas atsigavo po karo, atnaujinti tiltai, išgrįstos gatvės, pastatyta elektrinė, vyravo lietuviškojo modernizmo stilius.
- Sovietmetis: Miestas plėtotas kaip pramonės centras, rekonstruota centrinė dalis, pastatyti stambiatūriai pastatai.
Panevėžio vaizdas
Gatvių istorijos
- Vasario 16-osios gatvė: Jau XVI a. Panevėžio turgaus aikštės link driekėsi kelias nuo Šeduvos pusės. Tai - būsimoji šiandieninė Vasario 16-osios gatvė. Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio.
- A. Smetonos gatvė: Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip Marijinė gatvė. 1919 m. lapkričio 2 d. Marijinė gatvė pavadinta Marijos gatve.
- Respublikos gatvė: Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė.
- J. Basanavičiaus gatvė: J. Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai nutiesta gatvė nuo Fromo Gužučio gatvės į pietus pavadinta J. Basanavičiaus vardu.
- Š. Mero gatvė: Būsimoji Š. Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje buvo nedaug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Š. Mero vardu.
Sovietinis Modernizmas Ir Pokario Miesto Plėtra
Sovietmečiu Panevėžys plėtotas kaip pramonės centras, į kurį plūdo gyventojai iš aplinkinių rajonų. 1978 m. Panevėžyje gimė 100-tūkstantasis miesto gyventojas. Pagal 1947 m. sudarytą miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. 1961 m. buvo patvirtintas naujas Panevėžio miesto generalinis planas (architektė Irena Daujotaitė), pagal kurį pramonė pradėta plėtoti dviejuose rajonuose: šiaurės rytų ir šiaurės vakarų.
Iš tokių daugiausia penkiaaukščių stambiaplokščių namų 1966 m. pradėtas statyti Tulpių gyvenamasis rajonas. Tuo metu Panevėžyje sparčiai besivystanti pramonė ir didėjantis gyventojų skaičius reikalavo dar labiau plėsti gyvenamųjų namų statybą. 1970 m. iš penkiaaukščių ir devynaukščių namų su mokyklomis, vaikų lopšeliais-darželiais, keliais prekybos centrais pradėtas statyti didelis Klaipėdos gyvenamasis rajonas. 1984 m. pastatyti pirmieji Kniaudiškių gyvenamojo rajono namai.
Jau 1961 m. parengtame Panevėžio miesto generaliniame plane buvo numatyta centro rekonstrukcija. Pagal 1979 m. parengtą centro detalaus išplanavimo projektą čia numatyta dar gerų senų namų vietoje pastatyti naujus didelio tūrio pastatus.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1947 | Sudarytas Panevėžio miesto generalinis planas (arch. K. Šešelgis) |
| 1961 | Patvirtintas naujas Panevėžio miesto generalinis planas (arch. I. Daujotaitė) |
| 1966 | Pradėtas statyti Tulpių gyvenamasis rajonas |
| 1970 | Pradėtas statyti Klaipėdos gyvenamasis rajonas |
| 1984 | Pastatyti pirmieji Kniaudiškių gyvenamojo rajono namai |
Panevėžio Architektūrinis Veidas Šiandien
Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Neužrašyta nurašyta istorija. Retas apie Panevėžį susimąstytų kaip apie architektūriškai išskirtinį, Lietuvos mastu unikalų miestą, kuriame slypi dar neatrasti statiniai - perlai. Čia stūkso skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai, atspindintys krašto istoriją.
Siekiant išgryninti Panevėžio architektūrinį veidą, užfiksuoti XX a. pab. išskirtinių projektų pastatus, visuomenei pateikti jų istorijas, naujienų portalas JP įgyvendina projektą „Architektūrinis pjūvis“. Straipsnių ciklas „Architektūrinis pjūvis“ suteiks galimybę kiekvienam pažinti architektūrą, patirti ir suvokti asmenį supančios materialios aplinkos kokybės vertę.
tags: #panevezio #miesto #uzstatymas