AB „Panevėžio Energija“ Šildymo Kainos Daugiabučiuose Namuose: Kas Lemiamą Šildymo Sąskaitas?

Šildymo kainos daugiabučiuose namuose yra aktuali tema kiekvienam gyventojui. AB „Panevėžio energija“ nustato centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu, Šilumos kainos nustatymo metodika, Karšto vandens kainų nustatymo metodika, Šilumos ir karšto vandens kainų dedamosiomis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip formuojamos šildymo kainos Panevėžio daugiabučiuose namuose, kokie faktoriai daro įtaką sąskaitoms už šildymą ir karštą vandenį, bei palyginsime kainas su kitais Lietuvos miestais.

Šilumos Kainos ir PVM

Nuo 2026 m. sausio 1 d. už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį gyventojams taikomas 21 proc. PVM tarifas. AB „Panevėžio energija“ valdybos sprendimu nustatyta šilumos kaina - 7,61 ct/kWh (be PVM), o gyventojams šilumos kaina - 9,21 ct/kWh (su 21 proc. PVM).

Vasario mėnesį bendrovė „Panevėžio energija“ patenka tarp aštuonių mažiausias šilumos kainas Lietuvoje taikančių tiekėjų. Tai trečia mažiausia kaina tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir aštunta tarp penkiasdešimties Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamų šilumos tiekėjų.

Šilumos kainų palyginimas

Nors šių metų sausį AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina yra 7,8 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis (7,97 ct/kWh be PVM), tačiau šilumos kilovatvalandė kainuos 5,2 proc. daugiau nei prieš metus, kai ji kainavo 6,99 ct/kWh be PVM.

2025 metų gruodį šilumos kilovatvalandė kainavo 1,5 proc. mažiau nei prieš metus, t. y. 7,19 ct/kWh (su 9 proc. PVM), kai 2024 m. gruodį šiluma kainavo 7,30 ct/kWh (su 9 proc. PVM).

Šilumos Paskirstymo Metodai Daugiabučiuose Namuose

Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, nustatytą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus.

Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant suvartotą šilumos kiekį taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis.

Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodu Nr.4, name sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia cirkuliacijai konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį ją dauginant iš mėnesio valandų skaičiaus, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Kiekvienam butui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiuojamas atsižvelgiant į butuose įrengtų vonios šildytuvų („gyvatukų“) šilumos galias.

Nešildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Daugumai daugiabučių namų šilumos paskirstymui taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Name sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis.

Nešildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, esant atvirai karšto vandens tiekimo sistemai, namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis priskiriamas karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“), kuris proporcingai padalinamas iš butų skaičiaus.

Pavyzdys

40 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisas parodė 40 000 kWh per mėn. šilumos sunaudojimą. Namo cirkuliacinės šilumos kiekis, nustatytas pagal ne šildymo sezono trijų iš eilės mėnesių vidurkį, sudaro 6600 kWh (6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn.).

• Vieno buto cirkuliacinei šilumai („gyvatukui“) priskiriamas šilumos kiekis sudaro 165 kWh per mėn.
• Už cirkuliacinę šilumą buto gyventojas moka 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.).
• Už karštą vandenį buto (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.).

Apskaičiuojant šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 3570 kWh (70 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 40 butų namo gyventojai deklaravo tik 60 m³ karšto vandens kiekį. Susidaręs šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti Tarybos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 - 3187,8 = 382,2 kWh) yra proporcingai padalijamas pagal buto (patalpų) plotą.

Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 6600 kWh, arba 6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn. Už cirkuliacinę šilumą kiekvienam butui priskaičiuojama po 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - šiame pavyzdyje 2024 m. gruodžio mėn. Už karštą vandenį (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) buto gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.

Svarbu pažymėti, kad sąskaitose yra papildoma atskira eilutė „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“. Pakankamai dažnai bus atvejų, kai šioje eilutėje galutinė suma bus su minuso ženklu. Taip įvyks dėl to, kad visi namo karšto vandens vartotojai bus deklaravę didesnį karšto vandens kiekį, negu iš tikrųjų tą mėnesį namo karšto vandens ruošimo įrenginiais buvo paruoštas karšto vandens kiekis.

Kitas pavyzdys: 40 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis yra 10 000 kWh per mėn. Šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 70 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m3; čia - 51 kWh/m3 - Tarybos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri proporcingai paskirstoma pagal butų skaičių (10 000 - 3570 : 40 =160,75 kWh/butui).

Nešildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, esant atvirai karšto vandens tiekimo sistemai, namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis priskiriamas karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“), kuris proporcingai padalinamas iš butų skaičiaus. Namo šilumos punkte įrengtas šilumos skaitiklis užfiksavo 6400 kWh šilumos. Name 40 butų. Už cirkuliacinę šilumą vienas butas moka (6400 kWh : 40 bt.) x 5,67 ct/kWh = 9,07 Eur/butui be PVM (5,67 ct/kWh be PVM - AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina 2024 m. Už karštą vandenį (buto savininko deklaruotas sunaudotas karšto vandens kiekis - 4 m³) buto gyventojas moka 4 m³ x 5,14 Eur/m³ = 20,56 Eur be PVM (5,14 Eur/m³ be PVM - AB „Panevėžio energija“ karšto vandens kaina 2024 m. rugpjūčio mėn.

Faktoriai, Įtakojantys Šildymo Sąskaitas

Šildymo sezono metu buto sąskaitos už šildymą dydis, kai šilumos kaina ir oro sąlygos visiems gyventojams vienodos, priklauso tik nuo suvartoto šilumos kiekio. Pagrindinė priežastis, kodėl skiriasi šilumos suvartojimas, - namų būklės ir priežiūros skirtumai.

Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai („gyvatukai“). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos. Be to, name šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.

Žemai oro temperatūrai išliekant ilgesnį laiką, išryškėja pastatų statybinių konstrukcijų ir šildymo sistemų darbo defektai, dėl kurių gali didėti suvartojamos šilumos kiekis. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, ar daugiabučio namo laiptinės abejos durys sandariai uždaromos, ar nėra išdaužytų ar atidarytų langų laiptinėje bei rūsyje. Šildymo sezono metu gyvenamosiose patalpose turi būti mažiausiai +18 °C.

Renovacija

Sausio šalčiai ir smarkiai išaugusios šildymo sąskaitos dar kartą išryškino seną problemą - didžiulį skirtumą tarp renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių. Ilgalaikis sprendimas - pastato renovacija, šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymas bei šilumos punktų modernizavimas. Tai leidžia ne tik reikšmingai sumažinti išlaidas šildymui, bet ir užtikrina komfortiškesnes gyvenimo sąlygas.

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, per 2025 m. gruodį Panevėžio mieste renovuoti daugiabučiai namai būsto šildymui vidutiniškai suvartojo apie 34 proc. mažiau šilumos energijos nei nerenovuoti namai.

Šildymo Kainų Skirtumai Panevėžyje

Vieni panevėžiečiai už sausio šildymą paklojo daugiau nei 200 eurų, kiti - vos 45. „Už tą patį šildomą plotą sąskaitos galėjo skirtis net kelis kartus.

2025 m. gruodį nerenovuotuose daugiabučiuose namuose, kuriuose dar nemodernizuoti šilumos punktai ir neįrengti automatiniai temperatūros reguliavimo prietaisai, 50 kv. metrų buto šildymo išlaidos vidutiniškai sudarė 56 Eur (1,12 Eur/m²). Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymas vidutiniškai kainavo apie 37 Eur (0,74 Eur/m²).

Skaičiuota, kad naujos statybos 60 kv. metrų bute šildymo sąskaita už sausį galėjo siekti apie 70 eurų, renovuotame senos statybos name - apie 113 eurų, o nerenovuotame - net apie 187 eurus.

Šildymo sąskaitų skirtumus lemia:

• Namo energinis efektyvumas (renovuotas ar ne)
• Šilumos punkto modernizavimas
• Automatiniai temperatūros reguliavimo prietaisai
• Pastato priežiūra (sandarios durys, langai)

Konkrečios gatvės, kurių gyventojai už 50 kv. metrų butą mokėjo daugiausiai už šildymą: Nevėžio g., Kranto g., Respublikos g., Parko g., Ainių g., Ramygalos g., Margirio g.

Šildymo Sąskaitų Pokyčiai

„Gyventojai už būsto šildymą sausio mėnesį sulaukė gerokai didesnių sąskaitų nei įprasta. Tai lėmė itin žema lauko oro temperatūra, ženkliai išaugęs šilumos suvartojimas ir nuo 2026 metų sausio 1 dienos panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Vidutiniškai šildymo sąskaitos, palyginti su praėjusių metų sausiu, išaugo 94 procentais“, - sakė D. D.

Paskutinį kartą panašūs šalčiai buvo 2016 metais, kai vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė -8,4 laipsnio. Praėjusių metų sausis buvo gerokai šiltesnis - vidutinė temperatūra sudarė 2,1 laipsnio, o šių metų sausį Panevėžyje vidutinė mėnesio temperatūra siekė -9,4 laipsnio“, - aiškino D.

Nuo 2026 metų sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui darys didžiausią įtaką vasarį už sausio mėnesį gautoms sąskaitoms. Vien dėl šios priežasties, sąskaitos augs 12 proc.

Lyginant su 2025 m. gruodžio mėnesiu, šilumos kainos pabrangimą lėmė 5,0 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis: didėjo elektros energijos, kuro įsigijimo kainos, brango šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Šildymo kainų įtaka

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, sausį didžiausios šildymo sąskaitos buvo Kaune, o vasarį jos, prognozuojama, augs dar labiau. „Čia veikia paprasta fizika - dėl temperatūrų kritimo, lyginant su praėjusių metų sausiu ar gruodžiu, šilumos suvartojimas išaugo apie 60-70 procentų, ir tai tiesiogiai atsispindi šildymo sąskaitose“, - teigė V.

tags: #panevezio #energija #daugiabuciu #sildymas