Panevėžio krašto istorijoje yra daug įdomių, į praeitį nugrimzdusių paslapčių. Panevėžys plėtotas kaip pramonės centras sovietmečiu, į jį plūdo aplinkinių rajonų gyventojai. Aukštaitijos sostinėje gyventojų skaičius nuolat augo. 1978 m. Panevėžyje gimė 100-tūkstantasis miesto gyventojas. Iki miesto ribų praplėtimo XX a. pabaigoje Panevėžys užėmė 26 kvadratinių kilometrų ploto teritoriją, kurioje gyveno apie 130 tūkst. gyventojų. Tuo metu tai buvo vienas tankiausiai gyvenamų Lietuvos miestų.
Šiandien pilki standartinių gyvenamųjų namų masyvų mūrai, juosiantys miestų centrus, pasitinka įvažiuojančiuosius į kiekvieną didesnį Lietuvos miestą. Felikso Vaitkaus gatvė - tai lyg vartai į XX a.
Seniausi Daugiabučiai ir Gatvių Pavadinimai
Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus plūstantiems gyventojams, ėmusiems dirbti fabrikuose ir gamyklose, reikėjo nedidelių butų nuomai. Lietuvoje tokius namus ėmė statyti turtingi užsakovai ir mecenatai. Pavyzdžiui, Vilniuje pirmuosius pigius namus darbininkams ir smulkiesiems tarnautojams statė Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas Juozapas Montvila.
Suteikiant pavadinimus miestų gatvėms dažniausiai parenkamos ten gyvenusių žymių žmonių pavardės, įamžinami reikšmingi įvykiai, šalia buvę svarbūs objektai ar vietovardžiai. Kiekvieno miesto ir miestelio gatvių pavadinimai liudija puoselėjamą savo krašto istorinę atmintį.
Gatvių vardų kaitaliojimo vajus Lietuvoje prasidėjo okupacijų metais. Kiekviena okupacinė valdžia gatvių pavadinimus keitė pagal savo vertybių sampratą, naikindama krašto autentiškumą.
Kai kurių kaimų pavadinimai suteikti dabartinėms Panevėžio miesto gatvėms, kaip antai: Savitiškio, Stetiškių, Pajuostės, Molainių ir kt.
Gatvių Istorijos Fragmentai
- Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve.
- Povilo Puzino gatvė cariniais laikais vadinta Žaliąja.
- Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m.
- Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinių gatvių. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve, 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatve.
- Broniaus Grigo (dabar - Parko) gatvė Panevėžyje atsirado Klaipėdos daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonui plečiantis į šiaurę, Nevėžio upės link.
- Respublikos gatvė atsirado be plano. Iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės, kiti toliau. Vėliau gatvė sutvarkyta ir buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta tarpukario ir pirmaisiais pokario metais.
- J. Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu.
Senamiesčio gatvės istorija
Tarpukario Daugiabučiai: Modernumas ir Naujovės
Lietuvoje daugiabučių gyvenamųjų namų statyba tarpukariu nė kiek neatsiliko nuo Vakarų Europos. Modernios idėjos plito iš Vakarų Europos ir JAV. Statant daugiabučius namus diegtos naujos technologijos - pradėtos naudoti gelžbetoninės perdangos, formuota koridorinė buto sistema ir kita. Butuose atsirado sanitariniai mazgai.
Pasak architektūrologo Evaldo Vilkončiaus, tarpukariu didelių daugiabučių namų Panevėžio mieste beveik nestatyta. Pastatyti vos keli namai, kuriuose buvo daugiau nei vienas butas.
Vienas iš jų yra trečiajame dešimtmetyje statytas trijų aukštų pastatas Kranto g. 29. Vėliau, 1932 m., pradėtas statyti iki šiol išlikęs didelis trijų aukštų kunigo Antano Kungio namas Katedros ir Stoties gatvės kampe.
Panevėžio panorama
Sovietmečio Daugiabučiai: Masinė Statyba ir Tipiniai Projektai
Sovietmečiu daugiabučiai namai projektuoti laikantis politiškai ideologizuotų normatyvų. Buvo svarbu masiškai aprūpinti žmones nors ir minimaliu gyvenamuoju plotu. Po Antrojo pasaulinio karo niveliavus visus socialinius sluoksnius, atsirado masinės daugiabučių statybos poreikis.
Esminis lūžis būstų statyboje įvyko 1955 m., kai to meto valdžia priėmė nutarimą, kuriuo remiantis buvo parengti nauji tipiniai projektai, pagal kuriuos namai statyti visoje Lietuvoje. Siekiant taupumo ir ekonomiškumo, butai buvo maži, su pereinamais kambariais.
Sparčiai vystantis pramonei, gyvenamosios statybos tempai buvo tiesiog milžiniški. 1957 m. Panevėžyje radosi daugybė naujų statybų aikštelių. Nemaža dalis jų priklausė įmonėms ir fabrikams, stačiusiems gyvenamuosius namus savo darbininkams.
Stambiaplokščių namų statybos pradžia Lietuvoje galima laikyti 1959 m. pabaigą, kai Vilniuje beveik per du mėnesius buvo sumontuotas penkiaaukštis 80-ties butų gyvenamasis namas.
1974 m. Pirmąjį devynaukštį pastatą Panevėžyje 1966 m. šalia visuomeninio prekybos centro „Bičiulis“, P. Rotomskio (dabar Marijonų) g. 29, pastatė Panevėžio statybos tresto 56-oji statybos valdyba. Jame buvo įrengti 108 mažagabaritiniai, nuo 12 iki 22 m2 dydžio, viešbučio tipo kambariai, kuriuose vietoj vonių buvo įrengti dušai.
Nuo 1966 m. daugiaaukščių namų statybos persikėlė į laisvas priemiesčio teritorijas, kur pradėjo kurtis stambūs kvartalai. Panevėžyje iš tokių daugiausia penkiaaukščių stambiaplokščių namų 1966 m. pradėtas formuoti Tulpių gyvenamasis rajonas.
Daugiabučių Namų Raidos Etapai Sovietmečiu
Išskiriami keli sovietmečiu statytų daugiabučių gyvenamųjų namų raidos etapai:
- 1959-1967 m. - pirmoji karta
- 1967-1978 m. - antroji karta
- 1978-1990 m. - trečioji karta
- 1982-1991 m. - ketvirtoji karta
Sovietinis daugiabutis
Dabartis: Nauji Projektai ir Iššūkiai
Šiandieninėje Panevėžio architektūroje susiduriama su iššūkiu - derinti seną ir naują. Nauji projektai siekia atgaivinti senas gatves, integruojant modernius pastatus į esamą aplinką.
A. Smetonos gatvės 17-uoju numeriu pažymėtas medinis pavargęs namas keletą metų kaip koks vaiduoklis iš praeities stovėjo apleistas ir be gyvybės. Praėjusiais metais jis pagaliau parduotas. O ne taip seniai Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus ekspertų taryba po korekcijų pritarė naujam projektui, pagal kurį medinukas bus tiesiog nušluotas nuo žemės. Jo vietoje išdygs dviejų aukštų daugiabutis su mansarda.
Projektuoti naują statinį, kuris derėtų prie senos gatvelės esamos aplinkos, bet kartu būtų šiuolaikiškas ir atitiktų keliamus reikalavimus, buvo savotiškas iššūkis.
Architektės teigimu, pagirtina, kad Panevėžyje atsiranda drąsių investuotojų, nebijančių kitokių sprendimų ir netradicinių vietų, nors tokie projektai pareikalauja daugiau investicijų, laiko ir energijos.
Daugiabučių Namų Administratoriai
Panevėžio daugiabučių namų bendrijos paskutiniais metais pajuto, kokios jos svarbios pastatus administruojančioms įmonėms. Iš viso mieste priežiūros paslaugas daugiabučiams teikti gali 6 bendrovės.
Bene didžiausia kova dabar verda tarp Panevėžio miesto savivaldybės kontroliuojamo Panevėžio butų ūkio ir visoje apskrityje dirbančio „Aukštaitijos būsto“. Šie konkurentai nuo vasaros tvirtai surėmė ietis ir dėl Margirio g. 17-ojo daugiabučio namo.
Konkurencija žvėriška - juk daugiabutis namas gali bet kada imti ir pakeisti administruojančią įmonę. O pas jus jų - net šešios. Todėl įmonės turi labai atsargiai dirbti ir tenkinti visus kliento norus.
tags: #panevezio #aukstaitijos #bustas