Apie Varėnos rajone esantį Pamerkių kaimą žino nedaugelis. Čia gyvena vos pusšimtis gyventojų, o į aplink plytinčią Dainavos girią ar pasigrožėti per Merkio upę einančiu pėsčiųjų taku dažniau užsuka gamtos mylėtojai, o ne ieškantieji čia namų.
Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su šio unikalaus kaimo istorija, kultūra ir gamtos grožiu, atskleidžiant jo svarbą Lietuvos kaimo turizmo kontekste.
Dainavos giria šalia Pamerkių kaimo
Pamerkių kaimo istorijos puslapiai
Pamerkių kaimas, nors ir nedidelis, turi turtingą istoriją. Ponas Gediminas Motuza, įsigijęs sodybą šiame kaime prieš 40 metų, rado daugybę įdomių, senų dalykų. Jam nepakako tik rasti - jis išsiaiškino, domėjosi, kas tai per daiktai bei kaupė juos savo mažame muziejuje.
Čia galima pamatyti ir 14000 metų senumo medžio gabalų, ir pirmojo lietuviško cemento fabriko gabalą, kuriam virš 100 metų. Taip pat ginklų, šalmų, arklių kamanų likusių nuo pirmojo ir antrojo pasaulinių karų. Galima pamatyti ir pirmųjų tarybinių lietuviškų mokyklinių vadovėlių su tarybine atributika kiekviename puslapyje, p. Gedimino draugo vygė, kurioje jis buvo migdomas, geldų, įvairių įrankių, dokumentų ir nuotraukų.
Visus šiuos daiktus ir istorijas p. Gediminas sudėjo į savo 2019 metais išleistą knygą apie Pamerkius „Pamerkių istorijos“.
Dzūkija - etninis regionas, kuriame įsikūrę Pamerkiai
Kultūrinis gyvenimas ir renginiai Pamerkiuose
Pamerkių kaimas garsėja ne tik savo istorija, bet ir kultūriniu gyvenimu. Liepos 18 d. į Pamerkių kaime esančią Laimos ir Kosto Mačionių sodybą „Grikucis“ rinkosi fotografijos meno gerbėjai.
Čia vyko Valkininkų Švc. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebono Broniaus Krakevičiaus fotografijų parodos „Dzūkijos žiedai“ atidarymas. Įžanginį žodį tarė kompozitorius Mielupio kaimo gyventojas Juozas Širvinskas. Jis pasidžiaugė darbščiais ir išmoningais sodybos šeimininkais, vis prisigalvojančiais visokiausių įdomybių.
Smuikininkas Gediminas Dalinkevičius taip pat pasidalino savo prisiminimais apie šią sodybą. Parodos atidarymo ceremonija buvo netradicinė tuo, kad vietoj juostelės kirpimo buvo pjaustomas ypatingai skanus grikinis pyragas. Jį pjaustė klebonas Bronius Krakevičius ir sodybos šeimininkė Laima Mačionienė.
Parodos atidarymo kalboje autorius papasakojo apie fotografavimo darbus, gėlių pavadinimų paieškas. Šalia nuotraukų buvo galima išvysti ir gyvai atrodančius „Dzūkijos žiedus“. Laima Mačionienė buvo surinkusi gyvų gėlių puokštę.
Visi parodoje eksponuojami augalai turi ir gydomųjų savybių. Šis renginys buvo ypatingas ir tuo, kad susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti Mielupio ir Žarkauskų moterų dainų.
Pamerkių kaimo vaizdas
Sodyba "Grikucis": etnokultūrinės edukacijos
Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis" gali didžiuotis itin puikiomis etnokultūrinėmis edukacijomis. Būriai vaikų (ir ne tik!) čia sužino viską nuo pradžios iki galo apie grikių auginimą ir panaudojimą: apsilankę rugsėjo arba spalio mėnesį gali pabandyti grikius pjauti pjautuvais, o nuo lapkričio iki balandžio - iškulti juos spragilais ir sumalti senovinėmis girnomis.
Sodybos šeimininkai moka sudominti kiekvieną vilnos vėlimu, žvakių liejimu, kiaušinių marginimu.
Etnokultūrinės edukacijos sodyboje "Grikucis":
- Grikių auginimas ir panaudojimas
- Vilnos vėlimas
- Žvakių liejimas
- Kiaušinių marginimas
Tokiu būdu gaunami miltai: pyragui, blynams, babkai. Šeimininkės padedami moksleiviai maišė grikinių blynų tešlą ir kepė blynus. Kam nepatiko suktis apie sietus ir keptuvę, sprendė galvosūkį.
Pirmąją kelionės atkarpą žygeiviai įveikė autobusu nuo Valkininkų iki Naujųjų Valkininkų. Toliau buvo keliaujama pėsčiomis per Biekšių, Pamerkių kaimus, pasigrožint jų autentiška architektūra.
Atvykus į „Grikucio“ sodybą, pasitiko svetingieji šeimininkai, kurie vaišino žygeivius grikiniu pyragu ir žolelių arbata. Trumpai supažindino su grikio keliu, nuo sėjos iki pietų stalo. Sodybos svečiai turėjo unikalią galimybę kulti grikių pėdus su spragilais, grūdus malti su girnomis, sijoti miltus kelių rūšių sietais.