Nuosavo namo statybos procesą reglamentuoja nemažai dokumentų, tačiau privačiam statytojui nebūtina visus juos perprasti. Svarbiausia, kad statinys atitiktų vadinamuosius statinio pagrindinius reikalavimus ir techninius parametrus.
Vadinamuosius statinio pagrindinius reikalavimus ir techninius parametrus, taip pat statytojo, projektuotojo, rangovo, savivaldybės ir valstybinių institucijų veiksmus reglamentuoja Teritorijų planavimo, Statybos ir kiti įstatymai, poįstatyminiai dokumentai, higienos normos ir normatyviniai statybos techniniai reglamentai.
Paprastesnė ir lengvesnė yra mažojo namo statyba. Norint pasistatyti didesnį kaip 80 kv.m. namą, nuosavo namo statytojui reikia turėti žemės sklypą - Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro įmonės pažymą, patvirtinančią, kad sklypas priklauso statytojui nuosavybės arba nuomos teise.
Jei žemės sklypas yra vietovėje, kuriai nėra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, tai statytojas privalės pats jį užsakyti projektavimo (planavimo) įmonėje. Informaciją apie galiojančius detaliuosius planus ir naujų planų rengimo reikalavimus galima sužinoti savivaldybėje vyriausiojo architekto tarnyboje arba iš Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių.
Statytojas privalo turėti notaro patvirtintą bendrasavininkų sutikimą, jei žemės valda, kurioje planuojama statyba, priklauso keliems savininkams.
Projektavimo Sąlygos
Prieš pradedant rengti techninį projektą statytojas privalo gauti statinio projektavimo techninių ir specialiųjų sąlygų sąvadą. Jį išduoda savivaldybės vyriausiojo architekto tarnyba. Projektavimo techninėse sąlygose suformuluoti privalomi reikalavimai: prisijungti būsimojo namo inžinerinės sistemas ir susiekimo komunikacijas prie inžinerinių ir gatvių (kelių) tinklų arba tuos tinklus ir komunikacijas nutiesti.
Projekto specialiosios sąlygos yra valstybės institucijų ir savivaldos institucijų reikalavimai, kurie priklauso nuo statinio ir jo sklypo vietos bei aplinkos.
Savivaldybė išnagrinėja statytojo prašymą ir nusprendžia, ar gali būti rengiamas namo projektas ir kokios projektavimo sąlygas reikia nustatyti. Savivaldybė negali reikalauti, kad statytojas ar projektuotojas pats susirinktų reikiamas projektavimo sąlygas.
Statytojas turi teisę susipažinti su projektavimo sąlygų sąvado projektu. Jei statytojas neatvyko susipažinti, projektavimo sąlygų sąvado projektas laikomas suderintu. Jei statytojas nesutinka su projekte ar sąvadę patvirtintomis sąlygomis, jis gali per 10 kalendorinių dienų apskųsti merui. Valdininkų ir institucijų sprendimus gali pakeisti teismas.
Statybos Leidimas
Pagal projektavimo sąlygas daromas techninis projektas, kurį rengia profesionalus projektuotojas. Jei namas yra sudėtingas, tai rengiamas ir darbo projektas. Darbo projekte, detalizuojami techninio projekto sprendimai. Techninis projektas yra profesionalus projektuotojo parengtas ir statytojo sumanymą atspindintis dokumentas.
Parengus namo projektą jis teikiamas savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai patikrinti. Leidimą statyti išduoda savivaldybės administracija. Norint gauti statybos leidimą, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 15 punkte.
Savivaldybės administracija leidimą išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Jei pateiktieji dokumentai netenkina nustatytų reikalavimų, statytojas per 10 dienų raštu yra informuojamas apie atsisakymą išduoti leidimą. Leidimas statyti (rekonstruoti, remontuoti) galioja 10 metų. Leidimą statyti namą gali panaikinti tik teismas.
Gyvenamasis namas mažu laikomas, kai jo visų patalpų, kurios yra tarp išorinių sienų ribų, bendras plotas ne didesnis kaip 80 kv.m. Mažas namas negali būti aukštesnis kaip 8,5 m. aukščio. Aukštis skaičiuojamas nuo išlyginto žemės paviršiaus lygio iki statinio stogo kraigo viršaus ar plokščiojo stogo dangos ties parapetu vidutinio lygio.
Reikia neviršyti sklypo užstatymo ploto, leistino normų, ir išlaikyti atstumus tarp statinių bei sklypo ribų. Namo priklausinius statyti ne didesnius kaip 50 kv.m.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius apibrėžia nesudėtingus statinius.
Dar vienas dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galima Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. Bet. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Nuosavas vasarnamis ar sodo namelis gali tapti puikia investicija kiekvienam, mėgstančiam leisti laiką gamtoje ar tiesiog nevengiančiam pabėgti nuo miesto šurmulio. Ir, nors gyvenimu gamtos apsuptyje galime pasimėgauti išsinuomodami dabar taip populiarias kaimo turizmo sodybas, savas, nuolat puoselėjamas vasarnamis be abejonės suteiks gerokai daugiau džiaugsmo ir galimybių.
Kada sodo namo statybos leidimas yra privalomas?
Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog palėpės plotas į bendrą pastato plotą nėra įskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji nėra įrengta.
Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas.
Užbaigus tokio statinio statybas jums reikės deklaruoti statybų užbaigtumą.
Kaip gauti statybos leidimą?
Paprasčiausias būdas gauti statybos leidimą - kreiptis į bet kurią architektūros paslaugas teikiančią įmonę, kuri padės išspręsti kilusius klausimus ir atliks visus būtinus žingsnius už jus. Tačiau pateikti prašymą statybų leidimui gauti galite ir patys. Jei visi nurodyti reikalavimai įvykdomi iš karto, įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą užregistruoja.
Jeigu terasa yra atvira ir priglausta prie statinio - ji yra traktuojama kaip atskiras statinys ir ją galima statyti be leidimo, tačiau, jei terasa statoma išliejant tuos pačius pamatus ir naudojant tą pačią stogo dangos konstrukciją, kaip ir sodo namo - terasa jau traktuojama kaip namo dalis. Tokiu atveju leidimo nereikia tol, kol bendras namo ir terasos plotas neviršija 80 m2. Net jeigu tokia terasa bus įrengiama vėliau, ji bus laikoma namo rekonstrukcija, o tai reiškia jog statinys vis tiek turės atitikti leidimo reikalavimus.
Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m2.
Neatsiejama sodybos dalis - pagalbiniai ūkio pastatai ( pvz. sandėliukai, šiltnamiai ir pan.), taip pat dažniausiai gali būti statomi be leidimo, jei šių plotas ir aukštis neviršija nurodytų reikalavimų.
Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m2 ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei.
Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m2 bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.
Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę.
Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.
Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m².
Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.
Esant išlikusiems seno namo pamatams ar pastatą nugriovus arba įsigijus sklypą su likusiais pamatais dažnai norima statyti naują namą ant buvusio pastato pamatų (dalies pamatų), taigi, kokia tai būtų statybos rūšis - nauja statyba ar rekonstravimas? Naujo antžeminio statinio statyba yra tada, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).
O statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
Statybos leidimų tipai
| Statinio tipas | Plotas | Aukštis | Leidimas reikalingas? |
|---|---|---|---|
| Gyvenamasis namas (namų valda) | Iki 80 m² | Iki 8.5 m | Ne (sezoniniam naudojimui) |
| Sodo namas | Iki 80 m² | Iki 8.5 m | Ne |
| Ūkinis pastatas | Iki 50 m² | Iki 5 m | Ne (I grupės nesudėtingas) |
| Ūkinis pastatas | Iki 80 m² | Iki 8.5 m | Ne (II grupės nesudėtingas, kaimo vietovėje) |
| Bet koks gyvenamasis namas | Daugiau nei 80 m² | Bet koks | Taip |
