Neretai gyventojai susiduria su gana rimta problema bute - pelėsio atsiradimu. Dažniausiai pelėsis atsiranda ant išorinių buto sienų, lubų, ypač dažnai židiniai atsiranda ties išoriniais pastato kampais. Pelija sienos ir už prie lauko sienų arti statomų didesnių gabaritų baldų, nes į siaurus plyšius sunkiai arba beveik nepatenka šiltas patalpų oras ir ant atvėsusių paviršių kondensuojasi drėgmė.
Visiškai suprantamas gyventojų keliamas susirūpinimas dėl bute susidariusio pelėsio židinių poveikio. Aišku, kad pelėsis bute kelia ne tik estetines problemas bet ir turi didelės įtakos gyventojų sveikatai. Didelė šių mikroskopinių augalų sporų koncentracija yra pavojinga sveikatai, ypatingai alergiškiems ar silpno imuniteto žmonėms. Todėl tik pastebėjus besiformuojančius židinius reikia neatidėliotinai imtis priemonių juos išnaikinti.
Specialistas Andrejus, jau daugelį metų teikiantis pelėsių naikinimo paslaugas, sako, jog šiais metais pelėsis itin aktuali problema, kadangi jo atvejų namuose labai padaugėjo.
Kaip pašalinti lubų pelėsį
Pelėsio atsiradimo priežastys
Pelėsiui atsirasti reikia trijų komponentų - tai drėgmė, paviršiaus temperatūra ir aplinkinė temperatūra bei jų santykis. Jeigu tas santykis sutampa, atsiranda rasos taškas ir prasideda pelėsio vystymasis. Jeigu drėgnis patalpoje siekia 60%, ant visų šaltų paviršių formuojasi vandens lašai ir susidaro idealios sąlygos pelėsiui atsirasti. Vėsiausi paviršiai butuose yra langai bei langų angokraščiai, išoriniai kampai ir perdangos susikirtimai su pastato išorinėmis sienomis. Kaip tik tose vietose ir formuojasi pelėsio židiniai.
Nemažos dalies pasitaikančių pelėsio židinių atsiranda dėl ištrupėjusių tarpblokinių sandūrų. Pagrindinė priežastis dažniausiai būna netiesioginis drėgmės patekimas iš lauko, bet per nesandarias siūles nekliudomai judančio šalto oro atvėsintų išorinių aitvarų susidaranti drėgmė.
Netinkama ventiliacija
Būtina žinoti, kad visi senesnės statybos daugiabučiai (tiek plytiniai tiek stambiaplokščiai) yra suprojektuoti ir pastatyti su natūralia ištraukiamąja ventiliacija. Pastovi oro apykaita butuose organizuota taip, kad oras patekęs per visų kambarių langus yra pašalinamas per virtuvėje ir sanitariniuose mazguose įrengtus ortakius. Įprastomis sąlygomis to visiškai pakanka ir besikaupianti bute drėgmė yra pašalinama su per ortakius išeinančiu oru.
Sąlygos iš esmės pasikeičia kai sumontuojami sandarūs plastikiniai nevarstomi ar labai retai varstomi langai bei dėl įvairių priežasčių uždaromi ortakiai - virtuvėse įrengiami gartraukiai nepaliekant grotelių natūraliam vėdinimui, o į sanitarinius mazgus sudedamos ypač sandarios durys ar sujungiant patalpas panaikinamas vienas iš ortakių. Jeigu tokiame bute dar džiovinami skalbiniai, laikoma daug gausiai laistomų augalų ar yra kitų drėgmės šaltinių, pelėsio atsiradimas neišvengiamas.
Drėgmės lygis
Drėgmės santykis namuose turėtų būti 50-55 proc. Jeigu jis didesnis, kyla pelėsio rizika, o štai jeigu mažesnis, oras yra per sausas, tada taip pat nėra gerai žmogaus sveikatai. Reikia atrasti aukso viduriuką.
Pelėsio poveikis sveikatai
Pirmieji pelėsio pasekmes pajaučia vaikai - jie lyg lakmuso popierėliai: pradeda kosėti, dusti, sirgti ir pan. Kai kurie žmonės ilgai neranda ligos, kol galiausiai išsiaiškina, kad namuose yra pelėsis ir jiems kenkia.
Ką daryti pastebėjus pelėsį?
Pirmas dalykas, ko jums reikia - tai ventiliacija, kad oras cirkuliuotų, o drėgmė nestovėtų vietoje. Jeigu sienos šaltos, stenkitės prie jų nelaikyti baldų, kad oras galėtų vaikščioti, taip pat verčiau nesirinkti tapetų - nes jie neleidžia sienai kvėpuoti. Pastaruoju atveju galima sieną išdažyti antipelėsiniais dažais, kurie turi savybę pelėsį atstumti.
Dabar, kai lauke yra gana drėgna, vėdinimas atidarant langus mažai veiksmingas, nes jeigu atidarote tik vieną langą, drėgmė eina į vidų. Tinkamai vėdinant būtina padaryti skersvėjį ir, jeigu yra galimybė, atidaryti visus langus - taip vėdinti reikia 10-15 minučių ryte ir vakare. Kartais ne visada įmanoma atidaryti visus langus, kadangi jie būna išsidėstę tik vienoje pusėje, tad tokiu atveju patartina rinktis mechanines priemones. Pavyzdžiui, mini rekuperatorių, kuris padeda orui nuolatos cirkuliuoti, todėl užkertamas kelias pelėsiui.
Priemonės kovai su pelėsiu
Yra įvairių priemonių, kurios gali padėti kovoti su pelėsiu:
- Jonizatorius: skleidžia neigiamus jonus, surenka dulkes, bakterijas ir jos tampa sunkesnės už orą, ir nusileidžia ant žemės.
- Ozonatorius: nužudo visas bakterijas, išvalo orą, tačiau pelėsio ant sienos nenaikina. Todėl negalima sakyti, kad panaudojus šiuos prietaisus pelėsiai dings, pirmiausia turite pasirūpinti pelėsio atsiradimo priežastimi ir tik po to valyti orą.
- Drėgmės surinktuvas: Tai biudžetinis variantas. Drėgmės surinktuvas surenka drėgmę, tačiau jis turi būti nuolatos įjungtas, taip pat nepatogu jį nešioti iš vienos patalpos į kitą. Žinoma, galite nusipirkti juos kiekvienam kambariui, tačiau tai gana brangi investicija.
- Naminės valymo priemonės: actas, soda, balikliai ir t. t. Aš jų nepatarčiau naudoti - tai yra laikina ir gali padėti vos tik atsiradus pelėsiui. Tačiau jeigu pelėsis jau yra kurį laiką, įsisenėjęs, naminės priemonės nebus veiksmingos.
Pelėsis yra išvalomas, tačiau tuo viskas nesibaigia. Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, yra tai, jog, išvalę pelėsį, jie daugiau nieko nedaro, o reikėtų atlikti „namų darbus“: įrengti ventiliaciją, pasirūpinti sienų apšildymu, perdažymu antipelėsiniais dažais ir pan. Reikia suprasti, kad nieko nedarant pelėsis ir vėl atsiras, ir tuomet gali atrodyti, kad pelėsis neišnaikinamas, neišvalomas.
Verta pažymėti, kad prieš pradedant naikinti pelėsį, reikėtų išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį ir šaltinį. Pelėsis dažniausiai pradeda kauptis drėgnose vietose, todėl jo išvengti galima tinkamai kontroliuojant drėgmę patalpose. Reikėtų atidžiai stebėti, ar namuose nėra vandens pratekėjimų iš vamzdžių, kriauklės, vonios, tualeto ar stogo. Radus problemą - būtina ją sutvarkyti, nes to nepadarius, net ir išnaikintas pelėsis vėliau sugrįš.
Pelėsio valymo būdai
Išsiaiškinus ir neutralizavus šio ligas sukeliančio grybo šaltinį, jau galima imtis naikinimo. Valyti pelėsį galima dviem būdais: naudojant specialiai tam sukurtas arba pasitelkiant pas daugelį buityje nesunkiai randamas namines priemones.
Naminės priemonės:
- Actas: Užpurkškite acto ant probleminės vietos ir papildomai įtrinkite ir pašveiskite ją kempine. Bent valandai apleiskite valytą patalpą ir leiskite actui imtis savo darbo. Sugrįžę, nuplaukite valytą vietą paprastu vandeniu ir gerai išvėdinkite patalpą. Norint tikrai įsitikinti, kad pelėsis nesugrįš, šį procesą vertėtų pakartoti bent dar 2-3 kartus per mėnesį.
- Geriamoji soda: Sumaišykite geriamąją sodą su vandeniu, gautą mišinį užtepkite ant šepetėlio ar kempinės ir tiesiog gerai įtrinkite paviršių. Vėliau nuplaukite viską vandeniu arba dar geriau - baltu actu, kad pašalintumėte nuosėdas, kurias palieka soda.
- Vandenilio peroksidas: Tiesiog užtepkite ar užpurkškite jo tiesiai ant pažeistų paviršių ir palikite mažiausiai 10 min., o tada nuvalykite pelėsį. Nors vandenilio peroksidas veiksmingai šalina pelėsį nuo daugelio paviršių, jis pasižymi ir balinamuoju efektu, tad atsargiai naudokite šią priemonę valydami audinius.
- Baliklis: Balikliu tinka valyti vonios kambario plyteles, stiklą, grindis, tačiau reikėtų vengti lengvai pažeidžiamų paviršių ir daiktų, nes šis balinamuoju poveikiu pasižymintis baliklis gali sugadinti paviršių. Nereikia pamirši, kad baliklis išskiria aitrius ir nuodingus garus bei kenkia rankų odai, todėl prieš imdamiesi darbo, pasirūpinkite savo saugumu: įsitikinkite, kad valomoji patalpa gerai vėdinama, mūvėkite gumines pirštines.
Specialios priemonės:
Visgi, jei jūsų namuose įsiveisęs pelėsis pasirodė per „kietas riešutėlis“ paprastoms buitinėms priemonės - laikas imtis sunkiosios artilerijos. Naudodami specialias antiseptines priemones, kurių nesunkiai įsigysite statybinių medžiagų parduotuvėje, paskelbsite karą pelėsiui. Nors tokių priemonių yra gana daug ir skirtingų, veiksmingiausia iš jų - antiseptinis gruntas, kuris ne tik padeda atsikratyti pelėsio, bet ir atlieka apsauginę funkciją - neleidžia pelėsiui sugrįžti. Naudojant antiseptinį gruntą prireiks kur kas daugiau darbo, tačiau rezultatai taip pat nenuvils. Gruntas yra skiedžiamas su vandeniu iki reikiamos koncentracijos ir tolygiai tepamas ant nugramdyto, nuvalyto ir sauso lubų, sienų ar grindų paviršiaus. Išdžiuvus mišiniui, galite imtis dažymo, tapetavimo ir kitų paviršiaus atstatymo darbų.
Pelėsis Lietuvoje: Vilniaus situacija
Vilniečiai labiausiai pasigenda natūralios šviesos ir kenčia nuo pelėsio. Tokius duomenis atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Sostinės iššūkis - pelėsis, kuris erzina net 40 proc. vilniečių, kai likusioje šalies dalyje jį mini nuo 21 iki 31 proc.
„Pelėsio atvejų stipriai padaugėja pakeitus pastatų langus į plastikinius ir ignoruojant būtinybę reguliariai vėdinti būstą. Taip pat jis gali pradėti varginti užsandarinus būstą nekvėpuojančiomis sintetinėmis izoliacinėmis medžiagomis, sukuriančiomis šiltnamio efektą. Dėl būsto vėdinimo trūkumo bei sukūrus pernelyg izoliuotą aplinką namų sienos „nekvėpuoja“, sąlygos pelėsiui tampa gerokai palankesnės ir jis natūraliai formuojasi tose buto vietose, kur temperatūra žemiausia, o drėgmė - didžiausia“, - aiškina A.
Be pelėsio sostinės gyventojai jaučia natūralios šviesos trūkumą: 24,4 proc. Vilniuje ir nuo 10,6 iki 11,7 proc. likusioje šalies dalyje.
Dalis gyventojų skundžiasi pernelyg drėgnu patalpų oru: 18,9 proc. Vilniuje ir tarp 12,2 ir 12,5 proc. Vilniuje nepageidaujamas triukšmas trukdo lygiai penktadaliui, mažesniuose miestuose ir kaimuose atitinkamai 29,8 proc. ir 20,9 proc. gyventojų, o štai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje triukšmas diskomfortą kelia net 41,3 proc.