Gautas palikimas dažnai sukelia džiaugsmą, kadangi tai reiškia daugiau turto ir pinigų. Vis tik taip būna ne visada - kartais paveldėjimas gali reikšti dar didesnį skurdą ir skolas. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų. Taigi, kaip apsisaugoti nuo galimų finansinių sunkumų paveldint turtą?
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti arba paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, už palikėjo iki mirties turėtas skolas atsako visu savo turtu. Tai reiškia, kad įpėdinio atsakomybė prieš palikėjo kreditorius tampa neribota, t.y. įpėdinis tampa atsakingas prieš palikėjo kreditorius savo asmeniniu turtu, jeigu iki palikėjo mirties jo turėtos skolos viršija jam priklaususį turtą.
Tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) yra įtvirtintas įpėdinių, priėmusių palikimą, ir palikėjo kreditorių interesų derinimo mechanizmas. Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš savo asmeninio turto.
Palikimo priėmimo pagal turto apyrašą esmė yra ta, kad įpėdinis, šiuo teisiniu pagrindu priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Svarbu pabrėžti, kad pagal Lietuvoje galiojanti teisinį reglamentavimą priėmus palikimą pagal turto apyrašą įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama konkrečiai paveldėtu turtu. Tai reiškia, kad kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t.y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės.
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Tad kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu?
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, akcentavo antstolė S. Kastanauskienė.
Kada rekomenduojama sudaryti turto apyrašą?
R. Belickaitė sudaryti apyrašą rekomenduoja, kai kyla abejonės dėl palikėjo turto ir turimų skolų, kadangi apyrašas leidžia tiksliai nustatyti paveldėtą turtą ir skolas. „Jei įpėdiniai yra tikri, kad palikėjas neturėjo skolų, arba jei žinoma, kad palikimo turtas žymiai viršija bet kokias galimas skolas, apyrašas gali būti nesudaromas. Tačiau net ir šiais atvejais reikia būti atsargiems, nes kai kurios skolos gali tapti žinomos tik vėliau“, - pažymėjo teisininkė.
M. Stračkaitis paminėjo - kai velionio turtą paveldi nepilnamečiai, paprastai apyrašas sudaromas visada, kadangi palikimo priėmimo metu visos palikėjo skolos gali būti nežinomos.
Palikimo Priėmimo Procedūra Pagal Turto Apyrašą
Norint priimti palikimą pagal turto apyrašą, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Kreipimasis į notarą. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas privalo išduoti įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.).
- Vykdomojo pavedimo pateikimas antstoliui. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo. (CK 5.53 str.).
- Turto apyrašo sudarymas. Turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų iš įpėdinio gavimo. Tačiau tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str.). Svarbu pažymėti, kad palikėjo turto apyrašo sudarydamas yra antstolio kaip valstybės įgalioto asmens atliekama funkcija, o ne teikiama paslauga.
Nors paveldimo turto apyrašą turi sudaryti antstolis, tačiau pagrindinis vaidmuo šiame procese tenka įpėdiniui, kadangi jis privalo antstoliui pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.
Duomenys, reikalingi palikėjo turto apyrašui sudaryti:
- Visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti (CK 5.53 str.
- Įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 str.
Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo įtraukimo į turto apyrašą faktas, kaip toks, nereiškia, jog įpėdiniai nurodę antstoliui apie tokio reikalavimo egzistavimą neva pripažįsta skolą, jos pagrįstumą ir teisėtumą. Tokia teismų praktika leidžia užtikrinti, kad įpėdiniai nevengtų įtraukti jiems žinomų palikėjo kreditorių į paveldimo turto apyrašą, nesistengtų nuslėpti jų turimų kreditorinių reikalavimų, kadangi kreditoriaus reikalavimo teisės patenkinimą iš paveldėto turto užtikrina ir garantuoja ne jos nurodymas paveldimo turto apyraše, o reikalavimo pagrindas ir pagrįstumas.
Įpėdiniui, priėmusiam palikimą pagal apyrašą, įstatymas numato pareigą bet kada vėliau po turto apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises, ar skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, kurį jis privalo pateikti antstoliui per tris darbo dienas, o antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis - ne vėliau kaip per tris savaites papildyti turto apyrašą (CK 5.53 str. Įstatyme yra numatytos neigiamos teisinės pasekmės įpėdiniui, nepapildžiusiam turto apyrašo aukščiau nustatyta tvarka - tokiu atveju įpėdinis netenka turto paveldėjimo pagal apyrašą garantijų ir už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Anot antstolės S. Kastanauskienės, Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai.
Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą. Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus, minėjo antstolė S. Kastanauskienė.
Taip pat, kaip minėjo antstolė S. Kastanauskienė, šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys.
Terminai
M. Stračkaitis primena, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Per šį laiką įpėdiniai privalo kreiptis pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimą priimti arba jo atsisakyti. Vis tik pašnekovas pridūrė, kad teismas gali atnaujinti ieškinį dėl paveldėjimo, jeigu 3 mėn. terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.
Įpėdinis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.50 str.
Mokesčiai
Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst.
Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Įstatymas nustato, kad sutuoktiniai, paveldintys mirusio kito sutuoktinio turtą, o taip pat mirusiojo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai), globotiniai (rūpintiniai), seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys šiuo mokesčiu, nepriklausomai nuo jo vertės, apskritai nėra apmokestinami.
Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Atsakomybė už skolas
Jei velionio skolos viršija palikimą, turto įpėdinis skolas turi mokėti iš savo paties turto. Tačiau, anot teisininkės, neigiamų pasekmių įmanoma išvengti, jei palikimas priimamas sudarant paveldimo turto apyrašą, kuriame įrašomas ne tik paveldimas turtas, bet ir skolos. Tokiu atveju skolos gali būti grąžinamos ir išieškomos tik iš velionio turto (nepaisant to, ar turto skoloms išmokėti užteks). Su apyrašu įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu, o ne savo turtu.
Jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 str. 4 d. Tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Taigi, svarbu būti atidiems ir rūpestingiems, priimant palikimą, kad išvengtumėte nemalonių finansinių pasekmių.
