Palikimo Priėmimas Faktiniu Valdymu: Teismų Praktika Lietuvoje

Paveldėjimo teisės reglamentavimas buvo reikšmingas visais visuomenės raidos etapais. Jos reikšmingumą sąlygoja tai, kad paveldėjimo teisė yra sritis, kuri, visų pirma, atspindi nacionalines valstybės tradicijas. Atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi pareikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Be to, palikimą galima priimti konkliudentiniais veiksmais - faktiškai pradėjus valdyti mirusiojo turtą.

Atsižvelgiant į tai, šiame moksliniame darbe yra analizuojama asmens valios išraiškos forma, atsiradus paveldėjimo teisei, bei pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama, norint įgyvendinti teisę paveldėti. Kadangi priimti palikimą galima keliais būdais, kiekvienas iš jų yra aptariamas atskirai, siekiant įvertinti įstatymų leidėjo įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pasigilinti į iškilusias problemas.

Šios subjekto analizės darbe aptariami tiek palikimo priėmimo būdai, tiek subjektai, turintys teisę priimti palikimą. Pastebėtina, kad nemažai praktinių problemų kyla, kai, pavyzdžiui, palikimas turi būti priimamas keliose valstybėse arba vienoje valstybėje gyvenantis asmuo turi priimti kitoje valstybėje atsiradusį palikimą. Tokiu atveju iškyla taikytinos teisės klausimas ir susiduriama su teisingo kolizinių normų taikymo problema.

Sprendžiant iškilusias taikytinos teisės problemas, remiamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau vadinamas CK arba Civiliniu kodeksu) ar dvišalėse tarptautinėse sutartyse numatytomis kolizinėmis normomis. Šioje srityje didelę pažangą yra padariusios Europos Sąjungos institucijos, kurios siekia harmonizuoti tarptautines paveldėjimo teisės normas, kad ateityje Europos Sąjungos šalyse galėtume vadovautis vieningu teisės aktu.

Palikimo Priėmimo Būdai

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti du būdai priimti palikimą: įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Šiame įraše pasistengsime plačiau paaiškinti pirmojo palikimo priėmimo varianto eigą ir esminius požymius - poreikis žinoti tokią informaciją atrodo objektyviai reikalingas kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į dažną tokių klausimų sprendimą padedant savo Klientams.

Faktinis Palikimo Priėmimas

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, bylos Nr.).

Pavyzdžiui, namo (buto) faktiniu valdymu laikoma, jeigu po palikėjo mirties asmuo apsigyvena name (bute) arba toliau faktiškai gyvena name (bute), rūpinasi namo (buto) priežiūra, vykdo prievoles, susijusias su namu (butu), moka mokesčius, draudimo įmokas ir pan.). Tam kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), t.y. atlikti vieną iš aukščiau minėtų veiksmų, kuris turi būti atliekamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Jūs praleidote nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju tokių nenurodyta), manytume, šiuo atveju tikslinga būtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jį priėmėte faktiškai pradėdami jį valdyti kaip savo turtą, t. y.

Svarbu atsiminti:

• Pirmiausia, svarbu laikytis jau aukščiau nurodyto trijų mėnesių termino pradėti valdyti turtui.
• Antra, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ,,todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą”.
• Trečia, ,,pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą <…> suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. <…>.
• Galiausiai, ,,tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).” T. y.

Būtent tokia situacija ir buvo susidariusi byloje, kurioje pareiškėjas - Klientas, norėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Faktą, jog Kliento senelė, po senelio mirties, priemė palikimą, t.y.

Advokatė Agnija Frejerė

Adresas A. Goštauto g.

Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8~624 83 459.

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2014 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Daugelio valstybių teisinę sistemą įtakojo romėnų teisė. Todėl šiame skyrelyje bus lyginamas Lietuvos paveldėjimo teisės reglamentavimas su romėnų teisės normomis, laikotarpiu nuo V a. pr. Kr. iki VI a. po Kr. Ankstyvoji romėnų teisė rėmėsi XII lentelių įstatymais. Kalbant apie paveldėjimo teisę, XII lentelių įstatymai suformulavo arba iš paprotinės teisės perėmė vieną pagrindinių paveldėjimo teisės nuostatų - testamentinio paveldėjimo prioritetą prieš įstatyminį.

Jau V a. prieš Kr. buvo numatyta, jog egzistuojant testamentui, paveldima pagal testamentą, nesant testamento - pagal įstatymą. Panaši teisės norma yra numatyta ir CK 5.2 str.: pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Iki atsirandant XII lentelių įstatymams, nepriimtas palikimas laikytas bešeimininkiu. Vėliau visi mirusiojo daiktai atitekdavo artimiausiems palikuonims, išskyrus mirusiojo skolas ir prievoles.

Palikimo priėmimas Romos Respublikos gyvavimo laikotarpiu taip pat turėjo savitų ypatumų, lyginant su Lietuvos teisėje numatytu palikimo priėmimu. Priimant palikimą, buvo skiriamos dvi kategorijos subjektų. Palikėjo šeimos nariai, t.y. domestici heredes, galėjo ir tiesiogiai neišreikšti savo valios, priimdami palikimą. Tuo tarpu Lietuvos teisės normose nėra išskiriami asmenys, turintys arba neturintys tiesiogiai išreikšti valią priimant palikimą. Visi įpėdiniai be išimties turi pareikšti valią priimti palikimą, arba jo atsisakyti.

Galima teigti, kad palikimo priėmimo būdai, šiuo metu žinomi Lietuvos teisėje, būtent ir kilo iš romėnų teisės. Romėnų teisė žinojo ir viešo pareiškimo apie palikimo priėmimą galimybę (cretio), kai buvo pareiškiama apie palikimo priėmimą viešai, esant liudytojams. Taip pat buvo žinomas ir faktinis valdymas (pro herede gestio), kai įpėdinis atlikdavo tam tikrus veiksmus, iš kurių buvo matyti, kad jis elgiasi su paveldimu turtu, kaip su savuoju.

Kalbant apie Lietuvos ir romėnų teisės panašumus, reikia paminėti, kad romėnų teisė žinojo paveldėjimo transmisiją, kuri galiojo pretoris teisės ir Justiniano novelose. Šaukiamam paveldėti įpėdiniui nespėjus priimti palikimo ir mirus, teisę priimti palikimą turėjo jo įpėdinis.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse terminas valstybei priimti palikimą nėra numatytas. Galima daryti išvadą, kad romėnų teisėje dauguma įpėdinių būdavo priversti priimti palikimą, jei nenorėdavo, kad turtas atitektų iždui.

Galima surasti ir kitų panašumų bei skirtumų Lietuvos ir romėnų teisės sistemose. Tačiau savaime suprantama, kad šiuolaikinė teisė perėmė kai kurias romėnų teisės normas, adaptavosi, šiek tiek pakoreguodama tam tikras normas, kartu ir pernelyg nenutoldama nuo senųjų laikų paveldėjimo teisės suvokimo.

tags: #palikimo #priemimas #faktiskai #pradejus #valdyti #turta