Kas yra kadastriniai matavimai ir kada jie reikalingi?

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypų ribų nustatymo, statinių vertės ir jų faktinių parametrų nustatymo, bei dokumentavimo procesas, kurio metu atliekami matavimai ypatingai tiksliais specializuotais matavimo prietaisais ir surašomi duomenys apie žemės ir statinių charakteristikas ir naudojimą.

Kadastriniai matavimai yra esminė nekilnojamojo turto valdymo ir tvarkymo dalis, atliekanti ne tik praktinę, bet ir teisinę funkciją, užtikrinant tikslų žemės ir statinių ribų nustatymą bei jų dokumentavimą.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Kadastrinių matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Matuojami pastatų, statinių, patalpų, butų ar inžinerinių tinklų fiziniai parametrai.
• Fiksuojamos konstrukcijos, aukštis, plotai, tūriai ir kiti svarbūs duomenys.
• Sudaromi pastatų, statinių ar inžinerinių tinklų planai.
• Surinkti duomenys apdorojami ir paruošiami registravimui nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Kadastrinių matavimų svarba

Kadastrinių matavimų reikalingi įvairiose situacijose.

• Pirmiausia, jie yra būtini perkant arba parduodant žemės sklypus, nes padeda pirkėjui ir pardavėjui tiksliai suprasti, ką jie perka arba parduoda (miesto teritorijoje dažniausiai notarai nevykdo sandorio).
• Sklypo kadastriniai matavimai yra svarbūs vystant statybos projektus, nes leidžia architektams ir inžinieriams tiksliai planuoti pastatų vietą ir išdėstymą sklype, išvengiant pastato suprojektavimo ar pastatymo už sklypo ribos.

Kadastrinių Matavimų Svarba:

• Tikslios nuosavybės ribos.
• Žemės planavimas ir administravimas.
• Sandorių patikimumas.
• Turto vertės nustatymas.
• Galimybė planuoti investicijas. Tiksliai žinodami sklypo parametrus, savininkai gali lengviau planuoti statybas, infrastruktūros plėtrą ar kitus projektus.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai reikalingi:

• nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
• jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys ir jo daiktinės teisės turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pasikeitus nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių duomenims, jie turi būti tikslinami Nekilnojamojo turto registre ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus.

Kadastriniai matavimai apima įvairius nekilnojamojo turto objektus, įskaitant pastatus, patalpas, namus, butus, garažus, palėpes, aikšteles, tvoras, pėsčiųjų takus, kelius, geležinkelius, vandentiekio ir kitus inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus objektus, kai šie objektai yra naujai pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti ar kitaip pertvarkyti. Matavimai taip pat atliekami savininko ar naudotojo pageidavimu.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje kadastrinių matavimų procesą reguliuoja griežta teisės aktų sistema, įpareigojanti laikytis aukštų tikslumo, skaidrumo ir procedūrų standartų.

Tokią tvarką užtikrina Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras, kurie prižiūri matininkų veiklą, duomenų pateikimą ir registravimą.

Teisės aktai, reguliuojantys kadastrinius matavimus Lietuvoje, nustato reikalavimus matavimų atlikimo procesui, matavimo tikslumui ir rezultatų pateikimui.

Registrų centras atlieka kadastrinių duomenų registravimą, vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir patvirtintomis vidinėmis taisyklėmis, kurios užtikrina procesų skaidrumą, duomenų patikimumą bei atitikimą standartams.

Be to, matininkai privalo turėti galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, užtikrinančius jų kompetenciją ir teisę vykdyti kadastrinius matavimus. Taisyklėse taip pat numatyta, kad visi kadastriniai matavimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą įrangą ir laikantis nustatytų procedūrų.

Matininkų Vaidmuo

Kadastrinius matavimus atlieka kvalifikuoti specialistai - matininkai, kurie turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikacijos pažymėjimą.

Matininkai naudoja specializuotą įrangą, tokią kaip GPS imtuvai ir tacheometrus, kad atliktų tikslius matavimus ir sudarytų sklypo planą.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Patyręs matininkas, išmanantis teisės aktus ir derinimo procedūras, gali gerokai sumažinti riziką, kad procesas užsitęs ar kils ginčų. Tokiu atveju net sudėtingi matavimai atliekami sklandžiai, o dokumentai be kliūčių pripažįstami tiek administracinėse, tiek teisminėse procedūrose.

Kadastrinių matavimų eiga

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai kompleksinis procesas, skirtas tiksliai nustatyti ir oficialiai įforminti žemės sklypo ribas, plotą, naudmenų sudėtį bei kitus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Jis apima ne tik techninius matininko darbus vietoje, bet ir visą procedūrinę bei teisinę eigą - gretimų sklypų savininkų informavimą, ribų ženklinimą, pastabų nagrinėjimą, suderinimus su valstybės institucijomis, dokumentų patikrą bei galutinį duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Procesas pradedamas nuo parengiamųjų veiksmų - archyvinių ir teritorijų planavimo dokumentų surinkimo bei analizės.

Lygiagrečiai matininkas atlieka pirminius sklypo matavimus vietovėje - fiksuoja esamus riboženklius, tikrina faktinį žemės naudojimą, identifikuoja naudmenas, statinius bei kitus situacijos elementus.

Vienas svarbiausių etapų - gretimų žemės sklypų savininkų informavimas apie numatomą ribų ženklinimą. Pagal galiojančią tvarką pranešimai turi būti įteikti ne anksčiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ženklinimo. Jei savininkai neatvyksta arba nesutinka su ribomis, jiems suteikiama papildoma teisė teikti pastabas raštu, tam skiriant iki 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo. Gavus pastabas, matininkas per penkias dienas privalo nuspręsti, ar procedūra tęsiama, ar reikia atlikti pakartotinį ženklinimą, atsižvelgiant į išsakytas pastabas.

Parengti kadastrinių matavimų dokumentai teikiami derinti atsakingoms institucijoms. Jei sklypas patenka į saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektų apsaugos zonas ar kitas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas turinčias vietoves, būtina gauti papildomus suderinimus su atitinkamomis institucijomis, o kiekvienas toks derinimas gali užtrukti nuo 10 iki 20 darbo dienų.

Užbaigus visus derinimus, atnaujinti kadastro duomenys teikiami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registravimo procedūra dažniausiai trunka iki 10 darbo dienų. Vis dėlto, jei matavimų metu kyla ginčų dėl ribų, procesas gali gerokai užsitęsti, ypač jei nesutarimai sprendžiami teisme.

Apibendrinant, idealiomis sąlygomis, kai nėra jokių ginčų, o visi derinimai su institucijomis vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų procesas - nuo darbų pradžios iki galutinio įregistravimo - gali būti užbaigtas per 2-3 mėnesius. Vis dėlto praktinė patirtis rodo, kad įprasta trukmė siekia 4-6 mėnesius. Sudėtingesniais atvejais, kai kyla nesutarimų su kaimynais, nuosavybės struktūra yra komplikuota arba reikalingas kelių institucijų pritarimas, procesas gali užsitęsti ir ilgiau nei vienerius metus.

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai: kuo skiriasi?

Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi. Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas.

Žemės paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kaip pasirinkti matininką?

Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labi svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus.

Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais.

Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacij...

Kadastrinių matavimų kainos

Kadastrinių matavimų kaina nustatoma abiejų šalių susitarimu, priklausomai nuo nekilnojamojo daikto dydžio (statinio ploto, tūrio, konfigūracijos ir pan.), darbų atlikimo termino, nekilnojamojo daikto vietos (atstumo nuo Vilniaus).

Pavyzdžiui:

• buto, patalpų (pvz. garažo, rūsio, palėpės) kadastriniai matavimai nuo 90 EUR;
• namo kadastrinių matavimų kaina - nuo 130 EUR;

Palėpės įsirengimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatomis, negyvenamoji patalpa - palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą.

Kiekvienas namo buto ir patalpų savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininku) ir galės disponuoti palėpės dalimi.

Kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui.

Bendraturčių susitarimu, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti palėpės dalis, butų savininkai gali nusistatyti savo palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane.

Norint įrengti patalpas palėpėje, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai).

Tokie atsisakymai turėtų būti patvirtinti notaro ir įforminti pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kt.

Pagrindiniai žingsniai įsirengiant palėpę:

1. Palėpės kadastriniai matavimai (jei palėpė neišmatuota).
2. Pastogės dalies įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
3. Bendraturčių susitarimas ir sutikimas.
4. Pastogės įrengimas.
5. Leidimas įsirengti palėpę.
6. Įrengtos palėpės nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Taigi, norint įrengti norimo dydžio palėpę, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai).

tags: #palepes #kadastriniai #matavimai