Palangos miesto savivaldybės namų renovacijos planas: prioritetai ir perspektyvos

Paskutiniajame miesto Tarybos posėdyje buvo aptarti kurortui svarbūs klausimai, tarp kurių - Palangos miesto savivaldybės 2018-2020 metų strateginis veiklos planas. Šis planavimo dokumentas parengtas panaudojant turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialiuosius ir darbo išteklius, siekiant efektyviau vykdyti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, užtikrinti bendruomenės viešųjų poreikių bei interesų tenkinimą.

Miesto strateginį veiklos planą sudaro vienuolika įvairių Savivaldybės veiklos sričių apimančių programų. Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Olšauskaitės Urbonienės, apie 85 proc. viso strateginio plano programų yra orientuota į socialines veiklas, kitaip tariant - į palangiškių poreikius.

Palanga dar gražės: numatyta didžiausius prioritetus skirti bendrosios, ūkio ir turto, Šventosios seniūnijos, ekonominė plėtros, aplinkos apsaugos, statybos, sveikatinimo, kultūros, švietimo, socialinės apsaugos, architektūros ir teritorijų planavimo programoms.

Palangos savivaldybė - atsakinga už miesto plėtrą ir gerovę.

Finansavimas ir prioritetinės kryptys

„Palangos miesto savivaldybės strateginiame plane iš Savivaldybės biudžeto numatyta 16 mln. eurų, daugiau kaip 3 mln. eurų bus gauti pagal mokinių krepšelį ir bus panaudoti miesto ugdymo įstaigų poreikiams. Taip pat nemaža dalis skiriama ir kurorto tvarkymo reikmėms. „Formuojame tvarkingą ir švarią aplinką“, - priminė specialistė.

Bendrosios programos prioritetinės kryptys:

1. Savivaldybės tarybos narių tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas.
2. Viešosios tvarkos laikymosi užtikrinimas.
3. Administracijos darbuotojų ir Tarybos narių kvalifikacijos kėlimas.
4. Pažeidimų fiksavimo priemonių plėtra.

Ūkio ir turto programos prioritetinės kryptys:

1. Racionalus turto valdymas ir teisinė registracija.
2. Daugiabučių kiemų infrastruktūros sutvarkymas.
3. Daugiabučių namų ir visuomeninių pastatų energetinio modernizavimo priemonių organizavimas.
4. Socialinio būsto įsigijimas.
5. Žaidimų ir sporto aikštelių įrengimas ir atnaujinimas Palangos miesto viešose erdvėse.
6. Miesto apšvietimo energijos taupymo priemonių diegimas.
7. Paplūdimių infrastruktūros sutvarkymas.
8. Darnaus judumo plano sprendinių įgyvendinimas.

Šventosios seniūnijos programos prioritetinės kryptys:

1. Šventosios seniūnijos infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra.
2. Žaidimų ir sporto aikštelių įrengimas Šventosios seniūnijoje.
3. Šventosios seniūnijos viešųjų erdvių priežiūra ir tvarkymas.
4. Paplūdimių infrastruktūros gerinimas Šventosios seniūnijoje.

Ekonominės plėtros programos prioritetinės kryptys:

1. ES finansinių mechanizmų ir kitų finansavimo šaltinių paieška projektams įgyvendinti.
2. ES finansuojamų projektų administravimas.
3. Viešojo ir privataus sektorių projektų įgyvendinimas.
4. Kurorto rinkodaros strategijos parengimas ir įgyvendinimas.
5. Turizmo rinkodaros strategijos įgyvendinimas ir turizmo informacinės sistemos priemonių plėtra.

Aplinkos apsaugos programos prioritetinės kryptys:

1. Atliekų tvarkymo sistemos modernizavimas.
2. Želdynų inventorizavimas, atnaujinimas ir plėtra.
3. Pajūrio juostos tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas.

Statybos programos prioritetinės kryptys:

1. Įvažiavimo į Palangos miestą - Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento gatvės ruožo rekonstravimas.
2. Gatvių tiesimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektavimas ir įgyvendinimas.
3. Naujai urbanizuojamų teritorijų infrastruktūros tvarkymas.
4. Švietimo įstaigų pastatų projektavimas ir modernizavimas.
5. Sporto kompleksų plėtra (pagrindinio ir atsarginio stadiono aikščių atnaujinimas, sporto aikštynų įrengimas).
6. Miesto viešųjų erdvių (aikščių) įrengimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams.
7. Sporto, kultūros ir pramogų objektų projektavimas, rekonstravimas / statyba (baseinas).

Sveikatinimo programos prioritetinės kryptys:

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rekonstravimas ir modernizavimas.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos modernizavimas.
3. Tikslinių visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas.
4. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas.
5. Visuomenės sveikatos biuro būtinosios veiklos užtikrinimas.

Kultūros programos prioritetinės kryptys:

1. Kultūros paveldo objektų pritaikymas visuomenės poreikiams.
2. Kultūros projektų skatinimas ir kultūros renginių kokybės gerinimas.
3. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čio renginių Palangoje programos užtikrinimas.
4. Meno kolektyvų veiklos sąlygų gerinimas ir jų dalyvavimo 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“ užtikrinimas.
5. Palangos kurorto muziejaus ekspozicijos įrengimas.
6. Atviro darbo su jaunimu organizavimas ir savanorystės skatinimas.

Švietimo programos prioritetinės kryptys:

1. Vaikų saugumo užtikrinimas.
2. Mokymosi bazės turtinimas ir modernizavimas.
3. Vaikų socialinių įgūdžių ir pozityvaus elgesio visuomenėje formavimas.
4. Vaikų saviraiškos, socializacijos, pilietinio ir tautinio ugdymo, prevencinių ir kitų neformaliojo vaikų švietimo programų rėmimas.

Socialinės apsaugos programos prioritetinės kryptys:

1. Socialinių paslaugų, užtikrinančių būtinuosius gyventojų poreikius, plėtra, socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas.
2. Socialinės paramos, numatytos teisės aktuose, teikimo užtikrinimas.

Architektūros ir teritorijų planavimo programos prioritetinės kryptys:

1. Teritorijų planavimas (detaliųjų planų rengimas žemės reformai vykdyti).
2. Urbanizacijos plėtra (specialiųjų planų rengimas - Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų SP rengimas).
3. Palangos miesto bendrojo plano koregavimas.
4. Geografinės informacinės sistemos modernizavimas ir atnaujinimas.

Dėmesys švietimo įstaigų renovacijai

Didelis dėmesys jau dabar skiriamas ikimokyklinių įstaigų renovacijos darbams. Šiuo metu renovuojamas lopšelio-darželio „Žilvinas“ pastatas, planuojamas lopšelio-darželio „Pasaka“ antrojo aukšto naujų grupių įrengimas ir rekonstrukcija. Taip pat numatyta tiek „Baltijos“ pagrindinės mokyklos edukacinių erdvių kūrimas, tiek ir S.

„Mane asmeniškai labiausiai džiugina tai, kad miestas aktyviai pradėjo dalyvauti regiono ir valstybės bei tarptautinėse projektinėse veiklose. Pavyzdžiui, Savivaldybė parengė darnaus judumo planą ir šiuo metu jau planuojama gauti finansavimą įvairioms darnaus judumo priemonėms įgyvendinti. Taip pat ketiname teikti paraišką ir dviem greitaeigėms elektromobilių įkrovimo stotelėms pastatyti, elektra varomam autobusui įsigyti.

Kultūros ir turizmo plėtra

Taip pat labai daug dėmesio numatoma skirti kultūros renginiams ir objektams. „Taip pat svarbu baigti „Anapilio“ aplinkos tvarkymo darbus bei pradėti Kurhauzo medinės dalies atstatymą. Palanga dalyvaus tarptautinėje Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo programoje.

Žinoma, neapsieita ir be turizmo plėtros planų. „Be tradicinių turizmo plėtros priemonių, numatyta daug dėmesio skirti elektroninės rinkodaros kūrimui. Kuriamos programėlės išmaniesiems įrenginiams, žaidimai su išsamiais aprašymais apie svarbius gamtos ir kultūros paveldo objektus, virtualūs maršrutai ir informacinė bazė. Taip pat keletas projektų yra susiję su turizmo informacinės sistemos vystymu. Turizmo informacija pritaikoma neįgaliųjų poreikiams, tad kurorte atsiras du taktiliniai žemėlapiai. Vienas iš jų bus įrengtas ties Vytauto ir Jūratės gatvių sankryža, antrasis - Birutės parko prieigose“, - naujoves vardijo R. Olšauskaitė Urbonienė. Ketinama toliau bendradarbiauti su skrydžiu bendrovėmis dėl naujų skrydžių krypčių.

Daugiabučių namų renovacija Palangoje

Strateginis veiklos planas iš dalies apima ir gyvenamųjų namų renovacijos klausimus. Palangos m. Miestas numato ir toliau plėtoti sportinę veiklą. Prie jos nemaža dalimi prisidės baseino su sveikatingumo centru bei viešąją pirtimi pastatymas. „Ne ką mažiau dėmesio skirsime sveikatos sričiai, o ypač sveikatinimo programoms. Džiugu, kad pernai mieste veiklą pradėjo Visuomenės sveikatos biuras, kuris įgyvendina dalį sveikatinimo programų, orientuojasi į edukacinės veiklos priemonių kryptis.

Daugiabučių renovacija - svarbus žingsnis siekiant energinio efektyvumo.

„Projektų dėka esame numatę daug priemonių, kurios kurortui yra būtinos“, - teigė pašnekovė Savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja R.Olšauskaitė Urbonienė.

Palangos miesto savivaldybėje buvo įgyvendintas didžiausias renovacijos projektų skaičius per visą modernizacijos istoriją nuo 2013 m. Kaip pasakoja vieno iš savivaldybės paskirtųjų renovacijos administratorių atstovė Kristina Viščiūnienė, didžiausias iššūkis įgyvendinant 31 daugiabučio renovaciją buvo ilgai trunkantis renovacijos procesas. „Daugelis pernai renovuotų daugiabučių renovacijai rengėsi jau kelerius metus, buvo patvirtinti ir investicijų planai, ir techniniai projektai, nupirkti rangos darbai. Taip jau sutapo, kad daugelio iš šių namų renovaciją baigėme kaip tik pernai. Tačiau nuostabiausia tai, kad gyventojai ne tik neprarado kantrybės ir ryžto atnaujinti savo būstą, bet ir drąsiai prisijungdavo prie renovacijos net matydami, kad atnaujinimas gali užtrukti“, - dėsto direktoriaus pavaduotoja daugiabučių namų administravimui ir modernizavimui K. Viščiūnienė.

Kartu su paspartėjusiu renovacijos tempu pernai metai atnešė ir kitą laimėjimą - dauguma atnaujintų daugiabučių buvo itin energiškai neefektyvūs. „Dauguma pernai atnaujintų namų - E energinio efektyvumo klasės. Tai ir daugiau nei 50 metų skaičiuojantys namai, ir naujesni, 1980-aisiais pastatyti namai, kurių būklė išties apverktina. Dėl renovacijos sugebėjome padėti ne tiems daugiabučiams, kurių sienos lyjant stipresniam lietui pramirkdavo ir padėtis atrodė tikrai prasta“, - pasakoja pašnekovė.

Renovacijos specialistę džiugina ir kita tendencija - dauguma daugiabučių renkasi ne tik valstybės finansuojamas, bet ir kitas priemones - pavyzdžiui, buitinių nuotekų, šalto vandens sistemų modernizaciją. „Dauguma namų galvoja ir apie vėdinimo sprendimus. Turime renovuotų daugiabučių su vėjo turbinomis, ir su rekuperacine sistema. Kol kas niekas nesiryžo tik pasirinkti atsinaujinančių energijos šaltinių įgyvendinimo“, - dėsto pašnekovė.

Palangos miestas naujajam kvietimui ketina pateikti 15 paraiškų atnaujinti daugiabučius. Kaip pastebi K. Viščiūnienė, ryškesnių kvartalų šiame mieste nėra, nes Palanga tam per mažas miestas. Vis dėlto, iki šiol jau pavyko atnaujinti daugumą daugiabučių Palangos senamiestyje. „Taip pat vienoje iš gatvių turime natūraliai susiformavusį jau renovuotų daugiabučių namų kvartalą - ne paslaptis, kad greičiausiai renovuojasi tie namai, kurių kaimynystėje atsiranda jau atnaujintas daugiabutis“, - pastebi K. Viščiūnienė.

Nuo lapkričio 11 dienos gyventojai gali teikti paraiškas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paramai gauti. Daugiabučių modernizavimo programai skirta 165 mln. eurų, kuri bus paskirstoma daugiabučiams pagal paraiškos pateikimo laiką.

Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ renovacijos skyriaus vadovas Ignas Daunys atkreipia dėmesį, kad paramą gaus tie daugiabučiai, kurie dėl finansavimo kreipsis pirmieji.

Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.

Šiuo tęstiniu kvietimu, kitaip nei ankstesniais kartais, gyventojų paraiškos priimamos ne konkurso būdu. Tai reiškia, kad į daugiabučio renovacijos finansavimą galės pretenduoti visi daugiabučiai, tačiau finansavimas bus suteikiamas tol, kol bus išnaudotos paskirtos lėšos.

„Oficialiai paraiškos bus priimamos iki 2025 metų spalio 1 dienos, tačiau praktika rodo, kad tokia kvietimo suma bus išnaudota greičiau nei numatytas terminas. Taigi, norintys, kad jų daugiabutis būtų renovuotas, turi kuo skubiau atlikti reikiamas procedūras ir pateikti paraišką,“ - pataria I. Daunys.

Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo.

Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą. Pasak specialisto, svarbu suprasti, kad investicinio plano parengimas užtrunka. Paprastai investicinis planas parengiamas per mėnesį, tačiau esant dideliam susidomėjimui ir siekiant kuo greičiau pateikti paraiškas, gali būti, kad investicinio plano parengimo terminai ilgės, nes susidarys šią paslaugą užsakančiųjų eilė.

Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui. Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti. Nuo šio momento daugiabutis pretenduoja į paramos gavimą, o ar ji bus suteikta priklauso nuo to, ar dar nėra išnaudoti kvietimui skirti pinigai.

Jeigu paraiška paramai gauti pateikiama pasibaigus paramos sumai, skelbiama, kad tokios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.

Pradedant daugiabučio renovaciją svarbu suprasti, kad tai - gana ilgas procesas. Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Per šį laiką pasirašoma paramos sutartis, finansavimo dokumentai, vykdomi pirkimai, rengiamas techninis darbo projektas.

Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį. Pasak specialisto, šie terminai - apytiksliai, neįvertinus tokių aplinkybių, kaip proceso eigoje besikeičiančios valstybinių institucijų taisyklės ar jų išaiškinimai.

Kiek teks mokėti už renovaciją

Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti.

Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės.

Pasak specialisto, gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas.

Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.

Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.

Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo. Energinio naudingumo klasė parodo, kiek šilumos sunaudoja daugiabutis. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.

Pasak I. Daunio, C klasės paramos atsisakymas atspindi bendras Europos sąjungos tendencijas ir reguliavimą, kuriuo siekiama, kad pastatai būtų kuo labiau tvarūs ir tausojantys aplinką.

„B energetinė klasė - optimalus renovacijos kainos ir energijos taupymo variantas daugiabučiams namams, todėl su šiuo paraiškų teikimo kvietimu rekomenduojame gyventojams būti aktyviems.

Energetinio naudingumo klasės

Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės, labai svarbu, kad rengiant daugiabučių atnaujinimo energinio naudingumo sertifikatus bei investicinius planus, būtų glaudžiai bendradarbiaujama su renovuotinų namų atstovais. „Mūsų prašymas - maksimaliai bendrauti su gyventojais, kad daugiabučių renovacijai skirtos lėšos būtų panaudotos optimaliai. Savivaldybės administracijos specialistai šiame procese, be abejo, taip pat dalyvaus“, - teigė A.

Pagal pasirašytą sutartį, 58 kurorto daugiabučių atnaujinimo energinio naudingumo sertifikatai bei investiciniai planai turi būti parengti iki rugsėjo. Tuomet Savivaldybės taryba patvirtins Palangos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą bei paskirs šios programos įgyvendinimo administratorių.

Išklausius gyventojų nuomonę bei atsižvelgus į ją, bus perkami projektavimo darbai. Palangoje daugiabučių modernizavimo darbai jau gerokai įsibėgėjo - iki šių metų pabaigos kurorte planuojama baigti pirmąjį renovacijos etapą, kurį įgyvendinant bus atnaujinta 16 kurorto daugiabučių.

Renovacijos kaina priklauso ir nuo atnaujinamo namo dydžio, ir nuo pačių gyventojų pasirinktų priemonių. „Bendra 16 namų renovacijos vertė - maždaug 9,7 mln.

tags: #palangos #namu #renovacijos #planas