Daugiabučio namo renovacija leidžia gyventojams džiaugtis ne tik malonesne aplinka, bet ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Tačiau dar vis neretai nežinoma, kad renovacijos laikotarpis itin parankus ir liftui keisti. Keičiant liftą renovacijos metu galima ne tik ženkliai sutaupyti gyventojų išlaidas ir turėti kur kas erdvesnį šiuolaikinį liftą, bet ir padidinti nekilnojamojo turto pardavimo kainą.
Kodėl verta keisti liftą renovacijos metu?
Skaičiuojama, kad šiuo metu sostinėje veikia virš 5000 liftų, kurių didžioji dalis viršija 30 metų amžių. Tokie liftai kasmet dėl bendro nusidėvėjimo, gedimų, pavojaus keleivių saugumui ar kitų priežasčių patenka į kritinės būklės įrenginių sąrašą, kas dažniausiai signalizuoja vienareikšmę išvadą - atėjo laikas keisti liftą.
M. Romaška atkreipia dėmesį, kad liftas yra sudėtingas potencialiai pavojingas įrenginys, kuris su laiku dėvisi ir genda. Renovuojamuose daugiabučiuose namuose liftai paprastai jau patenka į kritinės būklės sąrašus arba yra arti to.
„Žinoma, ne kiekvienu gedimo atveju vienintelė išeitis yra keisti liftą nauju. Galimi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, kapitalinis remontas ar modernizavimas. Bet jau atėjus ar artėjant kritinei būklei dažnai keisti liftą yra kur kas efektyviau. Ypač kai yra galimybė pasinaudoti valstybės parama. Be to, daugiabučio namo renovacijos metu lifto keitimo išlaidos išskaidomos ilgesniam laikotarpiui, kadangi lifto keitimas įeina į bendrą renovacijos sąmatą, kuriai suteikiama paskola“, - komentuoja M.
Kaip Pasinaudoti Valstybės Parama?
M. Romaška pasakoja, kad ruošiantis daugiabučio namo renovacijai, pirmiausia reikia gauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų sutikimą. Tuomet namo administratorius ar bendrijos pirmininkas užsako investicinį planą, o investicinio plano rengėjas jį paruošia Investiciniame plane nurodoma, kokie darbai ir už kokią kainą bus atlikti bei valstybės kompensacijos dydis.
„Tuo metu, kai planai pristatomi gyventojams, labai svarbu, kad gyventojai iš tiesų įsitrauktų, domėtųsi, kas siūloma, klaustų dėl visų kilusių neaiškumų, kad po to, kai bus imtasi realaus darbų įgyvendinamo, kiltų kuo mažiau klausimų dėl priimtų sprendimų. Tad raginčiau gyventojus būti aktyviems ir visuomet drąsiai konsultuotis, klausti“, - pataria M.
M. Romaška pasakoja vieną iš dažnai pasitaikančių atvejų, kai jau pasitvirtinus techninį projektą ir pradedant atlikti darbus, t. y. „Kodėl taip nutinka? Nes dažnai, ruošiant renovacijos projektą, specifikacijos ir kiti matmenys tiesiog nukopijuojami, nevažiuojama į vietą ir šachta nėra matuojama.
Visgi senų liftų šachtos savaime yra sudėtingas projektas, nes jos dažnai būna kreivos. Todėl visuomet, prieš ruošiantis keisti liftą ir norint kuo tiksliau pasirengti renovacijai, rekomenduojame pasitarti su specialistais, - atkreipia dėmesį M. Romaška.
- Jeigu išmatavimai neatitinka realybės, tiesiog negalime statyti lifto. Turime perdaryti projektą, kas, žinoma, atima daug papildomo laiko. Todėl labai svarbu prieš imantis darbų būti užtikrintiems dėl išmatavimų.
Naujo Lifto Privalumai
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad naujas liftas gyventojams suteikia daug privalumų ir ilgainiui leidžia sutaupyti pinigų bei laiko gedimų taisymui. Saugumas naujuose liftuose pirmiausia užtikrinamas naudojant šiuolaikinius saugos įrenginius, kuriuose yra sumontuojamos ne tik įprastos mechaninės, bet ir elektrinės bei elektromagnetinės apsaugos.
„Tiesa, kartais išgirstame, kad didėjant apsaugų skaičiui neva ir gedimų įrenginyje turėtų pasitaikyti dažniau, tačiau tai tikrai ne tiesa. Naudojant šiuolaikines valdymo sistemas, kuriose jau yra įdiegta įrenginio diagnostikos sistema bei kaupiami duomenys apie įrenginio eksploataciją, galima kur kas greičiau ir paprasčiau nustatyti susidėvėjusius mazgus bei atlikti savalaikį mazgo remontą ar keitimą. Tokiu būdu yra užtikrinama nepertraukiama įrenginio eksploatacija ir mažinamas prastovų skaičius“, - atkreipia dėmesį M.
„Skaičiuojame, kad vidutiniškai kasmet liftuose pasitaiko apie 1500 strigimų. Dažniausiai jie įvyksta dėl senų liftų gedimų arba dėl neatsargaus gyventojų elgesio“, - komentuoja M. Anot jo, nauji liftai turi nedidelius, tačiau labai tikslius suktuvus. Tai svarbus kėlimo įrenginys, leidžiantis sumažinti užstrigimo galimybę.
„Palyginome dviejuose daugiabučiuose, esančių tame pačiame Vilniaus rajone, Viršuliškėse, liftus. Viename Viršuliškių gatvės name veikia du nauji liftai, pastatyti pernai. Iš viso per šiuos metus nebuvo jokio skambučio dėl šių liftų neveikimo ar strigimo ir jiems nebuvo atlikti jokie remonto darbai. Tuo tarpu kitame Viršuliškių gatvės name yra du seni - 1977 metų - liftai.
Nebelieka rizikos būti prispaustam tarpdury ir net 15 proc. Naujuose liftuose naudojamos šiuolaikinės technologijos leidžia įrenginiams sustoti tolygiau, nejausti krestelėjimo kabinai pradedant važiuoti, lėtėjant ir sustojant.
Kaip pasakoja M. M. Romaška papildo, kad renovuotas liftas tampa erdvesnis. Tiesa, liftas padidėja tuo atveju, jei kartu pakeičiamoskreipiančiosios. „Žinoma, reikia suprasti, kad daug kas priklauso nuo šachtos ir namo konstrukcijos, tačiau mūsų patirtis rodo, kad naujas liftas padidėja net iki 15 procentų. Įėjimas tampa platesnis ir kabina - didesnė.
Kadangi dažniausiai lifto patalpa ribojasi su gyventojų buto sienomis, neretai atsiriboti nuo nepageidaujamų garsų nepavyksta. Tai dažnai kelia gyventojų nepasitenkinimą. Naujuose liftuose, pasak M. Pirmiausia šiuolaikiniai suktuvai veikia tyliau, palyginti su pirmtakais, ne tik dėl konstrukcinių sprendimų, bet ir dėl naudojamo dažnio keitiklio, kuris užtikrina tolygų greitėjimą ir lėtėjimą. Tuo pačiu yra tausojama stabdžių sistema, kuri naudojama tik kabinos ir atsvaro padėties fiksavimui. Šiuolaikinės durų pavaros veikia tolygiai ir ties ribiniais judėjimo taškais koreguoja savo judėjimo pagreičius.
Pasak M. Pavyzdžiui, „Wittur“ kompanija, su kuria bendradarbiaujame, siūlo išskirtinį lifto valdymo sistemos ir variklio valdymo, išlaisvinimo sistemos monobloką. Tai naujas ir inovatyvus sprendimas, padedantis sumažinti energijos sąnaudas, - sako pašnekovas.
Svarstantiems liftą keisti ne daugiabučio namo renovacijos metu „Baltijos liftų“ vadovas pataria nelaukti paskutinės akimirkos, kol liftas bus išjungtas, ir tik tuomet priimti sprendimus dėl jo keitimo. Lifto keitimas ar kapitalinis remontas, kai įrenginys jau sustabdytas, gali užsitęsti net iki pusmečio.
Tuo tarpu nelaukiant, kol liftas bus sustabdytas ir imantis sprendimų dėl lifto keitimo darbų iš karto, kai tik iš akredituotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertų gaunama informacija, jog liftas greitu metu gali būti sustabdytas, įrenginiu galima naudotis kur kas greičiau.
„Kad liftai tarnautų kuo ilgiau ne ką mažiau reikšminga užtikrinti jų nuolatinę priežiūrą. Pavyzdžiui, mes be privalomų liftų techninės priežiūros veiksmų, reguliariai patys atliekame liftų techninės būklės patikras, siekdami kuo tiksliau nustatyti esamą įrenginių būklę ir laiku reaguoti į galimus gedimus. Prižiūrimų liftų namų administratoriams ar bendrijų pirmininkams siunčiame informaciją apie liftų būklę reguliariai kelis kartus per metus.
Kartu su klientais kuriame švaresnį pasaulį! Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.
Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Valstybės Parama: Subsidijos ir Fiksuoti Įkainiai
Valstybės parama renovuojamų daugiabučių gyventojams teikiama dviem būdais - kaip subsidija arba fiksuotas įkainis. Šiuo metu iki spalio 1 dienos galiojančiam kvietimui taikomas fiksuoto įkainio modelis, kuris apima paslaugų (projektavimas, administravimas, priežiūra) įkainį ir energiją taupančių bei gyvenimo kokybę gerinančių priemonių įkainį.
„Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama nustatytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Įkainis susietas ir su tuo, kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu“, - aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.
Pavyzdžiui, administruojant projektą ir atliekant statybos techninę priežiūrą, siekiant B energinio efektyvumo klasės, įkainis būtų 89 eurai už 1 m2 namams, kurių plotas siekia nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 54 eurai. Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m2 namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 115 eurų.
A.Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai paslaugos įsigyjamos pigiau, nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa nustatyta suma, o sutaupytas lėšas galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
Visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė iki 100 proc. kompensuoja investicijų plano parengimo, projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidas, neviršijant numatyto įkainio už paslaugas.
Taip pat daugiabučių renovacijai yra suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmuosius penkerius metus. Paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai.
| Savybė | Informacija |
|---|---|
| Palūkanų rūšis ir norma | Fiksuotos 3 proc. metinės palūkanos |
| Paskolos terminas | Iki 20 metų |
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m., vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Sprendimų Priėmimas ir Dalyvavimas Renovacijos Procese
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Renovacijos procese žmonės gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis į finansinę instituciją.
Savivaldybės į daugiabučių atnaujinimo programą įsitraukia vis aktyviau - paskutinio kvietimo atnaujinti būstus metu, gautos 707 paraiškos iš 56 šalies savivaldybių. Lyginant su praėjusio kvietimo rezultatais, šis skaičius išaugo net penktadaliu.
Būsto Atnaujinimas Kaip Investicija
Pasak „MM studija“ įkūrėjų Gabrielės Monikos Žemaitytės ir Lauros Marijos Mačiulienės, tinkamas būsto atnaujinimas - tai svarbus įvykis, kuris ne tik ženkliai didina nekilnojamojo turto vertę, bet ir padeda pagerinti gyvenimo kokybę, prisideda prie asmeninės gerovės ir kasdienio efektyvumo.
Apie namų atnaujinimą verta pradėti galvoti, jei būstas yra senas ar kai nusidėvėjimo požymiai tampa akivaizdūs. Tokios nesprendžiamos problemos, kaip pelėsiai, seni elektros laidai ar nesandarūs langai, gali sukelti rimtesnius nesklandumus.
Daugiabučių namų renovacija ir modernizavimas – patikima statyba su UAB Danrita
Būsto atnaujinimas - investicija į ateitį. Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m., o per aštuonis pirmojo etapo metus buvo atnaujinti 479 gyvenamieji namai. Per šį laikotarpį programa keitėsi - kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams.
Tai rodo ir 2013 m. prasidėjusio antrojo daugiabučių renovacijos etapo skaičiai - jau renovuoti 2274 daugiabučiai, o šiuo metu renovuojami dar 407 būstai.
Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai - trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus - šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.
Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.
Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.
Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos - penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc.
Priemonės, kurių galima imtis: Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas bei keitimas. Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymas ar stogo šiltinimas. Išorinių sienų šiltinimas, balkonų įstiklinimas. Bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimas ar liftų modernizavimas.
Neskaitant su energiniu efektyvumu susijusių priemonių, taip pat gali būti keičiamos kitos pastato bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos: priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, elektros instaliacijos ir kt. Taip pat, jeigu namas įtrauktas į savivaldybės parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, kvartalinės renovacijos metu yra atnaujinami šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės, parkavimo aikštelėse ir kt.
Kadangi didžioji dauguma daugiabučių namų Lietuvoje suvartoja itin daug šilumos energijos, priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti nuo 40 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Renovacijos nauda ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos - po renovacijos, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, sveikesnė, gerėja žmonių gyvenimo kokybė, išauga būsto vertė. Buto ieškantys gyventojai, už būstą renovuotame daugiabutyje yra pasiryžę mokėti net 10-20 proc. daugiau, o renovuotuose daugiabučiuose butai parduodami taip pat 20 proc. brangiau.
Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Renovacijos Procesas
Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka. Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinierinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas. Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.
Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai.
Nuo Ko Pradėti?
Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios - norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė.
Renovacijos procese žmonės gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis į finansinę instituciją. Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius - jie ir įgyvendina renovacijos procesą. Šis modelis palengvina būsto savininkų naštą, kuri krenta ant paskirto administratoriaus pečių, o patys gyventojai neturi prisiimti organizacinių, ar projekto įgyvendinimo rizikų.
Norite renovacijos? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.
Pirmasis balsavimas „Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).
Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.
Investicijų Plano Rengimas
Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.
Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pabrėžia, kad investicinis planas rengiamas konkrečiam daugiabučiui, pagal jo gyventojų poreikius ir galimybes, dėl to kas kartą tai reikalauja nemažai profesionalų įdirbio.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų.
Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.
Energetinis Efektyvumas Prieš ir Po Renovacijos
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.