Paežerių dvaro sodyba - unikalus kultūros paveldo objektas Sūduvos krašte, pasižymintis istorine, architektūrine, urbanistine ir kraštovaizdine verte. Šis dvaras, įsikūręs Vilkaviškio rajone, yra vienas iš svarbiausių kultūros centrų regione, pritraukiantis lankytojus savo istorija, architektūra ir renginiais.
Dvaro Istorija ir Valdytojai
Paežerių dvaro pradžia siekia XVI-XVII a. - seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus. Tuo metu šis kraštas buvo intensyviai apgyvendinamas. Nuo XVII a. vidurio dvaro valda priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms.
- XVI a. - Mykolas (Michailas) Glinskis (~1460 - 1534)
- XVII a. vid. - didikai Zabielos
- XVIII a. pr. - Zabielų giminės Sperskiai
- XVIII a. pab. - Vincentas Gavronskis
- XIX a. pirm. p. - Zigmantas Gavronskis
- XIX a. vid. - XX a. pr. - Vladimiras Gavronskis
- 1914 - 1938 m. - Ana Komar - Gavronskienė
- 1938 - 1940 m. - Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis (1889 - 1944)
- 1941 - 1944 m. - šeimininkavo vokiečiai ir jų generalinis komisaras T.A. fon Rentelnas
- 1945 - 1947 m. - Vilkaviškio tarybinis ūkis
- 1952 - 1994 m. - Vilkaviškio melioracijos statybos valdyba
- Nuo 1997 m. - Vilkaviškio krašto muziejus
- Nuo 2003 m. - Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus
Simonas Zabiela (1750-1824) pasistatė rezidentinius rūmus Paežeriuose. Dvaro sodybos ansamblį suprojektavo architektas Martynas Knakfusas (1740 - 1821), kuris čia gyveno po 1794 m. sukilimo.
Paežerių dvaro oficina ir Belvederio bokštas
Architektūra ir Interjeras
Paežerių dvaro rūmų pastatas yra klasicizmo formų, persipinančių su gausiais baroko elementais. Keturių stambių jonėninių kolonų portikas su žemu frontonu pastatui teikia didingumo, o virš langų įkomponuotos bareljefinės plokštės su žmonių ir gyvūnų figūromis byloja klasicizmo romantikos ženklus.
Interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipso lipdinių, buazerijų ir medinių apvadų apie angas. Rūmų puošmena - dekoratyvinė rotondinė šokių salė, perdengta kupoliniu skliautu, kuris papuoštas grakščiomis šokėjų figūromis ir vešlių augalinių ornamentų reljefinėmis kompozicijomis. Ant plataus salės karnizo, puošnių konsolių prijungtas balkonas orkestrui.
Į dvarą veda kaštonų alėja. Priešais rūmų fasadą driekiasi parteris. Už rūmų, šiaurinėje dalyje, ežero pakrantėje kadaise vedė terasomis suformuota parko dalimis nusidriekusi tuopų alėja. Pietvakariniame vejos krašte - dvaro oficina su prie jos prisišliejusiu neogotikinio stiliaus Belvederio bokštu. Už oficinos išlikęs ledainės pastatas bei buvusi dvaro kiaulidė.
Dvaro Parkas ir Aplinka
Paežerių dvaro parkas ir sodas, užimantis 12 ha plotą, šiaurinėje dalyje šliejasi prie Paežerių ežero. Rūmų parteryje auga senasis glaustašakis ąžuolas, pagal legendą pasodintas dvaro įkūrimo proga.
Nors pokario laikotarpiu parkas buvo gerokai nuniokotas, tačiau didžioji dalis išlaikiusi klasicistinio - peizažinio parko bruožus. Tai yra tokį, kokį jį suprojektavo M. Knakfusas: su pratekamųjų tvenkinių sistema bei išlikusiomis liepų alėjomis.
Kultūrinis Gyvenimas ir Muziejus
Nuo 1997 m. Paežerių dvaro rūmuose įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus. 2003 m. Paežerių dvare pradėjo veikti kultūros institucija: Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus.
Prie rūmų esančioje dvaro oficinoje veikia muziejus, saugantis daug įdomių eksponatų. Tarp jų - V. Kudirkos smuikas, akmens amžiaus radiniai, XIX-XX a. Vilkaviškio krašto liudininkai ir su įžymiais kraštiečiais susiję relikvijos bei ikonografinė medžiaga. Atskira ekspozicija skirta dailininkei, meno mecenatei M. Stankūnienei.
Šiandien Paežeriuose vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Kultūros centre-muziejuje vykdoma daug edukacinių programų, rengiami susitikimai, seminarai, vieną parodą keičia kita, pažymimos valstybinės šventės ir žymių žmonių jubiliejai.
Ypač svarbus yra Paežerių dvaro festivalis. Šis renginys pritraukia muzikos mylėtojus ir kritikus, pelnydamas teigiamus įvertinimus. Dvaro salės vėl prisipildo muzikos, o lankytojai persikelia į kitą epochą.