Birštonas, garsėjantis savo kurorto istorija, turi ne vieną įdomų architektūrinį objektą. Šiame straipsnyje aptarsime P. J. Krasausko gyvenamąjį namą, jo istoriją, architektūrines savybes bei reikšmę Birštono kontekste.
Birštono panorama
Birštono Kurorto Istorija ir Architektūra
Nors tarpukario laikotarpiu Birštono kurorte dominavo mažaaukštė medinė architektūra, buvo statomi ir mūriniai pastatai. Priešingai nei grakščios vasarvietės medinės vilos, daugelis mūrinukų pasižymėjo grynosios modernizmo estetikos formomis.
Tiškevičių Įtaka
Tiškevičiai Birutės alėjoje nuo XIX amžiaus vidurio iki 1914 metų pastatė devynias įspūdingas vilas. Po Pirmojo Pasaulinio karo grafai pasiliko vos tris iš jų - „Romeo“, „Džiuljetą“ ir „Baltąją“. Kitas pardavė atskiriems savininkams, kurie ilgainiui tuose sklypuose pasistatė ir daugiau vilų. Taip iki 1940 metų gatvėje stovėjo jau penkiolika didelių vilų.
Vila „Baltoji“, dar vadinama vila „Balta“, viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų, išsiskyrusių grakščiomis formomis ir dinamišku tūriu, o stilistika artima itališkiems dvareliams. Įdomu tai, jog tarpukariu „Birutės alėjoje buvo tik dešimt pensionų. Eidavo didelė konkurencija, kas daugiau turės vasarotojų. Aišku, kas geriau maitins, tas ir turės daugiau pelno, pats tą bus ir daugiau poilsiautojų. <…> Pensiono neturėjo tik “Baltoji” vila.“ Galima manyti, jog taip buvo ne be priežasties.
Po grafo Juozapo mirties, vilos šeimininke tapo Marija Tiškevičiūtė. Grafaitė buvo ypatingai aktyvi visuomenės veikėja, todėl jos namuose nuolat svečiuodavosi intelektualai, pavyzdžiui, jos bičiulis kunigas Jonas Mačiulis-Maironis. Nuo 1938 m. vila priklausė Lietuvos Respublikos visuomenės ir valstybės veikėjui, advokatui Vladui Stašinskui.
A. Smetonos Atostogos
XX a. 4 dešimtmetyje kasmet keturioms savaitėms sezono metu čia su šeima apsistodavo prezidentas Antanas Smetona. Panašu, kad ir atostogų metu A. Smetona laikydavosi griežto grafiko. „Po pusryčių, apie 10 valandą, lydimas dviejų civiliais drabužiais apsirengusių karininkų, pėsčias eidavo į vyrų paplūdimį. <…> Ant vienos aukštokos smėlio kopos Palangos miesto savivaldybė prezidentui ir palydovams persirengti buvo pastačiusi nedidelę gražią lentinę kabiną. <…> Prie jūros jis išbūdavo apie 3 valandas, vėliau pietaudavo. Po pietų - vaikščiodavo po parką, pajūrį, skaitydavo. Lankytojams skirtas laikas nuo 16.30-17.00 val.
Romantiškasis vilos etapas baigėsi sovietmečiu. Tuo metu stipriai apgadinti vilos fasadai, pakeistas vidaus planavimas, nors funkcija išliko ta pati.
P. J. Krasausko Gyvenamasis Namas
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone yra vienas iš šių mūrinių pastatų. Jis įsikūręs adresu Algirdo g. 32, Birštonas.
Vieta ir Reikšmė
Nedideli, dviejų-trijų aukštų mūriniai miesto namai tarpukario Lietuvoje buvo vienas iš svarbiausių valstybės, o kartu ir atskirų miestų aplinkos modernėjimo ženklų. Ne tik verslininkai, tačiau ir aktyvūs įvairių profesijų specialistai imdavosi statyti namus, kuriuose buvo nuo 2 iki 8 atskirų butų.
Tradicinė tokio objekto schema: viename iš butų gyvena šeimininkas, o kiti - skirti nuomai. Dalis gyvenamojo namo neretai tapdavo savininko biuru.
Architektūrinės Savybės
Aštuntame XX amžiaus dešimtmetyje sovietinė architektūra pasuko ekspresyvesnės vėlyvojo modernizmo stilistikos link. Lietuvos miestuose atsirado vis daugiau sudėtingo plano, iracionalaus tūrio statinių. Bene geriausia terpė tokiems eksperimentams...
Taip pat tokį pavyzdį matome notaro Jono Dikinio name Raseiniuose. 1900 m. gimęs J. Dikinis buvo aktyvus Lietuvos visuomeninis veikėjas. 1924 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą, buvo Jaunosios Lietuvos organizacijos ir Šaulių sąjungos narys, 1928 m. apdovanotas Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio medaliu, 1931 m. - Šaulių žvaigžde, 1933 m.
Leidimas namo statybai išduotas 1933 m. vasarą. Įdomu, kad projektą rengė ne tuometis apskrities inžinierius Petras Lelis, tačiau Lietuvoje plačiai žinomas architektas, Etterbeeko dailės ir amatų mokyklos Briuselyje absolventas Bronius Elsbergas.
Architekto kūrybai būdinga tendencija fasado kompozicijai suteikti modernistinį įvaizdį. Siekiant šio tikslo name derinami lenkti bei statūs tūrių kampai, šviesiame fone išskiriami tamsūs langų apvadai.
Kampinės namo dalys puošiamos juostiniais dekoro elementais, kurie primena Art Deco stilistikos baldų dizaino tendencijas. Istorinėse nuotraukose matyti, kad iš pradžių buvo pastatytas tik dviejų aukštų namas.
3 aukštų gyvenamojo namo Birštone rekonstrukcija.
Kiti Svarbūs Birštono Objektai
Šalia P. J. Krasausko namo, Birštone galima rasti ir kitų įdomių objektų:
- Birštono kultūros centras
- Birštono viešoji biblioteka
- Birštono muziejus
- Birštono sakralinis muziejus
- Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
- Birštono kurhauzas
- Birštono Raudonojo Kryžiaus gydykla
Šie objektai atspindi Birštono, kaip kurorto, istoriją ir architektūrinį savitumą.
Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Juozo Daugirdo Gyvenamasis Namas Kaune
Panašų stilių galime pamatyti ir Juozo Daugirdo gyvenamajame name Kaune. „Drobės“ bendrovės direktoriui Juozui Daugirdui statytas gyvenamasis namas - vienas vėlyviausių iškilaus tarpukario Lietuvos architekto Vladimiro Dubeneckio darbų, bylojančių apie šio klasikinės mąstysenos autoriaus posūkį link moderniosios architektūrinės kalbos.
Statinys neabejotinai praturtina unikalią Kauno tarpukario daugiabučių gyvenamųjų namų kolekciją. Pastato statybos pradėtos 1930 m., nugriovus sklype esančius senus pastatus. Po metų darbai buvo baigti.
Pirmajame aukšte įsikūrė prekybinės patalpos, antrajame-ketvirtajame aukštuose - šeši prabangūs butai (po du kiekviename aukšte), o penktajame aukšte-pastogėje - du kuklesni butai. Daugirdai gyveno trečiajame aukšte.
1933 m. Elenos Daugirdienės vardu gautas leidimas statyti kieme dviejų aukštų namą su garažu. Objekto tūris simetriškas, formuotas apie centrinėje ašyje išdėstytas laiptines bei šiuo metu neveikiantį liftą.
Reprezentacinės gyvenamosios patalpos orientuotos į Vytauto pr., o į kiemo pusę žvelgė miegamieji, ūkinės patalpos bei virtuvės iš kurių buvo patenkama tiesiai į ūkinę laiptinę.
Estetine prasme išsiskiria pagrindinis fasadas. Saikingi puošybiniai elementai („tautinio stiliaus“ tulpės), neužgožia modernistinės raiškos.
Sovietmečiu namą nacionalizavus, pirmajame aukšte įsikūrė ,,Maistprekybai“ priklausančios parduotuvės, o kituose aukštuose įrengti bendrabučio tipo butai su bendromis virtuvėmis. Planinė namo struktūra pasikeitė - daugelis butų buvo padalinti į du mažesnius. Išliko tik vienas nepakitusio išplanavimo butas trečiame aukšte, kur gyveno J. Daugirdo šeima.
Birštono Kultūros Paveldo Objektai
Ši lentelė apibendrina svarbiausius Birštono kultūros paveldo objektus:
| Pavadinimas | Adresas |
|---|---|
| Birštono kultūros centras | Birštono sav., Birštonas, Jaunimo g. 4 |
| Birštono viešoji biblioteka | Birštono sav., Birštonas, Dariaus ir Girėno g. 12 |
| Birštono muziejus | Vytauto g. 9, Birštonas |
| Birštono sakralinis muziejus | Birutės g. 10, Birštonas, Birštono m. sav. |
| Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia | Birutės g. 14, Birštonas, Birštono sav. |
| Birštono kurhauzas | B. Sruogos g. 2, Birštonas |
| 3 aukštų gyvenamojo namo Birštone rekonstrukcija | Birštono sav., Birštonas, Kęstučio g. 10 |
| P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone | Algirdo g. 32, Birštonas |
| Birštono Raudonojo Kryžiaus gydykla | Birutės g. 31, Birštonas |