Orvidų Sodyba: Lankytojų Statistika, Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos

Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius, O. F. S.), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido. Orvidų sodyba susideda iš daug dalių - akmenų, medžių, tanko, senų daiktų ir t.t. Apie ją nieko negali spręsti be visumos, pamatęs vieną akmenį. Gali studijuoti kiekvieną nedidelį tos visumos elementą, bet viskas susideda iš kompozicijų. Iš pradžių atrodo, kad tai paprastas akmuo, bet įsižiūrėjęs gali pastebėti, jog kažkas yra pakeista, kad sudarytų dar didesnę mistiką ir sukeltų dar daugiau apmąstymų. Sodyba išraižyta takų takelių, kad ir pasiklysti nesudėtinga.

El. Orvidų sodyba-muziejus, įsikūrusi Gargždelės kaime šalia Salantų, yra unikalus kultūros paveldo objektas, garsėjantis savo akmenų kompozicijomis ir menine dvasia. Ši sodyba, įkurta pranciškono ir akmens meistro Viliaus Orvido, yra vienetinis reiškinys, pritraukiantis lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio. Tačiau pastaraisiais metais sodyba susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie daro įtaką lankytojų skaičiui ir sodybos išlikimui. Šiame straipsnyje aptarsime Orvidų sodybos lankytojų statistiką, problemas, su kuriomis susiduria sodybos šeimininkai, ir galimus sprendimus, kaip išsaugoti šį unikalų kultūros paveldo objektą ateities kartoms.

Vienuolio pranciškono įkurtas ir išpuoselėtas muziejus po atviru dangumi - unikali, simbolinių prasmių kupina ir daug apmąstymų sukelianti erdvė, nusagstyta akmens skulptūromis, kryžiais, paminklais su tautine ir religine simbolika. Čia laukiami visi, norintys atsikvėpti nuo miesto šurmulio ir pabūti gamtoje, pasimėgauti jos ramybe. Atvykę galėsite ne tik apžiūrėti autentiškus meno kūrinius, grožėtis supančia gamta, bet ir pažvejoti greta esančiuose vandens telkiniuose ar pažaisti tinklinį.

Apylinkės. Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km. nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti tikrąjį Lietuvos gyvenimą, skirtingais šalies egzistavimo laikotarpiais. Jei nusprendėte apsilankyti Kretingoje, siūlome Jums užsukti į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, pasigrožėti Baltų mitologijos parku, grafų Tiškevičių dvaru su žiemos sodu, pasivaikščioti po netoliese Salantų esantį Imbarės piliakalnį. Bei sustoti ir pailsėti prie Salantų miesto įsikūrusioje ir jau daugiau nei 40 m. gyvuojančioje Orvidų sodyboje - muziejuje.

Orvidų Sodybos Istorija ir Įkūrėjai

Vilius Orvidas (1952 - 1992). Pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido. Vilių akmentašystės amato išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazio Orvido (1905-1989), kuriam akmenoriaus amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872 -1939) - Orvidų dinastijos pradininkas Salantų žemėje. 1973 m. grįžęs iš sovietinės armijos V. Orvidas su tėvu vežė į sodybą suskaldyti pasmerktus akmenis.

Sielvartaudamas dėl sovietmečiu melioracijos naikinamos gamtos, V. Orvidas norėjo įkvėpti šiems suskaldymui skirtiems akmenims gyvybės ir prikelti juos antram gyvenimui. V. Orvidas jiems, kaip ir kitiems iš nukeliamų sodybų parsivežtiems daiktams: šimtamečiams medžiams, įspūdingiems kelmams, seniems ir daugiau nebenaudojamiems žemės ūkio įrankiams suteikė meninę - religinę išraišką.

Orvido sumanymas bei vis labiau besiplečianti veikla labai nepatiko sovietmečio valdžiai, kuri kaip įmanydama bandė sutrukdyti bei sunaikinti tai, kas buvo padaryta. Tačiau sodybai pavyko stebūklingu būdu apsisaugoti nuo valdžios užmojų ir toliau sėkmingai plėstis. Metai iš metų sodybą vis labiau užvaldė akmuo, taip pat daugėjo ir lankytojų.

Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą - krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai. Ši krikščionių ikonografijoje tradicinė Apvaizdos akis, V. Orvido sąmoningai komponuota, apjuosta kanalais, akmenų ir žemių pylimais, aiškiai matoma tik iš lėktuvo.

Norint patekti į centrinę sodybos dalį, būtinai reikia pralįsti pro žemus akmeninius vartus, apie 130 cm aukščio angą, paliktą po didele akmenų krūva. Paklausus V. Orvido, kodėl toks menkas įėjimas, jis atsakė: „Lai žmonės nusižemin…“.

Sovietmečiu sodyba, kurioje lankėsi net tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas, buvo virtusi tam tikru pasipriešinimo okupantų rėžimui simboliu ir neprisitaikiusių žmonių, ypač jaunimo, susitikimo vieta. V. Orvidas gimtinės sodyboje globojo jaunuosius menininkus, skatindamas juos kurti, statydamas jų drožinius į vieną gretą su savo skulptūromis, padėjo dvasinę pusiausvyrą praradusiems žmonėms.

Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km. nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti tikrąjį Lietuvos gyvenimą, skirtingais šalies egzistavimo laikotarpiais.

Apie 1985 m. Orvidų sodyba įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą, vėliau - į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Štai keletas įdomių faktų apie Vilių Orvidą:

• Órvidas Vilius Kazimieras, vienuolinis vardas Gabrielius 1952 08 18 Gargždelė (Kretingos rajonas) 1992 08 05 Gargždelė (Kretingos rajonas), lietuvių tautodailininkas skulptorius.
• Vienuolis pranciškonas (1989). 1989 įstojo į Mažesniųjų brolių ordiną.
• Iš tėvo Kazimiero Orvido išmoko tašyti akmenį, kūrė antkapinius paminklus.
• 1973 tėvų sodyboje (Gargždelės kaime) tėvo padedamas įkūrė Orvidų sodybą‑muziejų.
• Skulptoriaus kūryboje vyrauja savitai interpretuoti krikščioniškieji siužetai ir simboliai, būdinga natūralios aplinkos ir skulptūrinių objektų jungtis, skulptūroms - vientisumas, ekspresyvi plastika, grubi tašymo faktūra, išnaudota natūraliai susiklosčiusi forma, spalva.

Vaizdas iš Orvidų sodybos-muziejaus

Lankytojų Statistika ir Tendencijos

Pasak sodybos šeimininkės Palmiros Beniušienės, pastaraisiais metais lankytojų skaičius sumažėjo. „Nebuvo šiais metais daug lankytojų. Žmonės taupo.“ Esą net pasiturinčiai atrodantys lankytojai prie sodybos vartelių pasukdavo atgal, vos išvydę, kad sodybos lankymas yra mokamas.

Analizuojant Palangos turizmo informacijos centro duomenis, matyti, kad tradiciškai daugiausiai apsilanko lietuvių, po jų rikiuojasi rusai, baltarusiai, vokiečiai, latviai, lenkai, estai ir norvegai. Tačiau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas pastebi, kad mažėja turistų iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Manau, kad pagrindinė to priežastis - politika, tai kas vyksta šiuo metu tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat įtakos turi rublio kritimas, nes dėl to pabrango atostogos Palangoje“, - pasakojo D. Miklovas. Verslininkas taip pat pastebi, kad Palangoje padaugėjo skandinavų, latvių, estų, vokiečių, o sumažėjo italų, ukrainiečių, baltarusių ir rusų.

Šios tendencijos gali būti susijusios su bendra ekonomine situacija, politiniais įvykiais ir besikeičiančiais turistų poreikiais.

Pagrindinės Problemos, Turinčios Įtakos Lankytojų Skaičiui

Orvidų sodyba susiduria su įvairiomis problemomis, kurios daro įtaką lankytojų skaičiui ir sodybos išlikimui. Štai keletas iš jų:

• Finansavimo trūkumas. „Juk mūsų neremia valstybė". Sodybos šeimininkai teigia, kad nesulaukia realios pagalbos iš valstybės ar kitų institucijų.
• Infrastruktūros problemos. Senoji Orvidų troba baigia sukiužti, neseniai čia įgriuvo lubos. Po kelio rekonstrukcijos net ženklų į sodybą nebeliko. „Kelininkai nuėmė, nors iš savų lėšų juos gaminome."
• Konkurencija su kitomis lankytinomis vietomis. „Ekskursijų vadovai nebenorėjo sukti į mūsų kiemą - žmonės nenorėjo po šiuos dilgėlynus vaikščioti."
• Informacijos trūkumas. „Kai V.V.Landsbergis išleido knygą, mes jos akyse nebuvome net matę. Tokios knygos turėtų gulėti muziejuje, kad atvykęs lankytojas galėtų jų įsigyti."

Šios problemos reikalauja kompleksinių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti sodybą ir pritraukti daugiau lankytojų.

Galimi Sprendimai ir Perspektyvos

Norint išsaugoti Orvidų sodybą ir padidinti lankytojų skaičių, būtina imtis įvairių priemonių:

• Valstybės ir savivaldybės parama. Mano galva, sodybos išsaugojimui turėjo būti rasta dvasios centro forma, galbūt su valstybės ir bažnyčios prisidėjimu. Būtina užtikrinti nuolatinį finansavimą sodybos infrastruktūros gerinimui ir kultūros paveldo išsaugojimui.
• Infrastruktūros gerinimas. Reikia atnaujinti sodybos pastatus, sutvarkyti aplinką ir užtikrinti patogų privažiavimą. „Apie lankytinas vietas turi būti vienodos, rudame fone užrašytos nuorodos, nebegalime seno ženklo įkasti."
• Turizmo skatinimas. Būtina aktyviai reklamuoti sodybą, organizuoti renginius ir bendradarbiauti su turizmo agentūromis.
• Edukacinės programos. Reikia kurti edukacines programas, kurios supažindintų lankytojus su V. Orvido kūryba ir sodybos istorija.
• Bendradarbiavimas su V.V. Landsbergiu. „Tokios knygos turėtų gulėti muziejuje, kad atvykęs lankytojas galėtų jų įsigyti."

Įgyvendinus šias priemones, Orvidų sodyba galėtų tapti dar patrauklesniu kultūros turizmo objektu, pritraukiančiu daugiau lankytojų ir išsaugančiu savo unikalų paveldą ateities kartoms.

Jonas Mekas yra pasakęs, kad šį muziejų išvis reikėtų nacionalizuoti. O šeimai sumokėti tiek, kiek jie paprašys.

Tikimasi, kad atnaujinus sodybos infrastruktūrą ir pritraukus daugiau lankytojų, Orvidų sodyba vėl taps svarbiu kultūros ir dvasios centru, kuris džiugins lankytojus savo unikalumu ir menine dvasia.

Praktinė Informacija Lankytojams

Planuojantiems apsilankyti Orvidų sodyboje, naudinga žinoti šią informaciją:

Būkite mūsų svečiu. Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingų jo kūrybai tikrai nebus. Čia laukiami visi, kurie ieško ramybės, įkvėpimo bei nori pažinti save. Muziejuje gausu įvairių religijų - katalikybės, pagonizmo, budizmo bei astrologinių ženklų atspindžių. Ieškantiems gamtos grožio, muziejuje įrenginėjamas botanikos parkas - Dievo Apvaizdos akis, kurio viduryje stūkso kalva su keturiais šlaitais, kurių papėdėje sau vietą surado keturi akmenys, simbolizuojantis keturias pasaulio puses (šiaurę, pietus, rytus bei vakarus), tarp kurių įrengti aukurai.

Muziejuje yra labai daug vertingų ir įdomių akmenų, kurie ir sudaro muziejaus ekspoziciją. Juos spardyti, daužyti ar kitaip niokoti neleidžiama. Nelaipiokite ant akmeninių ar medinių konstrukcijų, tai gali būti pavojinga.

tags: #orvidu #sodyba #statistika