Ilgainiui Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas G. Kėvišas ir jo žmona Rūtelė Kėvišienė, buvusi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja, tapo milijonieriais ir gali pasigirti įspūdingais sklypais įspūdingo grožio Lietuvos vietose.
Be kita ko, prie šių sklypų yra ir galimų pažeidimų. Pats G. Kėvišas teigė niekada negavęs iš institucijų jokių pretenzijų dėl pažeidimų, o turto šaltinius teigė deklaravęs pagal įstatymą.
Žiniasklaidoje jau seniai keliami klausimai, kaip valstybės įstaigose visuomet dirbęs kultūros veikėjas sugebėjo sukaupti tokius turtus. Tai yra šeimos turtas neskaitant piniginių lėšų, juvelyrinių dirbinių, vertybinių popierių ir t.t.
2008 metais, kandidatuodamas į Seimą, savo deklaracijoje VRK G. Kėvišas nurodo kelis šeimos pajamų šaltinius: vertybinių popierių pardavimas, palūkanos už indėlius bankuose, darbo užmokesčiai iš teatro ir meno mokyklos, autorinis atlyginimas iš „Vilniaus festivalių“ (G. Kėvišo įkurta viešoji įstaiga) bei honorarai.
G. Kėvišas ne kartą pasakojo, kad jo tėtis buvo architektas. Jis pats visuomet dirbo valstybės tarnyboje. 1988-2000 m. buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius. 2000 m. lapkritį - 2001 m. liepą dirbo kultūros ministru. Jis priklausė Liberalų ir centro sąjungai, taip pat buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui G. Kėvišas vadovauja nuo 2002 m, tai reiškia 14 metų.
G. Kėvišo žmona R. Kėvišienė buvo Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja. Taip pat kurį laiką vadovavo nuo 2008 metų įkurtai įmonei „Riverside Music“, dabar įmonei vadovauja jų sūnus M. Kėvišas.
2016 metų rugsėjį G. Kėvišas laimėjo naują konkursą Operos ir baleto teatro vadovo pareigoms eiti ir teatrui vadovaus dar penkerius metus.
Namas Laurų Kvartale ir Miško Pažeidimai
Viešojoje erdvėje ne kartą yra nuskambėjęs faktas, kad G. Kėvišas su žmona yra įsikūręs prabangiajame Laurų kvartale greta įtakingų verslininkų. DELFI žiniomis, jis yra vienintelis valstybės tarnautojas, šiuo metu einantis pareigas ir gyvenantis kvartale.
Registrų centro duomenimis, sklypą kvartale G. Kėvišas su žmona įsigijo 2004 metais. Namas buvo baigtas statyti 2009 metais, tada Statybų inspekcija pripažino statinį tinkamu naudoti. G. Kėvišas privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs šio sklypo pirkimo, taigi tiksli sandorio vertė nėra žinoma.
Šalia viso Laurų kvartalo, taip pat ir šalia G. Kėvišo sklypo, yra valstybinis miškas, kuriame Nemenčinės urėdijos žiniomis, šią vasarą-rudenį buvo padaryta pažeidimų. Beveik prie kiekvieno sklypo, kuris ribojasi su valstybiniu mišku, yra fiksuojama ir veikla miške. Sunaikinta miško paklotė, pasodinti svetimžemiai augalai, likę senos tvoros kuoliukai - tokie galimi pažeidimai buvo fiksuoti valstybiniame miške. Ne išimtis ir prie G. Kėvišo bei jo žmonos sklypo esantis miško plotas.
Apie galimus pažeidimus valstybiniame miške kalbėjo ir Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus. Jis teigė, kad sunku nubausti savininkus, nes neaišku, kas tiksliai gyvena kvartale, be to, į kvartalą nieko neįleidžia apsaugos darbuotojai, jo žodžiais jam žinomas tik vienas savininkas, kuris „susijęs su operetėmis“.
Šiuo metu tyrimą dėl galimų pažeidimų valstybiniame miške atlieka Nemenčinės miškų urėdija.
Oazė ant Ežero Kranto su Užtvertu Mišku
Tačiau visiems gerai žinomas namas Laurų kvartale - anaiptol ne visas G. Kėvišo šeimos nekilnojamasis turtas. Registrų centro duomenimis, jo žmonai priklauso sklypo dalis Molėtų rajone, ant pačio Bebrusų ežero kranto.
Sklypo dalį ji valdo nuo 2000 metų. G. Kėvišo privačių interesų deklaracijoje nėra užsiminta apie šio sklypo įsigijimą, taigi jo vertė nėra aiški.
Registrų centro duomenimis, vieną didelį sklypą dalinasi keturi bendrasavininkiai. Viena iš jų yra R. Kėvišienė. Sutapimas, kad vėl G. Kėvišo šeimos turtas yra apsuptas įtakingų žmonių.
G. Kėvišo žmona sklypą dalinasi su verslininku, milijonieriumi Juozu Magelinsku, kuris valdo „Megrame“ koncerną, kuris jungia 12 bendrovių. Taip pat sklypą valdo ir finansininkas, buvęs Seimo narys Vytautas Dudėnas. Dar vieni sklypo savininkai - advokatas Sigitas Židonis bei Naujininkų poliklinikos direktorė Vilija Kristina Židonienė.
Visa teritorija Bebrusų ežero pakrantėje yra aptverta tvoromis. Bėda tik ta, kad ten oficialiai yra miško žemė, o šios, pagal įstatymus, aptverti nėra leidžiama. Pakrantėje yra aptverta keliasdešimt hektarų miško.
Lankymosi miške taisyklės nurodo, kad draudžiama riboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose. Tačiau teritorijoje prie Bebrusų ežero ant tvorų kabo ženklai, pranešantys apie privačią valdą ir apie tai, kad pašaliniams ten užeiti draudžiama.
Savininkų ramybę miške saugo apsauga bei pikti šunys. Dar daugiau, statybos miško žemėje apskritai yra draudžiamos, o šiuo atveju miškų glūdumoje yra ne vienas pastatas.
Pagal teisės aktus, statybos miško žemėje yra draudžiamos, taip pat draudžiama ir rekonstruoti statinius, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius: pavėsines, laipynes ir pan. Norint statyti statinius miško žemėje, miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis.
Tačiau šiuo atveju, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, sklype išliko miško žemė, nebuvo pakeista žemės paskirtis, o tai reikštų, kad nebuvo sumokėta ir kompensacija valstybei už miško atkūrimą kitoje vietoje. DELFI informaciją apie galimus pažeidimus miške perdavė Valstybinei miškų tarnybai. Tarnybos direktorius Paulius Zolubas DELFI patvirtino, kad bus atliekamas tyrimas.
Butas Vilniuje - Sūnui, Namas Kaune - Sūnėnui
Tačiau ir namas Lauruose bei sodyba ant ežero kranto taip pat nėra vienintelis G. Kėvišo šeimos nekilnojamasis turtas. G. Kėvišas buvo dosnus ir nekilnojamuoju turtu aprūpino giminę.
G. Kėvišas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) yra deklaravęs, jog 2013 metų lapkritį yra padovanojęs butą savo sūnui Martynui Kėvišui. DELFI žiniomis, šis butas yra daugiabutyje Fabijoniškių mikrorajone. Privatus, aptvertas kiemas, bei nedidelė kaimynystė - pagrindiniai buto privalumai.
Taip pat G. Kėvišas yra žiniasklaidai pasakojęs apie savo tėvų namus Kauno mieste, vaizdingoje vietoje, ne taip toli upės, Lankos gatvėje. G. Kėvišas yra užsiminęs, kad name dabar gyvena jo brolio sūnus ir jis jam jį paliko po tėvų mirties.
Nuo tų laikų G. Kėvišo šeimos nekilnojamasis turtas dar labiau padidėjo. VTEK deklaracijoje G. Kėvišas nurodo, jog 2012 metų gegužę jis nusipirko sklypą už 252 054 litų (beveik 73 tūkstančiai eurų). Sklypą, kaip deklaruojama, jam pardavė žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas G. Vainauskas.
2013 metų balandį G. Kėvišas deklaruoja padovanojęs 33 700 litų (beveik 10 tūkstančių eurų) vertės žemės sklypą Vitoldui Kievišui. Šį sklypą jis anksčiau deklaruoja paveldėjęs iš Genovaitės Kėvišienės.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Tyrimas Dėl Pinigų Švaistymo Vis Dar Tęsiasi
Garsiausiai G. Kėvišo karjeroje nuskambėjo sena, tačiau vis dar nepasibaigusi istorija dėl Operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos ir galimo pinigų švaistymo. Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų.
Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas.
Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.
Po penkerių metų tyrimo, 2013 metais, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo nutrauktas. Tačiau 2015 metų vasarą šioje istorijoje įvyko dar vienas posūkis - po daugybės metų buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. DELFI žiniomis, tyrimas vyksta iki šiol ir jame taškas dar nėra padėtas.
„Pranešame, kad tyrimas tebevyksta. Šiuo metu laukiama specialistų išvadų“, - DELFI patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Kaip Per Kelis Metus Atiduoti Daugiau Nei Milijoną Litų Paskolos: „Įdomioji Matematika“
Senose G. Kėvišo ir jo žmonos turto deklaracijose galima rasti „įdomią“ paskolą. G. Kėvišo turto deklaracijos yra prieinamos nuo 2003-ųjų metų. Tuomet jis jau buvo Operos ir baleto teatro vadovas.
Jis deklaravo turintis 297 tūkstančius litų turto ir beveik milijoną litų piniginių lėšų. Jo žmona turėjo 284 tūkstančius litų turto ir 12 tūkstančių litų piniginių lėšų.
Registrų centro duomenimis, sklypą Laurų kvartale G. Kėvišas įsigijo 2004 metais. Tačiau 2005 metais jo oficialus turtas (į kurį turėtų įeiti ir sklypų vertė) net gi sumažėjo. Jis deklaravo turintis 282 tūkstančius litų turto ir 894 tūkstančius litų piniginių lėšų.
2007 metais įvyksta įdomus dalykas. G. Kėvišas gauna paskolą, kuri, anot deklaracijos, buvo daugiau nei 1 milijonas 840 tūkstančių litų. (Bendras G. Kėvišo deklaruotas turtas - 1 milijonas 701 tūkstantis litų). Paskola yra beveik 140 tūkstančių litų didesnė nei visas jo turtas. Tais pačiais metais jo žmona tampa milijoniere, jos turtas išauga 900 tūkstančių litų.
2009 metais G. Kėvišas deklaruoja grąžinęs 353 tūkstančius litų paskolos. Nepaisant to, dar beveik puse milijono litų padidėjo ir jo turtas. Žmonos turtas toliau sėkmingai augo, per metus prisidėjo daugiau nei pusė milijono litų.
2010 metai buvo metai, kai G. Kėvišo paskola sumažėjo kone dvigubai, daugiau nei 900 tūkstančių litų, jis liko skolingas pusantro milijono litų. Panašus šeimos turtas buvo ir prieš pasiimant beveik 3 milijonų litų paskolą, o paskola per dvejus metus labai sėkmingai ištirpo beveik per pusę, t. y., buvo grąžinta beveik 1,3 milijono litų G. Kėvišo paskolos.
Jo žmona R. Kėvišienė niekada jokių paskolų nebuvo deklaravusi.
VTEK deklaracijoje nėra deklaruota jokių sandorių 2009 metais, todėl nėra aišku, kokie yra tokio staigaus šeimos praturtėjimo šaltiniai. 2010 metais yra deklaruotas vienas sandoris, kai G. Kėvišas gavo 600 tūkstančių litų papildomų individualios veiklos pajamų iš privačios įmonės, tačiau išmokėta paskolos suma buvo bent 300 tūkstančių litų didesnė.
G. Kėvišo šeimos turto kitimas 2003-2010 metais (tūkst. litų)
| Metai | G. Kėvišo turtas | G. Kėvišo piniginės lėšos | R. Kėvišienės turtas | R. Kėvišienės piniginės lėšos | G. Kėvišo paskola |
|---|---|---|---|---|---|
| 2003 | 297 | ~1000 | 284 | 12 | - |
| 2005 | 282 | 894 | 322 | 114 | - |
| 2006 | ~322 | - | - | - | 322 |
| 2007 | 1701 | - | - | - | 1840 |
| 2008 | 2150 | - | - | - | 2841 |
| 2009 | - | - | - | - | -353 |
| 2010 | - | - | - | - | -900 |
Operos ir Baleto Teatro Pinigai - G. Kėvišo Sūnaus Įmonei
2010 metais G. Kėvišo deklaruotas sandoris, kai jis iš individualios veiklos gavo 600 tūkstančių litų papildomų pajamų, irgi yra ganėtinai įdomus. Šiuos pinigus Operos ir baleto teatro vadovas gavo iš įmonės „Riverside Music Limited“. Kaip jis deklaruoja VTEK, šiai įmonei jis nuo 2010 metų teikia renginių organizavimo paslaugas. Įmonė yra registruota Kipre...
15min šaltinis teigė, kad teatre vyksta ne tik suplanuoti ir repertuare esantys spektakliai, tačiau teatrą su visu spektakliu gali išsinuomoti ir įvairios privačios įmonės ar organizacijos. Darbuotojos teigimu, anksčiau, iki G.Kėvišo tapimo LNOBT vadovu, menininkams buvo mokamas nors šioks toks papildomas atlygis už privačius vakarėlius.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusį ir atvejų, kai tam tikrai įmonei teatras nuomojamas už ypatingai mažą kainą.
15min primena, kad dėl beveik 0,4 milijono eurų vertės LNOBT sutarčių su G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside Music Limited“ nepasitikėjimą teatro vadovu išreiškė visi aukščiausi valstybės pareigūnai: ministrė, Seimo pirmininkas, premjeras, prezidentė.
G.Kėvišas deklaruoja nuo 2010 metų užsiimantis papildoma veikla sūnaus įmonėje, kuri ir laimėjo LNOBT konkursus. Tyrimą dėl įspūdingų G.Kėvišo ir jo šeimos turtų atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis prabilo apie prieš daugiau nei pusę metų suorganizuotą konkursą į LNOBT vadovo vietą, kurį laimėjo Gintautas Kėvišas, taip pat apie LNOBT sutarčių su G.
DELFI šaltiniai teigia, kad vienas iš teatro vairuotojų nuolatos vežioja G. Kėvišą. Pats teatras teigia, kad nei vienas vairuotojas nėra išskirtinai skirtas G.
Nauja G. Kėvišo sutartis galios nuo 2017 liepos 19 d. Pats G. Kėvišas, kalbėdamas apie LNOBT sutartis su savo sūnaus Martyno įmone teigė, kad jis nusišalino. O sutartis pasirašė jo pavaduotojas ir būtent pavaduotoją pasirašyti sutartis įpareigojo tuometinis kultūros ministras Š.
Šios kadencijos pradžioje „valstiečių“ iniciatyva Seimas panaikino vairuotojus Seimo vicepirmininkams.
DELFI jau ne kartą rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Prie turto prisideda ir prabangus sklypas Ispanijoje, Altėjos miestelyje Alikantės provincijoje griežtai saugomame uždarame kvartale. Šį sklypą G. Kėvišas 2012 metais įsigijo iš „Lietuvos ryto“ savininko Gedvydo Vainausko.
2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą.
Pats G. Kėvišas neatskleidžia, kiek vidutiniškai per metus gauna papildomų pajamų iš savo sūnaus Martyno įmonės „Riverside Music Limited“, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus ir kurioje jis deklaruoja užsiimantis individualia veikla iki šiol, G.
Skelbiama, kad oficialus jo atlyginimas yra kiek didesnis nei 2 tūkstančiai eurų. Jis teigė, kad 1992-1994 metais dirbo Monako Kunigaikštystėje, vadovavo įstaigai. 2001-2002 metais gyveno ir užsiėmė veikla Monake.
Jau skelbta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nutarė pradėti mokestinį G. Pagal G. Kėvišo VTEK deklaraciją, jo paskola per pastaruosius metus dar labiau išaugo ir siekia 4,1 mln. eurų.
Taip pat naują tyrimą dėl G. Kėvišo pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri aiškinsis, ar G. Kėvišas nesupainiojo interesų prašydamas Vilniaus savivaldybės paramos dviem užsienio atlikėjų koncertams savo vadovaujamame teatre, kuriuos organizavo jo sūnaus įmonė.
Prokuratūros tyrimas dėl galimo pinigų iššvaistymo rekonstruojant LNOBT sceną tęsiasi iki šiol. DELFI primena, kad nepasitikėjimą G. Jį trauktis dėl prarasto pasitikėjimo ragino kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Tai lėmė teatro beveik 0,4 milijono eurų vertės sutartys, sudarytos su vadovo sūnaus įmone, G. Kėvišas buvo nusišalinęs ir sutartis pasirašė jo pavaduotojas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad nusišalinimas buvo tik formalus.
STT pareiškė, kad toks nusišalinimas neužkerta grėsmės korupcijai. G. Kėvišui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Galiausiai nepasitikėjimą teatro vadovu išreiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po jos pareiškimo G. Kėvišas teigė, kad jam reikia laiko pagalvoti ir apsispręsti.
Kultūros ministerija primena, kad šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro investicinis projektas yra vykdomas nuo 2006 metų. Jo bendra sąmata, siekianti 22 mln. eurų, buvo patvirtinta 2008 metais. Iki 2017 metų šiam projektui buvo panaudota apie 15 mln. eurų. Šiais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šiam projektui buvo numatyta 1,74 mln.
G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas. VPT ir STT tokį veiksmą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos.
LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Tyrime dėl G.
Atnaujintą tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. G.Kėvišas šiuo metu atostogauja.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad teatras vykdydamas rekonstrukciją ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą - brangiau mokėjo už scenos įrangą nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 3,8 mln.
Iš viso „Riverside music“ sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams, nei LNOBT, nei pats G.Kėvišas neskelbia.
Valstybinė mokesčių inspekcija patikslino anksčiau pateiktą informaciją bei nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas patikslino deklaracijas, bet jam papildomų mokesčių mokėti nereikėjo.
Jis nurodė, kad tyrimo metu nustatyti G. Kėvišo šeimos deklaracijų trūkumai, jie buvo ištaisyti ir dėl jų papildomai mokėtinų mokesčių į biudžetą neatsirado. Jis taip pat nurodė, jog VMI nenustatė jokių su mokesčių mokėjimu susijusių pažeidimų, taip pat nenustatė neteisėtai gautų ar nedeklaruotų pajamų, o visus priklausančius mokesčius jo klientas sumokėjo laiku.
Aiškintis dėl G. Kėvišo mokestinių prievolių inspekcija pradėjo pernai kovą, gavusi Lietuvos centro partijos pirmininko, parlamentaro Naglio Puteikio prašymą patikrinti tuomet dar LNOBT vadovavusio G. Kėvišo pajamų ir sukaupto turto pagrįstumą.
Kėvišas nuo 2010-ųjų dirba konsultantu, jis pajamas iš šios įmonės gavo ir vadovaudamas LNOBT. VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje G. Kėvišas buvo nurodęs, kad be konsultacinės veiklos „Riverside music“ jis nuo 2003-iųjų vadovauja viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padaliniui.
Tarp sandorių G. Kėvišas nurodė 2013-ųjų pabaigoje sūnui Martynui dovanotą butą už 80 tūkst. eurų, taip pat informavo apie 2012-aisiais sudaręs žemės pirkimo sandorį su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininku Gedvydu Vainausku už daugiau nei 250 tūkst. eurų.
G. Kėvišas, atsižvelgiant į deklaraciją, Lietuvoje yra pasiėmęs ir negrąžinęs 4,1 mln. eurų dydžio paskolą iš „Danske bank“.
63-ejų G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų, jis buvo atleistas šį birželį, po virtinės Kultūros ministerijos tyrimų bei juose konstatuotų pažeidimų.
Visus jam nepalankius sprendimus, įskaitant ir atleidimą, G. Kėvišas yra apskundęs teismuose.Naujasis LNOBT vadovas dar neišrinktas.
Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas atleistas pagrįstai, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).Teismas pranešė rugsėjo 29-osios sprendimu palikęs nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria G. Kėvišo ieškinys atmestas.
LAT nurodė, kad ir be VTEK sprendimo Kultūros ministerija galėjo konstatuoti G. Anot teismo, nesuderinus papildomos apmokamos veiklos su ministerija ir „interesų konflikto situacijos neigimas“ lėmė, kad G. G.