Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) - didžiausia meninė institucija Lietuvoje, reprezentuojanti operos ir baleto meną. Teatras turi baleto ir operos trupes, orkestrą, chorą.
Teatro istorija
Teatras buvo įkurtas 1920 m. (Operos vaidykla), pirmoji premjera buvo parodyta 1920 m. gruodžio 31 d., tai buvo G. Verdi opera „Traviata“.
- 1922 sausio 1 d. Operos vaidykla pateko Švietimo ministerijos žinion (buvo suvalstybinta) ir tapo Valstybės opera (1922 m. vasario 14 d. Švietimo ministro įsakymas Nr. 13).
- 1925 m. paskelbtas Valtybės teatru, ir 1925 m. gruodžio 4 d. buvo parodytas pirmasis baleto spektaklis, L. Delibes „Kopelija“.
- Šiame teatre opera, baletas ir drama gyvavo iki 1944 m., kuomet drama atsiskyrė ir tapo savarankišku teatru, o mūsų teatras tapo LTSR valstybiniu operos ir baleto teatru.
- 1948 m. teatras buvo perkeltas į Vilnių ir įsikūrė pastate J. Basanavičiaus gatvėje, kur veikė iki 1974 m. rudens.
- Lapkričio 25 d. buvo atidaryti nauji teatro rūmai (architektė Nijolė Bučiūtė) A. Vienuolio gatvėje. Čia teatras veikia iki šiol.
- Teatro pavadinimas keitėsi pagal laiko politines madas, 1998 m. liepos 1 d. tapo Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.
Teatro simbolis yra rūtos šakelė, puošianti teatro scenos uždangą ir logotipą.
Architektūra
Nuo pat 1940 m. ir sovietinėje Lietuvoje pradėta ieškoti vietos ir architektūrinės išraiškos operos rūmams, kurie pakeistų už vidurinės klasės suaukotus pinigus pastatytą teatrą Pohuliankoje. Rūmai turėjo tapti ir naujojo Vilniaus struktūrinių pertvarkų dalimi.
Reprezentacinės vietos teatrui ieškota Naujamiestyje - svarstyta statyti ant Pamėnkalnio, vėliau parengtas projektas Mindaugo g. (maždaug dabartinės „Maximos“ parduotuvės vietoje). Taip pat buvo galvojama ir apie sklypą netoli Neries, kuriame nuo XIX a. septinto dešimtmečio veikė medienos dujų fabrikas, tiekdavęs dujas miesto apšvietimui.
1945 m. Šeštame dešimtmetyje pasiūlymai naujam Operos ir baleto teatro pastatui sklype prie Neries buvo pateikti Maskvos architektų, o dešimtmečio pabaigoje - jau du variantai su Vilniaus ir Kauno architektų pasiūlymais.
Galutinis konkursas įvyko 1960 m., kurį laimėjo drąsus, ką tik į architektūros lauką sugrąžinto modernizmo architektūros, Elenos Nijolės Bučiūtės projektas. Vėliau jis tobulintas, tikslintas, kai kurios dalys transformuotos, tačiau esminė architektūrinė išraiška išliko tokia pati iki 1968 m., kai pradėtos pastato statybos. Per jas teatro projektas pamažu keisdamasis, tikslinant interjero sprendinius ir detales, 1974 m.
Operos ir baleto teatro dabartinis vaizdas nėra sugalvotas ir įgyvendintas kaip vientisas architektūrinis kūrinys. Iš tiesų projektas patyrė transformacijas ir pokyčius, kurie vyko ir jau prasidėjus statybos darbams. Galima būtų sakyti, kad pirminis ankstyvasis 1960 m. projektas atsispindi pastato sandaroje, tūriuose ir jų kompozicijoje.
Tačiau medžiagos, faktūros, smulkioji nuotaiką kurianti pastato interjero ir eksterjero puošyba ir skulptūriški dizaino elementai yra jau visai kitokio, vėlesnio ir savito, asmeniško pastato kūrėjų indėlio rezultatas. Operos ir baleto rūmų koncepcija nėra vienalytė, joje ir dabar matomas tiek išgrynintas, funkcionalus, aiškus pokario modernizmas, tiek nenuspėjamas, dinamiškas, sudėtingas vėlyvasis modernizmas.
Operos ir baleto rūmų kompozicijos esmė yra klasikinis modernios architektūros sprendimas - tai stačiakampis gretasienis tūris, pakibęs statmenai besileidžiančio šlaito. Būtent toks, ne lygus, o švelniai besileidžiantis Neries link, sklypo reljefas leidžia pastatui nuolatos būti ryšyje su aplinka, tarsi ne ramybės būsenoje.
Supaprastindami visą teatro tūrį galėtume pamatyti pastatą, sudarytą iš dviejų lygiaverčių dalių - stabilios, uždaros scenos dalies ir kabančios, skaidrios žiūrovinės dalies. Jeigu pirmoji tvirtai remiasi į horizontalų žemės paviršių, tai antroji dalis - tokia buvusi pirminė architektės vizija - yra ne tik perregima, dengta kabančiu, t. y. kolonų neremiamu stogu, bet dar ir pakilusi virš žemyn besileidžiančio šlaito.
Net ir patyrusi kardinalias modernistines transformacijas, teatro architektūra vis dėlto išsaugojo ir tam tikrus tradicinio teatrinio ritualo elementus, kurie susiformavo klasicizmo ir istorizmo epochose. Ryškiausias iš šios jau sutrūkinėjusios, nueinančios tradicijos elementų E. N. Bučiūtės architektūroje yra paradinių laiptų motyvas.
Garsiausia Operos ir baleto teatro patalpa - raudonoji fojė, priklausanti tarsi ne tik teatro pastatui, bet visam miestui, buvo neatskiriama jau pirminio 1960 metų projekto dalis. Tokia moderni tradicinio teatro pastato interpretacija su didįjį vestibiulį į miestą atveriančiomis vitrinomis, sukurta Vokietijos architektų kolektyvo, vadovaujamo Vernerio Ruhnau.
Operos ir baleto teatro auditorija - savita dar baroko epochoje susiformavusios vadinamosios pasagos formos salės interpretacija. Pastato architektūra nuo moderniai ir laisvai traktuojamo ryšio su supančia aplinka teatro lankytoją pamažu atveda į beveik tradicinės sandaros salę.
Didžiausia Lietuvoje teatro scena buvo didžiulis kontrastas 1974 metais iš Pohuliankos teatro persikėlusiam kolektyvui. Jei senajame teatre, kurio sceną 1926 metais rekonstravo Juliušas Klosas, reikėjo 15-os sceną aptarnaujančių darbininkų, tai naujajame teatre jų reikėjo 60-ties.
Teatro pastatas yra sukonstruotas iš dviejų kontrastuojančių dalių - „lengvos“, skirtos žiūrovams, ir „sunkios“, skirtos teatro darbuotojams. Jei skaidriosios dalies architektūrinis charakteris geriausiai atsiskleidžia erdvioje raudonojoje fojė su stiklo vitrinomis ir sietynais, tai uždarosios, sceną aptarnaujančios pastato dalies vietos dvasia geriausiai atsiskleidžia ilgose ir išraiškingose koridorių erdvėse.
Veiklos tikslai
- Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
- Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
- Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
Valdomas turtas ir projektai
Perkančioji organizacija vykdo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, A .Vienuolio g. 1, Vilnius, veiklą.
2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatrui (LNOBT) nuo ketvirtadienio laikinai vadovaus Audrius Kundrotas. Kaip trečiadienį pranešė Kultūros ministerija, LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas teatrui vadovaus, kol bus paskirtas naujas teatro generalinis direktorius.
„Laikinuoju teatro vadovu A. Kundrotas skiriamas siekiant užtikrinti sklandų darbų tęstinumą teatro sezono pabaigoje ir pasirengimą įgyvendinti suplanuotus infrastruktūros tvarkymo projektus, dėl kurių LNOBT šį sezoną užbaigs anksčiau“, - rašoma ministerijos pranešime.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Vertė - 23,8 mln. kultūros įstaigų informacinių sistemų ir duomenų bazių techninių galimybių ribotumas, jų organizacinio, techninio ir semantinio sąveikumo trūkumas, duomenų fragmentacija, ribota prieiga prie informacijos ir duomenų rinkinių, siūlomų el. nėra į tikslines grupes (pavyzdžiui, į vaikus, vyresnio amžiaus žmones (65 m.
Projektas įgyvendinamas2023 m. spalio 5 d. - 2026 m. Sukurti šiuolaikinėmis technologijomis paremti ir vartotojui patrauklūs produktai ir el.
Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojų skaičius viršys 100 000 (bus fiksuojama 2026 m.
Atsakingas asmuoAidas Sinkevičius, projekto „E-kultūra“ platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)“ vadovas, el.
Projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014-2020 m. Projekto uždavinys - modernizuoti LNOBT priklausantį pastatą, esantį A. Vienuolio g. Projekto metu buvo vykdoma viena veikla, būtina tikslui ir uždaviniui pasiekti: įdiegti energinio efektyvumo priemones LNOBT pastate adresu A. Vienuolio g. 1, Vilnius, kuriame veikla vykdoma nuo 1974 metų, t. y. nuo tada faktiškai eksploatuojamas ir pats pastatas.
Projekto veikla baigta įgyvendinti, kurios rezultate yra modernizuotas LNOBT pastatas, adresu A. Vienuolio g. 1, Vilnius, kuriame įdiegtos energinio efektyvumo priemonės.
LNOBT transporto priemonės
- VW Caddy, valst. nr.
- MAN, valst. nr.
- Toyota Proace, valst. nr.
- Lexus ES300H, valst. nr.
- Renault Trafic Carpol, valst. nr.