Bendro Naudojimo Elektros Energijos Sąnaudos: Apskaita, Efektyvumas ir Taupymas

Elektros energijos sąnaudos yra svarbus aspektas tiek individualiems vartotojams, tiek įmonėms. Efektyvus energijos vartojimas ne tik mažina išlaidas, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo. Šiame straipsnyje aptarsime bendro naudojimo elektros energijos sąnaudas, jų apskaičiavimo principus ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdus.

Elektros Energijos Apskaita Daugiabučiuose Namuose

Pastaruoju metu daugelyje daugiabučių namų ESO (Energijos skirstymo operatorius) įrengia nuotolinio duomenų nuskaitymo elektros energijos apskaitos prietaisus bei užfiksuoja faktiškai suvartotos bendrosios namo reikmėms elektros energijos rodmenis, kuriuos perduoda visuomeniniam el. energijos tiekėjui UAB “Ignitis”. O UAB “Ignitis” pateikia duomenis (rodmenis) UAB Kauno butų ūkiui mokesčio paskaičiavimui už el. energiją bendroms namo reikmėms.

Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 39 str. 4. p. numatyta, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga yra atlikti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos matavimus, perduoti apskaitos prietaisų rodmenis perdavimo sistemos operatoriui ir rinkos dalyviams teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktai įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių pateikti vartotojų suvartojimo duomenis el. energijos tiekėjui - tai yra neatsiejama skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugos dalis. Duotuoju atveju, AB Energijos skirstymo operatorius (toliau - ESO), kaip skirstomųjų tinklų operatorius, turi pateikti vartotojų el. skaitiklių rodmenis UAB “Ignitis”, kaip visuomeniniam elektros energijos tiekėjui.

Pažymėtina, kad UAB Kauno butų ūkis neturi sutarties su el. energijos tiekėju dėl el. energijos pirkimo bendrosioms namo reikmėms. Administratoriaus pareiga - proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoti įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais (Nuostatų 8.5.p.).

UAB Kauno butų ūkis neturi duomenų kokiu dažnumu buvo patikrinami elektros apskaitos prietaisų rodmenys ir kaip buvo apskaičiuotas vidutinis daugiabučio namo elektros energijos suvartojimas. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti ESO ir UAB “Ignitis”. Pasirodo, kad realus el. energijos bendroms namo reikmėms suvartojimas daugiabučiame name skiriasi nuo to, kurį anksčiau deklaruodavo UAB „Ignitis”, todėl ir susidarė didelis suvartotos el. energijos skirtumas.

Energijos Vadyba ir Efektyvumas

Bendrasis (elektros) energijos vadybos tikslas yra sutelkti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą. Kai įmonėje yra bendra nuostata (pradedant vadyba ir baigiant darbuotojais) energija naudoti racionaliai, jos bus suvartojama mažiau, pvz., dėl geresnio vartojimo įpročio. Geresni įpročiai nieko nekainuoja ir gali būti įdiegti nedelsiant. Vienintelė kliūtis šiuo atveju yra būtinybė visiems energiją vartojantiems asmenims nuolat kreipti dėmesį į energijos sąnaudas.

Energijos vadyba turi būti suprantama daugiau kaip organizacinė nei techninė priemonė, kuri apima įmonės valdymą, apmokymus, skatinimo sistemas ir t.t. Gerai veikianti energijos vadybos sistema yra sudėtinė įmonės organizacinės struktūros dalis. Dėl to efektyvus energijos vartojimas tampa įprasta įmonės veiklos dalimi. Energijos vadyba yra nuolat besitęsiantis procesas, kurio metu įvairi energijos vadybos veikla vykdoma užprogramuotoje sistemoje.

Įmonė energijos vadybą turėtų pradėti nuo pirminio energijos srauto vertinimo, kuris yra visos energijos vadybos pagrindas ir parodo pagrindines energijos sąnaudas įmonės veikloje. Energijos srauto vertinimas yra būtinas, norint sukurti įmonei tinkančią energijos vadybos sistemą, kuri turėtų apimti visus pagrindinius įmonės energiją naudojančius prietaisus. Energijos sąnaudos turėtų būti suskaidytos pagal energijos rūšis, pagal pagrindines (kuras reikmėms, gamtinės dujos ir elektros energija), ir į galutinio naudotojo kategorijas (džiovinimo, šildymo, šaldymo, slėgio padidinimo ir kitas sistemas). Įmonė turi sukurti ir prižiūrėti energijos taupymo veiksmų planą, nurodantį, kaip įgyvendinami įvairūs energijos naudojimo uždaviniai. Tai galėtų būti įvairūs metodai, atsakomybės paskirstymas ir veiksmų įgyvendinimo laiko grafikai. turi juos įgyvendinti.

Energijos Taupymo Būdai

Viena iš didžiausių elektros energijos taupymo galimybių yra naujų ir efektyvesnių technologijų ir įrengimų diegimas. Elektros energijos tiekimo sistemoje, t.y. elektros linijose ir galios transformatoriuose, papildomi energijos nuostoliai atsiranda priklausomai nuo jų parametrų ir darbo režimo, netinkamų apskaitos parametrų ir tarifų pasirinkimo, reaktyvinės energijos kompensavimo, nekontroliuojamų įrangos darbo režimų.

Siekiant mažinti energijos nuostolius, rekomenduojama:

• Vykdyti sunaudojamos elektros energijos apskaitą, savalaikiai tikslinti el.
• Mažinti energijos nuostolius galios transformatoriuose.

Kiekvienoje įmonėje energija naudojama ne tik pagrindiniam technologiniam procesui. Elektros apšvietimas objektuose gali būti skirstomas į pastato vidaus (patalpų) ir teritorijos apšvietimo sistemas. Darbo vietos apšviestumo kokybė turi didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai, jų darbo našumui, darbo kokybei ir saugumui.

Taupoma mažinant apšvietimo įrenginio lyginamųjų galių jų techninių charakteristikų tobulinimo sąskaita ir minimizuojant jų darbo trukmę:

• Ypač daug energijos galima sutaupyti pakeitus neefektyvias lempas, šviestuvus bei lempų įjungimo ir reguliavimo aparatus efektyvesniais.
• Periodiškai valyti lempas ir šviestuvus (sutaupoma iki 3 - 5 % el.

Energija vėdinimo sistemose naudojama orui transportuoti ir tiekiamam orui pašildyti. Oro apykaitos sumažinimas 1 m3/s dirbant viena pamaina duoda metinę 140 tūkst. Kai debitas 1 m3/s, šilumos utilizatorių panaudojimas sutaupo 70-100 tūkst. Temperatūros sumažinimas 1°C per šildymo sezoną sutaupo 5% šilumos.

Atsinaujinantys Energijos Ištekliai

Siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai, labai svarbu kuo plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų bei naftos produktų, naudojimą.

Šiuo metu Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi biokuras, ypač malkos bei medienos atliekos. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų suvartojimo struktūros analizė rodo, kad 2011 m. didžiausias jų kiekis (61,0 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose. Vis plačiau panaudojamos biodujos energijai gaminti. Viena iš sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Kitas svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Saulė yra pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis žemėje, tačiau saulės energijos potencialas elektrai ir šilumai gaminti kol kas naudojamas mažiausiai.

Biodegalai

Biodegalų gamybą ir panaudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijų mažinimu bei transporte vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys yra biodyzelinas ir bioetanolis.

Statistika

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 3,3 procento ir sudarė 7289,9 (2010 m.

2011 m., palyginti su 2010 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 1,5 procento. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu vyrauja transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2011 m. buvo suvartota atitinkamai 32,7 ir 32,5 procento šalies ūkio šakoms patiektos energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 19,2 procento (2010 - 18,0 proc.). Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje - atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos.

Lietuva išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. 2009-2010 m. žymiai padidėjęs - nuo 48,9 procento 2009 m. iki 79,5 procento 2010 m.

Pastaraisiais metais atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas Lietuvoje pasikeitė nežymiai. 2011 m. 86,5 procento visų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų sudarė malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos, 4,4 procento - biodegalai, 3,9 - hidroenergija, 3,8 - vėjo energija, 1,1 - biodujos, 0,3 procento - geoterminė energija.

Energijos Išteklių Suvartojimas Lietuvoje 2011 m.

tags: #bendrosios #naudojimos #elektra