Bendrija Gauna Paramą Renovacijos Projektui

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Valstybė skatina šį procesą teikdama finansinę paramą, tačiau renovacijos procesas susijęs su įvairiais iššūkiais ir sąlygomis.

Daugiabučio renovacija - kompleksinis pastato atnaujinimas, kurio tikslas sumažinti šilumos energijos suvartojimą, pagerinti gyvenimo komfortą ir prailginti pastato tarnavimo laiką.

Daugiabučių Namų Renovacija ir Valstybės Parama

2026 metais namų renovacijos rinka Lietuvoje žengia į naują etapą - valstybės parama tapo dar lankstesnė, labiau pritaikyta tiek gyventojų bendrijoms, tiek mažesniems miestams. Šiais metais prioritetas teikiamas ne tik energijos taupymui, bet ir tvarumui, aplinkosaugai bei socialinei atskirčiai mažinti.

Vienas esminių pokyčių - padidėjęs valstybės paramos intensyvumas. Jeigu anksčiau valstybė finansuodavo iki 30-35 % tinkamų išlaidų, tai dabar kai kuriais atvejais kompensuojama iki 50 %, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams - net iki 100 %.

Valstybė remia renovaciją, nes tai - investicija į tvarumą. Kiekvienas atnaujintas namas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažina importuojamos energijos poreikį ir prisideda prie Europos Sąjungos tikslų, numatančių iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų ūkį.

Renovacijos projektai dažnai apima ne tik sienų apšiltinimą, bet ir langų keitimą, stogo atnaujinimą, šildymo sistemų modernizavimą bei bendro naudojimo erdvių sutvarkymą.

Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiajai klasei, jos vadinamos F ir G klasėmis, po renovacijos būstas privalo pasiekti bent jau C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama. Šiuo metu tai yra 30 proc.

Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė.

AB ,,Šiaulių energija“ primena, kad 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (,,mažoji renovacija“). Gyventojai, norintys atnaujinti (modernizuoti) senas, neefektyvias daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, dar gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti iki 70 proc. valstybės paramos projektui įgyvendinti.

Paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.

Kaip Pasinaudoti Parama Renovacijai?

Norint pasinaudoti valstybės parama renovacijai, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, kurie užtikrina, kad parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie iš tiesų prisideda prie energinio efektyvumo didinimo.

Pagal APVA nustatytas taisykles, po renovacijos pastatas turi pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę.

Nors pati paramos sistema 2026 metais tapo paprastesnė, norint sėkmingai pateikti paraišką vis tiek būtina laikytis kelių esminių žingsnių.

1. Pirmiausia turi būti priimtas gyventojų sprendimas dėl dalyvavimo programoje. Tam šaukiamas susirinkimas, kuriame balsuojama už renovacijos projekto inicijavimą. Sprendimas laikomas priimtu, jei už balsuoja daugiau nei 50 % butų savininkų.
2. Antrasis etapas - energijos audito atlikimas. Jo metu specialistai įvertina pastato būklę, pateikia rekomendacijas dėl efektyviausių energijos taupymo priemonių bei preliminarias sąmatas.

Visi dokumentai turi būti pateikti iki 2026 m.

APVA paraiškas vertina pagal nustatytus kriterijus - techninį pagrįstumą, energijos taupymo potencialą, projekto parengimą ir bendrijos pasirengimą.

Kiekviena pateikta renovacijos paraiška vertinama pagal nustatytus kriterijus, kurie leidžia objektyviai įvertinti projekto naudą ir pasirengimo lygį.

Pirmiausia atsižvelgiama į energijos sutaupymo potencialą - kuo daugiau energijos planuojama sutaupyti, tuo daugiau balų projektas gauna. Taip pat vertinamas pastato amžius, projekto įgyvendinimo parengtis ir papildomi sprendimai, tokie kaip saulės elektrinių įrengimas ar lietaus vandens surinkimo sistemos.

Projektai, surinkę daugiau nei 70 balų, automatiškai laikomi prioritetiniais ir gauna finansavimą be papildomo svarstymo. Likusieji vertinami pagal biudžeto likutį ir regioninę kvotą.

Valstybė siekia, kad renovacijos nauda būtų prieinama visiems, todėl 2026 m. įtvirtintos aiškesnės taisyklės, numatančios papildomą finansinę pagalbą mažas pajamas turintiems asmenims, pensininkams, neįgaliesiems ir socialinių būstų gyventojams.

Jeigu name gyvena socialinių būstų nuomininkai arba gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės nei valstybės remiamos pajamų ribos, valstybė jiems gali kompensuoti visas renovacijos išlaidas. Kompensacijos dydis siekia iki 100 %, tačiau jos skyrimas derinamas su APVA ir savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Pensininkams bei asmenims su negalia numatytos specialios lengvatinės paskolos ir kompensacijos.

Renovacijos Rezultatai ir Nauda

Renovacija - tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija, kurios grąža dažnai viršija lūkesčius.

2026 metų duomenys rodo, kad vidutinis energijos sutaupymas po renovacijos Lietuvoje siekia 50-65 %, o kai kuriais atvejais - net iki 80 %. Finansinę naudą gyventojai pajunta jau per pirmus metus - sąskaitos už šildymą vidutiniškai sumažėja apie 40-50 %. Ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia sutaupyti tūkstančius eurų.

Aplinkosauginiu požiūriu renovacija padeda mažinti CO₂ emisijas, nes sumažėja šilumos energijos poreikis. Pagal Aplinkos ministerijos skaičiavimus, kiekvienas renovuotas daugiabutis per metus į aplinką išmeta 70 tonų mažiau CO₂, nei prieš atnaujinimą.

Renovacijos Rezultatų Santrauka (2026 m.)

• Vidutinis energijos sutaupymas - 55-60 %
• Šildymo išlaidos sumažėja - 40-50 %
• Būsto vertės augimas - iki 30 %
• CO₂ emisijų sumažėjimas - apie 70 t/metus
• Gyventojų komforto indekso padidėjimas - ~35 %

Šie rodikliai rodo, kad renovacija neapsiriboja vien finansiniais rezultatais - tai sprendimas, gerinantis gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę ilgam laikui.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją?

Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.

Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija?

Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.

Kiek kompensacijos galima gauti?

Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.

Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man?

Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams.

Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai?

Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami.

Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo?

Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti.

Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos?

Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.

Daugiabučių renovacijos programa gerina ne tik miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.

APVA Parama Individualių Namų Renovacijai 2024-2025 m.

Jeigu galvojate apie savo gyvenamųjų namų modernizavimą ir energijos sąnaudų taupymą, gali būti, kad 2024 metais turėsite puikią galimybę pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gyvenamųjų namų modernizavimo programa. Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti.

Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų. Pasak Apva atstovės G. Burbienės, nesuspėjusieji pasinaudoti parama neturėtų nusiminti. Naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui planuojamas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Paraiškos kompensacinėms išmokoms bus teikiamos nuo 2024 m. spalio 1 d. iki spalio 30 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą. Bet laiko pasiruošti dokumentus liko ne tiek ir daug, nes programa patvirtinta - 2024 metų, spalio mėnesį.

Finansinė Paskata ir Kompensacijos

Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Gyventojai, siekiantys gauti šią kompensaciją, turi pasiekti pastato B klasę, o tai padaryti gana nesudėtinga modernizavimo priemonėmis.

Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.

Kompensacijų Sąlygos:

• Pasiekti pastato B energinio naudingumo klasę.
• Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.
• Maksimali išmokėjimo suma - 14 500 eurų.

Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę.

Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės.

Tai bus jūsų pradžios taškas, padėsiantis suprasti, kokius renovacijos darbus reikės atlikti, kad gautumėte kompensaciją. Naujausią informaciją galite sekti APVA tinklalapyje arba stebėti svetaines, kurios skelbia šią informaciją.

Investicinių Projektų (IP) Rengimo Problemos

Pradėkime nuo to, kad investiciniai projektai (IP) savivaldybės svetainėje buvo paskelbti likus 4-5 dienoms iki viešojo aptarimo (bent jau mūsų atveju). Per tiek laiko ne visi gyventojai spėjo susipažinti su IP. Mes, kaip namų administratorius, kiek galėjome, tiek konsultavome gyventojus. Mūsų 4 namai dalyvauja šioje programoje ir tikrai kiekvieno namo IP buvo klaidų. Neaišku, ar bus atsižvelgta į pastabas. Bet kaip gauti daugumos butų sutikimą, kai IP iš pat pradžių gyventojams pateikiamas su klaidomis ?

Rangovo Pasirinkimo Iššūkiai

Pasirenkant Rangovą reikia sąlygos, kad Rangovas bent pusę sąmatoje numatytų darbų atliktu pats, ne per subrangovus. Mano atveju, Rangovas faktiškai 100 proc. - Rangovas piktybiškai neatsiskaito su subrangovais (bendrija su Rangovu atsiskaito faktiškai kas mėnesį !!!!). Schema yra tokia: Rangovas, gavęs užsakymą, perka paslaugas iš dukterinių įmonių, kurios faktiškai yra 1 žmogaus uab'ai. Atsiranda trintis tarp subrangovų, grasinasi teismais ir pan.

Balkonų ir Langų Problemos

Jei paliekami seni stiklinti balkonai. Mano labai skaudi problema. Bendrija nutarė nestiklinti balkonų renovacijos metu. Dabar, darbams einant į pabaigą, statybos inspekcija pareiškė, kad pasilieka keli seni stiklinti balkonai (siena už jų yra apšiltinta), o tai prieštarauja projektui, todėl tai yra esminis pažeidimas ir namas nebus priimtas. Man liepta išardyti stiklinimą. Viskas teisingai, pagal įstatymą, bet ... jei nebūtų renovacijos tie balkonai dar 100 m. stovėtų, nors namas kiauras ir toliau liktų.

Mano labai skaudi problema - seni langai butuose. Statybų inspekcija nurodė pakeisti projekte pažymėtus keistinus langus. Dalis projekte nurodytų langų išties nebuvo pakeista, nes pasiruošimas renovacijai truko beveik 2 metus. Keitėsi butų savininkai, keitėsi jų nuomonės ir finansinės galimybės.

Finansavimo Sąlygos ir Reikalavimai

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo, priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, t. y sprendimas priimamas balsų dauguma (50 proc. + vienas balsas). AB „Šiaulių bankas“, administruojanti JESSICA apyvartinio fondo lėšas, kuri kreditą teikia Savivaldybės remiamai Programai pageidauja, kad sprendimai būtų priimami ne mažiau kaip 60 procentų balsų.

Kiti Iššūkiai ir Problemos

• Nekokybiški investiciniai planai kelia problemas dėl renovacijos įgyvendinimo.
• Vykdant pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą pateikiamos CPO sutartys, kurios pritaikytos tik perkančiosioms organizacijoms.
• Būsto energijos ir taupymo agentūroje trūksta žmogiškųjų resursų.
• Nuolatos besikeičiantys teisės aktai, tvarkos aprašai, formos. Tai smarkiai apsunkina administratorių ir kitų su renovacijos procesu susijusių subjektų darbą.

Valstybės Paramos Dydis ir Apmokėjimo Tvarka

Įstatyme yra numatyta atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimui skirtas valstybės paramos dydis. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos apmokamos biudžeto lėšomis, t.y. ne daugiau kaip 0,35 Lt./ kv.

Savivaldybių Vaidmuo

Savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus*, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.).

Gyventojų Nuomonės ir Baimės

Renovaciją šalyje kontroliuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) atstovai įvardija vienas priežastis, žmonės baiminasi papildomos paskolų naštos, administratoriai - kitas.

Energetinio Efektyvumo Pavyzdžiai

Šią žiemą už šilumą Klaipėdoje mažiausiai mokėjo šio Kauno gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai, bet vargu ar šis pavyzdys išjudins vėžlio žingsniu slenkantį renovacijos procesą.

Šilumos Energijos Sunaudojimas (kWh/kv. m)

PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.