Utenos kraštas, dar vadinamas Sėlių žeme, garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir turtingu kultūros paveldu. Čia galima rasti įspūdingų gamtos ir žmogaus sukurtų paminklų: milžiniškų daubų, kimsynių, didžiulių riedulių, šimtus protėvių supiltų pilkapių, etnografinius kaimus, piliakalnius.
Šiame straipsnyje kviečiame pasinerti į senovinių sodybų interjerą, atrasti tradicijas ir lankytinas vietas, kurios atspindi Utenos krašto dvasią.
Utenos kraštas: gamtos ir kultūros harmonija
Utenos krašto žmonės visuomet gyveno kartu su giria - ji juos maitino, slėpė nuo priešų, suteikė prieglobstį. Kiekviena Utenos rajono seniūnija unikali, įdomi ir gausi lankytinais objektais: Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Utenos miesto, Utenos, Užpalių, Vyžuonų.
Utenos rajonas turi nemažai turistinių maršrutų pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ir automobiliu, kurių metu galima apsilankyti pas ūkininkus ir įsigyti jų siūlomos produkcijos, apžiūrėti lankytinus objektus, piliakalnius, gražiausius ežerus, susipažinti su Utenos krašto gamta, istorija, architektūra. Pasirinkus maršrutą automobiliu galima aplankyti daugiau Utenos apylinkių vietų.
Užpalių krašte svarbiausias kultūros paveldo objektas - Užpalių dvaro sodyba ir kamenyčia, įkurta žirgininkės Viktorijos Rastenytės- Jovarienės. Gyvybės pritvinkęs Vyžuonų botaninis draustinis lyg neatrastas kraštas stebina savo kosminiais akmenimis ir nematytais augalais.
Lankytinos vietos Utenoje ir jos apylinkėse
- Utena: Atgimsta senasis Utenos dvaras, kuriame veiks modernus STEAM centras su laboratorijomis, veikia Utenos kraštotyros muziejus, kuriame pasitelkus išmaniąsias technologijas galima pasivaikščioti po senąjį miestą, Laisvės kovų muziejus pateikia modernią ir interaktyvią ekspoziciją apie skaudų laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, miesto centre džiugina kūrybinės erdvės, stiklo galerija, avangardinės skulptūros, šviečiantis fontanas su muzikine ir vaizdine programa Dauniškio ežere.
- Utenos seniūnija: Skraido ne tik lėktuvai, bet ir raganos ant šluotos - įkurtas Raganų muziejus. Aplinkiniuose kaimuose esantys ūkiai gali pasiūlyti ne tik šviežių, skintų uogų, vaisių, daržovių, bet ir liofilizuotų. Poeto A. Nyka- Niliūno gimtinėje iš gėlių ir kitų augalų audžiami įspūdingi gobelenai.
- Daugailiai: Puoselėjami senieji amatai - pinamos įvairiaspalvės tautiškos juostos, veikia vilnos karšykla.
- Kuktiškės: Kukutis kviečia apžiūrėti pasakų motyvų skulptūras, paskanauti lietuviško obuolių sūrio.
- Leliūnai: Žiedžiami puodai, įkurtas keramikos muziejus, mįslingai stovi trys piliakalniai - Utenos krašto simboliai.
- Saldutiškio seniūnija: Kasmet vyksta tarptautinis Nepriklausomo kino vilkų festivalis, mažuosius turistus ypač džiugina triušiukų slėnis ir kvepiantis braškių ūkis.
- Sudeikiai: Prie ežero stovi Bikuškio dvaras, pritraukdamas įvairiausių sričių menininkus, vyksta tapytojų plenerai, koncertai ir spektakliai.
- Tauragnai: Auga šimto vyšnių medelių sodelis - Gesės sodas, įkurtas kraštietei, mokslininkei E. Šimkūnaitei atminti, Minčios malūnas suka vandens ratą su krentančiomis kaskadomis.
Utenos rajono gyvenimas nestovi vietoje - aplinka keičiasi, atsinaujina. Čia įsikūrusios moderniausios regiono pramonės įmonės, gyvuoja smulkus ir vidutinis verslas, atsiranda naujų ūkių: levandų plantacija, ne vienas vynuogynas, arbūzų ūkis, modernūs bičių aviliai.
Automobiliu po Utenos kraštą: maršrutas ir patarimai
Patogiausia susipažinti su Utenos kraštu keliaujant automobiliu. Skirkite Utenos krašto pažinimui savaitgalį išvažiuodami anksti ryte. Rezervuokite sodybą nakvynei ir pagal tai susidarykite kelionės maršrutą.
Mūsų rekomenduojamas maršrutas:
- Utena - pasivaikščioti po miestą, užsipirkti produktų kelionei.
- Užpaliai - įdomus pats miestukas, malūnas, Šeimyniškių atodanga.
- Daugailiai pro Bajoriškes - žvyrkelis, labai gražu gegužės mėnesį, kai žydi slyvos, raktažolės, pienės, obelys, vyšnios. Jei ilgiau sausa rekomenduočiau kitą maršrutą rinktis.
- Tauragnai - kelias žvyrkelis, gražios apylinkės.
- Šuminų kaimas pro Vaišnoriškes. Galima skirti laiką pėsčiųjų arba dviračių kelionei. Nors pagrinde maršrutai automobilių naudojamais žvyrkeliais, tai sausą dieną bus daug dulkių.
- Sudeikiai, nakvynė prie Alaušo.
Jei neskubėti tai pirmą dieną Utena, Užpaliai, Daugailiai, Sudeikiai. Antra diena Šuminai, Tauragnai, Saldutiškis, Kuktiškės.
Sėkmės kelionėje.
Daugailiai: senųjų amatų ir tradicijų puoselėtojai
Daugailių seniūnija yra šiaurės rytiniame Utenos rajono pakraštyje, prie kelio Utena- Zarasai. 1836 m. pro Daugailius buvo nutiestas Peterburgo- Varšuvos plentas ir įsteigta pašto stotis, kuri buvo svarbi miestelio istorijoje, todėl 2004 m. sukurtame miestelio herbe pavaizduotas senovinis paštininkas - raitelis su pašto krepšiu ir ragu. Visus atvažiuojančius į Daugailius pasitinka paminklas ,,Dievui ir tėvynei", jis išliko nenugriautas viso sovietmečio metu.
Daugailiai turi savo kultūros namus, kuriuose gali reikštis visi kūrybingi žmonės, veikia nedidelis mėgėjų teatras. Teatro trupė gastrolėms keliauja į Utenos ir Zarasų rajonų miestelius. Daugailių gyventojus suburia Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai, kurie vyksta liepos mėnesį. Tradicine tapusi miestelio šventė vyksta dvi dienas. Pirmąją dieną daug pramogaujama, vyksta apdovanojimai, koncertai, jaunųjų meškeriotojų varžybos, piešinių ant asfalto konkursas. Antroji diena skirta maldai.
Čia gyvenantys žmonės myli savo gimtąją žemę, vertina senuosius amatus, rankdarbius, tradicijas. Daugailiečiai moka dirbti ir švęsti. Jie brangina savo kraštiečius, puoselėja jų atminimą.
Daugailių miestelyje gyvenanti Julija Kaminskienė yra tautodailininkė, kuri savo pirštų galiukais pina įvairiaspalvių raštų juostas. Didelio susidomėjimo sulaukianti Julija Kaminskienė pintomis juostomis puošia įvairius etnografinio meno puoselėtojus, Utenos rajono savivaldybės tarybos narius, folkloro ansamblius, dalyvauja parodose. Įvairių spalvų ir raštų juostomis puošiami vyriški ir moteriški tautiniai drabužiai, skrybėlės, batai, pinami kaklaraiščiai.
Daugailiai žymūs senaisiais amatais: vilnos vėlimas, linų minimas mašina- linamine. Nepriklausomos Lietuvos metais Daugailiuose buvo trys vilnos karšyklos. Šiandien taip pat Utenos rajone, Poškonių kaime, Petro ir Gražinos Bakėjų šeimos sodyboje, veikia vilnos karšykla. Apsilankius galima pamatyti, kaip vilna virsta siūlais, veltiniu ar antklode. Vilnos apdorojimo įrenginiai, kuriuos vilnos karšėjas Petras pats surinko, turi savo šimtmečių istoriją. Išplautos vilnos išdžiovintos, iškedenamos. Vilna plauta tik su vandeniu, be jokios chemijos, kad liktų jos naudingos savybės. Po tokia vilnos antklode neprakaituojama, šilta, vilna gerina kraujotaką. Karšyklėlę įkūrę šeimininkai velia įvairius produktus: kepures, šlepetes. Ant veltų kepurių naudojamos gamtos detalės: lelijos, lapeliai, varlytės, bitutės. Tokios kepurės smagios, užsidėjus linksma vieniems į kitus žiūrėti. Bakėjų karšykla priima ir individualius užsakymus.
Kuktiškės: pasakų ir atlaidų miestelis
,,Kur teka upė Kuksos, ten tupi kukutis, o kur tupi kukutis, ten Kuktiškio miestelis". Kuktiškių herbe taip pat kukutis: raudonas, su raudonai juodu kuodu, sparnais ir uodega. Pirmą kartą Kuktiškės paminėtos 1387 metais, kai Jogaila jas padovanojo Vilniaus vyskupijai. Ir nuo to laiko Kuktiškės jai priklausė apie 500 metų. Kuktiškės yra įsikūrusios apie 14 km į pietryčius nuo Utenos.
Pačiame Kuktiškių miestelio centre puikuojasi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Tai istoristinio stiliaus, H raidės plano, su keturiais priestatais, trisiene apside ir bokštu šventykla. Šalia šventųjų paveikslų, galima pamatyti unikalias vėdinimo angas. Bažnyčioje stovi senoviniai vargonai ir medinis kryžius. Priešais bažnyčią stovi Šv. Mykolo arkangelo paminklas. Paminėti šimtąsias gimimo metines, Kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kuris kunigavo šioje bažnyčioje, kieme stovi paminklinis akmuo.
Birželio 24 dieną Kuktiškėse svarbi šventė - Šv. Jono atlaidai, kartu švenčiama kraštiečių šventė. Į savo mylimą tėviškę sugrįžta kuktiškiečiai ir svečiai iš visų Lietuvos ir pasaulio kraštų. Kuktiškėse švenčiama Žolinė, kai atsisveikinama su vasara, gėlėmis ir želmenimis. Žmonės surišę gėlių puokšteles ir į jas įkomponavę daržo gėrybes atskuba į bažnyčią, o Kuktiškių parke buvo nupintas įspūdingas floristinis kilimas.
Netoliese - Kuktiškių skulptūrų parkas. Tai Kuktiškių bendruomenės iniciatyva kuriamas parkas, kurį puošia dvylika skulptūrų. Prie tvenkinio - trys tautodailininko, medžio skulptoriaus Stasio Karanausko sukurti stogastulpiai ir skulptoriaus, tautodailininko Valentino Šimonėlio sukurtos skulptūros. Aplankomas Muziejus ir knygų prieglauda Čiužų sodyboje. 2010 metais socialinių mokslų daktaras Antanas Čiužas ir filologė Elena Čiužienė savo sodyboje Kuktiškėse įsteigė kryždirbio Antano Deveikio ir knygnešio Liudviko Misevičiaus Kuliešiaus atminimo muziejų ir knygų prieglaudą. Nuo muziejaus pradžios sukaupta apie 2000 knygų, tarp jų nemažai senų ir retų leidinių. Tarp knygų galima pamatyti ir senovinių rakandų.
Sekanti stotelė labai mėgstama vaikų. Vieno kiemo sodybos (Vytauto g. 10) teritorijoje Kuktiškėse įrengtas vaizduotės parkas- muziejus, kuriame galima apžiūrėti net 60 skulptūrų pagal pasakų motyvus. Rankų darbo skulptūros padarytos iš gelžbetonio, ant jų galima laipioti, o tai labai patinka vaikams. Kieme pastatytas pasakų namelis ,,Drakono džiunglės", ant kurio sienų kabo piešiniai išlipdyti iš betono: įvairiaspalviai tigrai, paukščiai, drakonai, gyvatės. Toks namelis yra vienintelis Europoje ir kelia didžiulį susižavėjimą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Namelį taip pat galima išsinuomoti šventėms, gimtadieniams.
Toliau važiuojama iki šaltinio Pagelžkelės Versmelės. Nuo stendo galima pamatyti takelį vedantį į mišką. Šiek tiek paėjus takeliu atsiduriama prie versmės, virstančios iš betono. Apylinkių gyventojai jau daug metų važiuoja iš šaltinio pasisemti vandens. Čia mėgsta atsigaivinti žalčiai ir angys, kurių gausu apylinkės raistuose. Už devynių minučių kelio - Raganų muziejus.