Pasirinkau šią temą, nes mūsų laikais vis dažniau tenka susidurti su teisės pažeidimo atvejais, šių pažeidimų žalingumų ir pavojingumų. Daug kalbama, rašoma apie prevencines programas, siekiant sumažinti šių nusižengimų teisėtvarkai atvejų, apsaugoti visuomenę nuo daromo žalingumo ir gresiamo pavojaus.
Žinodami, koks elgesys laikomas teisėtu, galėsime suvokti, koks teisėtvarkos pažeidimas laikomas žalingu ir pavojingu. Išnagrinėjus teisės pažeidimų priežastis, galėsime tinkamai atskirt pažeidimų rūšis, išskirt šių rūšių ypatumus.
Taigi, teisės paskirtis - užtikrinti socialinę gerovę, palaikyti visuomeninių santykių tvarką. Teisės pažeidimai - veikla, nukrypstanti nuo teisėtvarkos esmės, ji trukdo normaliam teisėsaugos institucijų funkcionavimui.
Tobulindama įstatymus, atlikdama auklėjamąjį darbą ir naudodama kitas teisėtumą bei teisėtvarką stiprinančias priemones, valstybė turi ryžtingai ir nuosekliai kovoti su nusikalstamumu. Neišaiškinus ir nenubaudus nusikaltėlių, silpnėja teisėtumas, ardoma teisėtvarka.
Visa žmonijos raidos istorija parodė, kad negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių (socialinių normų), reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Jau pirmykštėje bendruomenėje santvarkoje buvo daug įvairių papročių, tradicijų, draudimų ir kitokių moralinio pobūdžio normų bei taisyklių, kurių nemaža dalis vėliau, besiformuojant valstybėms, tapo teisės normomis. Todėl dar Senovės Romoje visiškai pagristai buvo teigiama : ubi sovietas ibi jus ; t.y.
Šiais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenėje, jos narių susiklausimas ir drausmė palaikoma, reguliuojama ir užtikrinama taip pat daugybės įvairaus pobūdžio elgesio taisyklių : teisės ir moralės normų, visuomeninių susivienijimų taisyklių, papročių, tradicijų ir kt. Be šių priemonių, kurios reguliuoja santykius visuomenėje, nebūtų galima užtikrinti materialinių vertybių gamybos ir paskirstymo, patenkinti materialinių ir kultūrinių žmonių poreikių, apsaugoti kitų jų teisių ir teisėtų interesų.
Minėtų socialinių normų reikšmė reguliuojant visuomeninius santykius labai nevienoda. Ypač svarbų vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teisės normos ( t.y. privalomo elgesio taisyklės ). Jos šiais laikais reguliuoja visus svarbiausius visuomeninius santykius.
Spaudoje ir kasdienėje kalboje sąvoka “ teisė” vartojama įvairiomis prasmėmis ( dažnai skaitome ir girdime sakant “ asmeninė teisė” , “moralinė teisė” ir kt. ) . Teisine prasme sąvoka “teisė” vartojama kaip asmens elgesio socialinio įvertinimo ( teisėto ar neteisėto ) matas (kriterijus). Remiantys teisės normomis, nustatoma, kurie asmens poelgiai yra leistini ( taigi ir teisėti) , kurie - draudžiami (neteisėti) ir kokie galimi neleistino elgesio ( teisės pažeidimo) padariniai (sankcijos).
Moksliniuose darbuose , atsižvelgiant į teisės, kai socialinio fenomeno , savybes , teisė paprastai apibrėžiama kaip valstybės nustatytų ar sankcionuotų ir jos saugomu privalomu elgesio taisyklių ( normų) visuma.
Teisės kūrimosi ir raidos kelias - sudėtingas ir ilgas. Jos atsiradimas siejamas su ekonominėmis ir socialinėmis permainomis, įvykusiomis paskutiniuoju giminininės-gentinės santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teisė, kaip ir valstybė, atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje. Ji formavosi tuo metu veikusių paprotinių normų ir taisyklių pagrindu.
Teisės Kūrimo Būdai
Antra, teisė kuriama dviem būdais : valstybei tiesiogiai nustatant ir valstybei sankcionuojant ( tvirtinant) tam tikras kitų sukurtas elgesio taisykles.
Daugumą teisės normų tiesiogiai nustato ( sukuria) pati valstybė per savo valdžios ar valdymo organus. Siekdama, kad privalomo elgesio taisyklės būtų žinomos ir kad jų būtų laikomasi, valstybė jas įformina ( įtvirtina) tam tikrame teisė akte ir paskelbia visuomenei. Pagrindiniai dokumentai, kuriuose įtvirtinamos svarbiausios teisės normos , vadinami Įstatymais.
Trečia, taisyklių sankcionavimas ( tvirtinimas) kaip teisės kūrimo būdas, taikomas rečiau. Valstybė dažniausiai tvirtina įmonių ir visuomeninių organizacijų įstatus, statutus ar kitokio pavadinimo jų sukurtus aktus ir taip suteikia jiems teisinę galią. Pavyzdžiui, bet kurios įmonės ar visuomenės organizacijos įstatai tam juridiniu norminiu aktu, o juose įtvirtintos taisyklės tampa privalomos ( t.y.
Ketvirta, teisė - tai privalomo elgesio taisyklių visuma (sistema). Jų laikytis būtina. Tai nustato valstybė.
Penkta, nustatytų arba sankcionuotų elgesio taisyklių laikymąsi valstybė saugo ir užtikrina įvairiomis poveikio priemonėmis, kai reikia - ir prievarta. Teisės pažeidėjams taikydama nepalankias poveikio priemones, valstybė skatina juos elgtis taip, kaip to reikalauja teisės normos, įstatymai.
Šešta, teisės normos yra specifinės, nes jose dažniausia nustatyti bendro pobūdžio paliepimai , t.y. jos yra privalomos arba visiems gyventojams, arba tam tikrai jų kategorijai ( pvz., pareigūnams, kariškiams ar kt.).Valstybė priima ir individualaus pobūdžio teisės aktus, kurie susiję su konkrečiais asmenimis ( pvz., teisiškai įforminamas tam tikro asmens apdovanojimas ordinu ar medaliu arba paskirimas užimti tam tikras pareigas).
Septinta, galiojanti teisė tai ne pavienės, o tarpusavyje suderintos ir tam tikru būdu sugrupuotos veikiančios elgesio taisyklės. Dėl to jas gerokai lengviau taikyti praktikoje.
Teisėtumas
Teisėtas yra toks elgesys, kuris visiškai atitinka teisės normose nustatytus reikalavimus. Visi žmonių poelgiai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės normoms, įstatymams. Be to , teisėti poelgiai yra ir tokie, kurių apskritai nereguliuoja teisės normos ir dėl to neuždrausti.
Teisėtas elgesys yra įprasta, natūrali laisvai (savo noru) daugumos piliečių ( tarnautojų, pareigūnų, jų atstovaujamų įstaigų ) atliekamos veiklos išraiška. Iš esmės Lietuvos piliečiai deramai naudojasi savo teisėmis ir tinkamai aatlieka savo pereigas. Tai jie daro sąmoningai.
Toki daugumos piliečių elgesio būdą lemia tai, kad teisės normų reikalavimai iš esmės atitinka dorovinius Lietuvos žmonių įsitikinimus, jų etinius poreikius ir interesus. Dalis piliečių, nors ir nėra labai sąmoningi, tačiau, žinodami ir suvokdami teisės pažeidimų padarinius, laikosi teisės reikalavimų, kad jiems nebūtų skirta bauda ar taikoma kitokia bausmė (teisinė atsakomybė).
Lietuvoje panaikintos kai kurios tteisės pažeidimų ( ypač nusikalstamumo) prielaidos. Antai iš esmės užbaigus valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimą bei šalyje pasikeitus nuosavybės santykiams, kartu sumažėjo tų rūšių turto grobstymo galimybių, o įsitvirtinus demokratiniam valstybės valdymui, visiškai išniko politinio nusikalstamumo prielaidos. Tačiau tai, kad bbuvo atkurta nepriklausomybė, dar nereiškia, kad šalyje nebus teisės pažeidimų.
Teisės Pažeidimai ir Jų Priežastys
Teisės pažeidimu laikomas bet koks teisės normų reikalavimų neatitinkantis žmogaus poelgis. Dažniausiai tai teisės normų draudžiama veika arba, jeigu ir leidžiama, tai veika, atliekama nesilaikant nustatytos tvarkos.
Teisės pažeidimų priežastys mūsų visuomenėje gali būti įvairios:
- Subjektyvios
- Objektyvios (priklausančios ir nuo žmogaus valios, ir nuo kitų, t.y.
Svarbiausia yra žmogaus auklėjimo problema stiprinant teisėtumą. Atkūrus nepriklausomybę staigiai pasikeitus socialinei ekonominei santvarkai, daugelio žmonių sąmonė nepakito. Žinoma, žmogaus sąmonė keičiasi kur kas liečiau nei ekonominiai ir politiniai santykiai visuomenėje. Todėl šiandien, kovojant su teisės pažeidimais, daugiausiai dėmesio turi būti skiriama žmogui, jo asmenybės formavimui, jo kultūriniam ir doroviniam ugdymui.
Teisės pažeidimo žalingumas visuomenei ir priešingumas teisei skiria neteisėtą elgesį nuo teisėto. Šito pakanka teisės pažeidimo sampratai, tačiau nepakanka teisės pažeidimui nuo kitų teisėtvarkos nukrypimų atskirti. Teisėtas pažeidimas objektyvių požiūrių yra priešinga teisei ( neteisėta) veika, pasireiškianti priešingais teisei veiksmais arba įstatyme numatytų veiksmų neatlikimu.
Išoriškai nepasireiškia mintys ir įsitikinimai, pagal įstatymą, nepersekiojami. Pagal įstatymus tik veiksmais ir neveikimu, o tam tikrais atvejais - ir žodžiais ( įžeidimu, šmeižtu) gali būti padaryta žala teisės ginamiems interesams. Teisės pažeidimo sudėčiai priklauso priežastinės veikos ir atsiradusių padarinių bei padarytos žalos ryšys.
Teorijoje ir teisės praktikoje priežastinis ryšys yra objektyvus žalingos veikos ir atsiradusių padarinių ryšys, kai nneteisėta veika vyko anksčiau, nei atsirado padarinių, ir yra svarbiausia bei tiesioginė priežastis, neišvengiamai sukėlusi padarinių. Žala pasireiškia neigiamų padarinių visuma: teisėtvarkos pažeidimu, turto ir kito gerybės sunaikinimu arba naudojimusi ribojimu, piliečių ir organizacijų laisvių varžymu, jų subjektyvių teisių ribojimu.
Su objektyvia teisės pažeidimo savybe tiesiogiai susijęs kitas pažeidimo elementas - objektas, t.y. visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinasi teisės pažeidėjas. Subjektyvi teisės pažeidėjo savybė yra jo gebėjimas padaryti deliktą. Teisės pažeidimu pripažįstama tik kalta veika. Tai tokie veiksmai, kurie vykdomi buvo asmens kontroliuojami ir priklausė nuo jo valės.
Kad veika būtų teisės pažeidimas, įstatymai numato subjektui atitinkamus reikalavimus. Pirmiausia subjektas turi būti reikalaujamo amžiaus. Tik nustatyto amžiaus fiziniai asmenys laikomi galintys pažeisti teisę. Baudžiamojoje teisėje nusikaltimo subjektas ir atsakomybės subjektas sutampa (fizinis asmuo atsako padaręs nusikaltimą), o ccivilinėje teisėje turtinė atsakomybė gali teigti netik padariusiam civilinės teisės pažeidimą asmeniui.
Teisės pažeidimo sudėtis turi įstatymų nustatytą sankciją ( nenudingus padarinius) už pažeidimą ir yra būtina sąlyga taikyti pažeidėjui teisinę atsakomybę.
Teisės Pažeidimų Rūšys
Yra teisės neatitinkančių, tačiau nesudarančių teisės pažeidimų dėl ne visos sudėties (nekalti veiksmai, mažametystė, psichikos sutrikimas) veikų. Taip pat yra nedidelių vienos ar kitos visuomenės gyvenimo srities teisinio režimo reikalavimų pažeidimų ( nepiktybinis alimentų nemokėjimas, skolos negražinimas laiku, mokesčių nesumokėjimas laikų, nusižengimai administracinės teisės, darbo teisės normoms ir pan.). už jos gali būti taikomos teisinės apsaugos arba auklėjamosios priemonės.
Prie priešingų teisės veikų priskiriama įgaliotojo asmens piktnaudžiavimas teisinėmis priemonėmis siekiant egoistinių tikslų, taip pat neteisinių priemonių naudojimas tikslui pasiekti. Leidžiant įstatymus neįmanoma nustatyti leistino elgesio ribų, nes tai prieštarautų asmens teisių prigimčiai.
Siekdamas neleisti vartotojo nekorektiško elgesio , įstatymų leidėjas taiko įstatymų leidybos technikos priemones ir draudžia riboti atitinkamos rūšies veikimą neperžengiant visuomenei leistinų ribų, nustato įgaliotojo asmens elgesio principus, sukonkretina tikslą, suteiktos teisės paskirti ir kitą. Jis sukuria tam tikrą įgalioto asmens elgesio režimą, adekvatų teisiniam leidžiamajam.
Visi teisės pažeidimai visuomenei yra žalingi. Tačiau įvairių teisės pažeidimų žalingumo laipsnis yra labai nevienodas. Todėl visi teisės pažeidimai pagal žalingumo laipsnį skirstomi į nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir kitus teisės aktų pažeidimus.
Pagrindinis tokios skirstymo kriterijus yra žalingumo visuomenei pobūdis ir laipsnis, kurie apibudinami pasikėsinimo objekto vertingumu, neteisėtos veikos turiniu, aplinkybėmis, laiku, padarymu būdu ( jėga arba jos nevartojant), padarytos žalos didžiu, tteisės pažeidėjo kaltės forma ir laipsniu, neteisėtų veiksmų intensyvumu, jų motyvais, pažeidėjo asmenybės charakteristika ir pan.
Kitas kriterijus yra objektyvus veiksnys, kuris turi lemiamą įtaką pripažįstant veiką neteisėta. Nusikaltimai, kaip teisės pažeidimų rūšys, yra ne tik žalingi, bet ir pavojingi visuomenei. Tai įvairūs veiksmai ( neveikimas), nukreipti prieš visų žmonių ypač saugomas vertybes, todėl jie iš esmės yra pavojingi visuomenei.
Visi veiksmai ( neveikimas) ,, kurie yra pavojingi visuomenei ir laikytini kriminaliniais nusikaltimais išvardyti baudžiamuosiuose įstatymuose. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.
Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Baudžiamieji nusižengimai, kaip teisės pažeidimo rūšis, yra įvairūs visuomenei pavojingi veiksmai. Tai mažiau reikšmingi įstatymų, poįstatyminių, norminių teisės aktų ir jais saugomu visuomenės ar kai kurių piliečių teisių pažeidimai. Visiems nusižengimams būdinga tai, kad juos padarius numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu ( išskyrus areštą).
Baudžiamajame kodekse numatytas amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais aatvejais - keturiolika metų. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą , šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą , narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą.
Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Tyčiniai ir Neatsargūs Nusikaltimai
Pirmuoju atveju, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Antruoju atveju, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įvairių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įvairių kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Deliktų teisė per 3 minutes
Baudžiamojo Kodekso Straipsniai
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato baudžiamieji įstatymai, galioję šios veikos padarymo metu.
Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.
Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, kontinentinis šelfas, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje.
Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė, arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.
Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.
Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą nusikalstamą veiką.
Asmuo yra pripažįstamas ribotai pakaltinamu, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką, jis ne visiškai galėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar savo veiksmus valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu.
Fizinio asmens padaryta nusikalstama veika sudaro įmonei nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, arba įmonei suteiktų teisių viršijimą ar pažeidimą, arba įmonės interesais.
Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą atsiranda pagal šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą, bei šio straipsnio 1 arba 2 dalį.
Asmuo, savo noru atsisakęs padaryti pradėtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas.
Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų išvengta nusikalstamos veikos arba padarinių, kurias jis organizavo ar sukurstė.
Vykdytojas yra asmuo, kuris nusikalstamą veiką padaro pats arba panaudodamas nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, nesant kaltės jų veikoje.
Organizuota grupė yra tada, kai iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios du ar daugiau asmenų susitaria bendrai padaryti nusikalstamą veiką kaip vykdytojai.
Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai trys ar daugiau asmenų susivienija bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą kyla pagal šio kodekso 232 straipsnį.
Prisidėjimas prie nusikaltimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei jis pasireiškė iš anksto nepažadėtu nusikaltimo įrankių ar priemonių, nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų, taip pat nusikaltimą padariusio asmens slėpimu ar nepranešimu apie žinomą rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, šio kodekso 218 ir 219 straipsniuose numatytais atvejais.
Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir kitas bylos aplinkybes.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį.
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį ar pasikėsinusį padaryti tyčinį nužudymą- sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.
Tais atvejais, kai profesinės pareigos vykdymo įgaliojimų viršijimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bausmė gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį.
Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai gali paskirti bausmę, kuri nenumatyta straipsnio sankcijoje, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena bausmė.
Greta bausmės asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti skiriamos ne daugiau kaip dvi baudžiamojo poveikio priemonės (įskaitant turto konfiskavimą), numatytos šio kodekso VII skyriuje.
Bausmės įmonei straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nenurodomos.
Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Viešieji darbai yra teismo skiriami straipsnių sankcijose numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam sutinkant.
Viešieji darbai nustatomi nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais.
Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų laikas straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau jis negali būti didesnis nei 480 valandų, skiriant bausmę už nusikaltimą, ir 240 valandų, skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti šiame straipsnyje nustatytų viešųjų darbų, teismas gali vietoje jų paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, numatytą šio kodekso 54 straipsnyje.
Jeigu asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės paskirto valandų skaičiaus, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką.
Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo piktybiškai vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
tags: #nusikaltimu #pries #nuosavybe #skyrius