Nusikalstamu Būdu Įgyto Turto Konfiskavimas Lietuvoje: Teisiniai Aspektai

Pelnas dažnai yra pagrindinis organizuotų nusikaltimų, o taip pat turtinių, finansinių, ekonominių, korupcinių bei daugelio kitų nusikaltimų pagrindinis tikslas ir motyvas. Siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir užtikrinti teisingumą, valstybė taiko įvairias teisines priemones, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą. Lietuvoje šis procesas yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, kurie užtikrina, kad asmenys negalėtų pasipelnyti iš neteisėtos veiklos.

Lietuvos žemėlapis

Teisinės Priemonės Lietuvoje

Pasak teisininko, siekdama laikytis principo „nusikalstama veikla neapsimoka“, Lietuvos valstybė įtvirtino keletą teisinių priemonių, kurių pagalba gali paimti asmens turtą savo naudai nustačius, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą. „Šie mechanizmai apima baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau - Baudžiamasis kodeksas), taip pat baudžiamąsias turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo priemones. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas (toliau - Civilinio turto konfiskavimo įstatymas) leidžia konfiskuoti asmens turtą ir iš jo gautas pajamas,“ - aiškina M.

Baudžiamasis Kodeksas

Baudžiamajame kodekse numatytas iš nusikalstamos veiklos įgyto turto konfiskavimas vykdomas be jokios kompensacijos, turtas tampa valstybės nuosavybe. Teisininkas pabrėžia, kad nusikaltimo vykdytojo šeimos nariams ar artimiems giminaičiams perduotas turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar šie giminaičiai yra nuteisti už nusikaltimą.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Lietuvoje taikomas išplėstinis turto konfiskavimas asmenims, nuteistiems už apysunkius, sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie turi turtinės naudos. Kaip pasakoja M. Šveiteris, tokios priemonės taikomos tuomet, jei asmuo turi turto, įgyto nusikaltimo metu, po jo ar per penkerius metus iki jo padarymo, kurio vertė viršija jo teisėtas pajamas daugiau kaip 13 750 eurų dydžio suma.

„Baudžiamasis kodeksas, be kita ko, numato, kad neteisėtai sąlygas atitinkantis turtas, perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams, taip pat laikomas konfiskuotinu turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu. Tokio turto perleidimas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams neapsaugos įgyto turto nuo jo konfiskavimo valstybės naudai,“ - sako M.

Civilinio Turto Konfiskavimo Įstatymas

Teisininkas išskiria, kad Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taip pat leidžia valstybei konfiskuoti turtą ir iš jo gautas pajamas, jei manoma, kad jos gautos neteisėtai. Įstatymas taikomas tokiu atveju, kai turto vertė viršija savininko teisėtas pajamas daugiau kaip 100 000 eurų.

„Turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, jei jis perleistas asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad perleidimu siekiama išvengti konfiskavimo. Tai apima artimus giminaičius, pavyzdžiui, tėvus, vaikus, brolius ir seseris, senelius ir vaikaičius. Įstatymas numato, kad tokie perdavimai yra nesąžiningi, jei turtas buvo perduotas neatlygintinai arba siekiant išvengti teisinių pasekmių,“ - prideda M.

Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taikomas ne tik už nusikaltimus nuteistiems asmenims, bet ir nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems asmenims. Pasak teisininko, turto tyrimus Lietuvoje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos policija prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuose tyrimuose taip pat dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Civilinės turto konfiskavimo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir yra grindžiamos prokurorų ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo.

„Esminis skirtumas tarp civilinio turto konfiskavimo ir Baudžiamajame kodekse numatytų turto konfiskavimo priemonių yra įrodinėjimo pareiga.

Turto Konfiskavimo Mechanizmų Nauda

M. Šveiteris sako, kad jo minimi konfiskavimo mechanizmai visų pirma yra naudingi valstybei. Tačiau įstatymai ir teismų sprendimai taip pat užtikrina, kad kaltininko turtas gali būti panaudotas nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai gali pripažinti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tuo atveju, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje. Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad sandoris, kuriuo remiasi šalis, yra niekinis ar iš dalies negaliojantis, jis gali tai pripažinti ex officio (liet.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri sandoriai laikomi tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo dienos.

„Taigi, teismui pripažinus sandorį, kurio pagrindu kaltininko turtas buvo perleistas, pavyzdžiui, kaltininko šeimos nariams ar artimiems giminaičiams, niekiniu, būtų taikoma restitucija ir toks turtas grąžintas kaltininkui.

„Atitinkamai, nukentėjusiesiems, norintiems, kad teismui patenkinus jų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje egzistuotų reali galimybė nukreipti išieškojimą į kaltininko turtą, būtina dar ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką. Labai svarbu atlikti išsamią teisinę kaltininko turto, įskaitant bet kokį tretiesiems asmenims perleistą turtą, peržiūrą. Tai leidžia imtis tinkamų teisinių veiksmų, kad būtų galima prašyti laikinai apriboti nuosavybės teises, užtikrinant, kad turtą bus galima panaudoti kompensacijai,“ - pataria M. Šveiteris.

Konstitucinio Teismo Pozicija

Išplėstinis turto konfiskavimas yra proporcinga priemonė turtą įgijus nusikalstamu būdu, ji nevaržo asmens teisės į nuosavybę, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo, Baudžiamojo kodekso nuostata, leidžianti iš turtinius nusikaltimus padariusių asmenų konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą, neprieštarauja Konstitucijai.

KT nurodė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, o asmuo, įgijęs nuosavybę nusikalstamu būdu, negali tikėtis, kad ji bus ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Jame teigiama, jog nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Pasak KT, teismas išplėstinį turto konfiskavimą gali taikyti tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas aplinkybes pagal prokuroro, o, esant būtinybei, ir paties teismo surinktus duomenis apie kaltinamojo įgyto turto nusikalstamą kilmę.

„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą ir tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai duomenų (įrodymų), leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu“, - nurodė teismas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad taikant turto konfiskavimą nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos asmuo turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas.

Į KT su skundu dėl išplėstinio turto konfiskavimo kreipėsi už kyšininkavimą teistas asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu ši priemonė buvo pritaikyta. Skunde teigta, kad turtas gali būti konfiskuotas remiantis vien prielaida, jog galbūt jis įgytas neteisėtai, nors sąsajos su nusikalstama veika nėra įrodytos, ir tai iš esmės leidžia nusavinti asmens turtą, kuris nebūtinai yra gautas neteisėtu būdu.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Turtas gali būti konfiskuotas iš asmens, kuris pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir nepagrindžia didelės vertės, daugiau kaip 9,5 tūkst. eurų, turto įsigijimo teisėtumo.

tags: #nusikalstamu #igyto #turto #konfiskavimas