Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas: apibrėžimas, etapai ir prevencija

Pinigų plovimas - tai nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Paprastai tariant, pinigų plovimas - tai neteisėtu būdu įgytų lėšų ar turto legalizavimas. Nors egzistuoja daug pinigų plovimo schemų, tačiau jos dažniausiai veikia panašiai - neteisėtu būdu gautos lėšos įnešamos į finansų rinką, tuomet jos skaidomos, pervedant į įvairias sąskaitas, siekiant nuslėpti lėšų kilmę, o vėliau pinigus bandoma įlieti į ekonomiką perkant nekilnojamąjį turtą, veikiančias ar fiktyvias įmones ar kitą turtą.

Pinigų plovimo schema (Šaltinis: FNTT)

Pinigų plovimo etapai

Pinigų plovimo procesas dažniausiai susideda iš trijų pagrindinių etapų:

1. Pinigų įnešimas. Asmuo, siekiantis „išplauti" pinigus, pirmiausiai juos sąlyginai nedidelėmis sumomis įnešą į oficialią finansinę instituciją (pavyzdžiui, indėlio forma banke).
2. Pinigų išskaidymas. Šis etapas apima pinigų pervedimus naudojantis kuo įvairesnėmis priemonėmis, kad būtų kuo sunkiau atsekti pirminį pinigų šaltinį. Nusikaltėliai, siekdami paslėpti neteisėtu būdu įgytų pinigų kilmę, stengiasi kuo plačiau juos paskleisti, t. y. pervedimams panaudoti kuo daugiau skirtingų sąskaitų. Tam jie ieško asmenų - pinigų mulų. Pinigų mulai - tai viena iš nusikaltėlių naudojamų pinigų plovimo schemų, įtraukianti ratą žmonių, kurie už atlygį sutinka panaudoti savo asmenines sąskaitas nelegaliai uždirbtų pinigų legalizavimui, pervedimui ar išgryninimui.
3. Pinigų įliejimas į apyvartą (integravimas). Šiame etape pinigai, jau legalia forma, yra įliejami į ekonomiką. Paprastai, atsiskaitant su verslo įmonėmis už tikras ar tariamas prekes, paslaugas, įsigyjant turtą ir pan. Dažnai pinigai pervedami į tam tikros įmonės, su kuria susijęs pinigų plovėjas, sąskaitą.

Pinigų mulai: kaip netapti auka?

Nors pinigų mulais gali tapti bet kuris asmuo, dažniausiai į tokias schemas įsivelia asmenys, siekiantys greit ir lengvai užsidirbti. Kai kurie asmenys pinigų mulais tampa sąmoningai. Jie veikia profesionaliai ir už atlygį teikia savo „paslaugas“ nusikalstamoms organizacijoms. Tokie asmenys dažnai būna su kriminaline praeitimi ir ši veikla jiems yra lengvas pragyvenimo šaltinis. Tačiau nemaža dalis žmonių pinigų mulais gali tapti net patys to neįtardami.

Sukčiai, ieškodami potencialių pinigų mulų, pasitelkia darbo skelbimus, reklamuojasi socialiniuose tinkluose, siūlydami greitą uždarbį, galimybę užsidirbti neįdedant pastangų ir pan. Kartais į sukčių pinkles papuola asmenys, patikėję netikrais darbo skelbimais, žadančiais apskaitininko, buhalterio, sistemų testuotojo darbą arba komisinį atlygį už „sąskaitų administravimą“. Pinigų mulais gali tapti ir studentai ar moksleiviai, internete ar socialiniuose tinkluose susivilioję pasiūlymais greitai ir lengvai gauti pinigų už padarytus pervedimus ar išgrynintus pinigus, kuriuos nusikaltėliai gavo nusikalstamu būdu.

Užverbuoti pinigų mulai paprastai naudojasi sąskaitomis ne vienoje finansų įstaigoje. Mokėjimai atliekami iš vienų asmenų sąskaitų kitiems, kuo labiau sumaišant lėšas (kai kuriais atvejais ir su asmeninėmis lėšomis, kurių kilmė legali).

Kaip apsisaugoti nuo tapimo pinigų mulu?

• Būkite įtarūs dėl pažadų gauti pinigų mainais už lėšų pervedimą per savo sąskaitą. Jokia teisėta įmonė neprašys to padaryti.
• Neužkibkite ant sukčių kabliuko - nereaguokite į darbo skelbimus, kuriuose žadamas nemenkas atlygis už minimalias pastangas, nes tai gali būti apgaulė.
• Niekada neatidarykite banko sąskaitos kitiems asmenims, naudodami savo asmens duomenis. Taip pat nesutikite, kad kažkas naudotųsi Jūsų banko sąskaita neaiškioms operacijoms atlikti.
• Jei pastebėjote viliojantį darbo skelbimą su dideliais uždarbio pažadais, visada patikrinkite, ar įmonė, siūlanti tokį darbą, yra veikianti, turi veiklos istoriją, ar nurodyti kontaktai sutampa su nurodytais skelbime.

Pinigų mulu tapęs asmuo rizikuoja ne tik negauti žadėto uždarbio, bet ir sulaukti teisinių pasekmių - baudžiamosios atsakomybės, nes toks asmuo laikomas nusikaltimo bendrininku.

Kova su pinigų plovimu Lietuvoje ir tarptautiniu mastu

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas kaip reiškinys tiesiogiai veikia kiekvienos valstybės finansų sistemą bei ekonomiką ir daro joms didžiulę žalą. Visos valstybės, ne išimtis ir Lietuva, stengiasi su šiuo reiškiniu kovoti įvairiomis priemonėmis. Viena iš jų - veikų, susijusių su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu kriminalizavimas, atskleidimas ir tyrimas, bausmių taikymas taip pat jų užkardymas.

Neužkardžius pinigų plovimo, neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai, kelti grėsmę ne tik nacionalinei, bet ir Europos Sąjungos vidaus rinkai ir tarptautiniam vystymuisi. Kadangi pinigų plovimo nusikalstamos veikos dažnai vykdomos tarptautiniu mastu, priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą, turi labai ribotą poveikį.

Pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai

Lietuvai įgyvendinant bei laikantis tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo, atkreiptinas dėmesys į šiuos teisės aktus:

• 1988 m. gruodžio 19 d. Vienos konvencija.
• 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (Strasbūro konvencija) - skirtingai nuo Vienos konvencijos, Strasbūro konvencija neapsiribojo vien turtu, kuris gautas iš narkotikų prekybos. Strasbūro konvencija ne tik įpareigojo valstybes, šios konvencijos šalis, kriminalizuoti pinigų plovimą, bet ir sudaryti platų pirminių nusikalstamų veikų sąrašą.
• 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.
• 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (Varšuvos konvencija), su išlygomis ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ (įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Tai vienas pagrindinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimui užkardymo ir prevencijos instrumentų.
• 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (Direktyva (ES) 2015/849) - siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, neleidžiant naudoti finansų rinkų šiems tikslams, taip pat siekiama sugriežtinti Europos Sąjungos taisykles ir užtikrinti jų nuoseklų suderinimą su visuotiniais standartais, nustatytais Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force; FATF).
• 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės.
• 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (Direktyva (ES) 2018/1673).
• FVDG 2012 m. vasario mėn. patvirtinti Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartai.

Svarbūs principai ir organizacijos

• FVDG (angl. Financial Action Task Force; FATF) - globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nusikaltimų užkardymo ir prevencijos standartų formuotoja. Stebėdami valstybių atitiktį privalomiems tarptautiniams reikalavimams pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, FVDG metodologiją taiko Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba ir visos kitos pasaulio regioninės organizacijos. Europos Sąjunga FVDG standartus įgyvendina per direktyvas ir reglamentus.
• Kliento pažinimo (KYC) principas. PPTFPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatyta pareiga imtis prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kad būtų tinkamai nustatoma kliento ir galutinio naudos gavėjo (angl. beneficial ownership) tapatybė ir įgyvendinamas naujų ir esamų klientų pažinimo principas. Tai reiškia, kad finansų įstaigos turi surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų suprasti, kas yra jų klientas, kokia veikla jis užsiima, ir užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį ir apimtį.
• MONEYVAL - Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas yra stebėjimo organas, kuriam pavesta vertinti valstybių narių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą pagal FVDG reikalavimus.
• Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR).

Nusikalstamos veikos, susijusios su pinigų plovimu pagal LR BK

Su pinigų plovimu susiję veiksmai nurodyti BK 189 ir 216 straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pagrindinės (pirminės) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas, padarymą, todėl šiuo atveju, nenustatinėjama kieno nors kaltė padarant pagrindinę (pirminę) nusikalstamą veiką.

BK 189 straipsnis: Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas

BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo, žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimu, valdymu, naudojimu arba realizavimu. Štai kaip apibrėžiami atskiri veiksmai:

• Nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimo požymį atitinka bet koks atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (žodinis, rašytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.
• Nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto valdymu laikomas faktinis tokio turto turėjimas (tiek fizinis, tiek turėjimas savo žinioje, taip pat galimybė daryti fizinį, ūkinį ar kt. poveikį turtui).
• Kvalifikuojant veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto realizavimą, svarbus turto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, tačiau tai, kaip turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne, reikšmės neturi. Bet kokie veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

BK 216 straipsnis: Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas

BK 216 straipsnio dispozicijoje nurodytos dvi savarankiškos turto legalizavimo nusikalstamos veikos:

1. Finansinių operacijų su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautu turtu atlikimas, sandorių su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautu turtu sudarymas, nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto naudojimas komercinėje, ūkinėje veikloje.
2. Turto nuslėpimas arba jo tikrosios kilmės, šaltinio, buvimo vietos, disponavimo juo būdo, nuosavybės teisių ar sąsajų su kitu asmeniu slėpimas ar maskavimas.

Atliekant Rekomendacijų 19.1 papunktyje nurodytus veiksmus gautas turtas legalizuojamas jį paverčiant teisėtu civilinės apyvartos objektu.

BK 189¹ straipsnis: Neteisėtas praturtėjimas

Pagal BK 189¹ straipsnį atsako asmuo, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Šios nusikalstamos veikos dalykas - didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Atribojimas nuo kitų veikų

Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimą, neretai kyla sunkumų kaip atriboti BK 216 straipsnyje įtvirtintą veiką, nuo kitų veikų, pavyzdžiui BK 189 str. (Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas) arba BK 189¹ str. Pagrindinis kriterijus, atribojantis šias nusikalstamas veikas yra BK 216 str. numatytas tikslas - nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto tikrąją kilmę, juos įteisinti.

Analizuojant BK 216 straipsnio ir BK 189¹ straipsnio sudėtis, manytina, kad neteisėtas praturtėjimas gali būti nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo rezultatas, tačiau kita vertus šie straipsniai negalėtų būti taikomi kartu, nes juose įtvirtintas skirtingas, nusikalstamo dalyko - turto, kilmės šaltinis. Kaip jau minėta BK 216 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra legalizuojamas, turi būti gautas nusikalstamu būdu. Tuo tarpu BK 189¹ straipsnyje įtvirtinta, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Be to, kaip jau minėta ir teismų praktikoje išaiškinta, kad tiksliai nustatyti, iš kur buvo gautos pajamos nereikia.

tags: #nusikalstamu #budu #igytu #pinigu #ar #turto