Nuosavybės Teisės: Turtinių ir Neturtinių Teisių Skirtumai

Nuosavybės teisės yra esminis civilinės teisės institutas, apimantis platų spektrą teisių, susijusių su daiktais, kūriniais ir kitomis vertybėmis. Šios teisės skirstomos į turtines ir neturtines, kurių kiekviena turi savitų bruožų ir reguliavimo ypatumų. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami nuosavybės teisių, turtinių ir neturtinių teisių skirtumai, jų turinys, įgyvendinimas bei ribojimai.

Autoriaus Teisės: Turtinės ir Neturtinės Aspektai

Autoriaus teisės sudaro kompleksinę civilinę teisę, kuri pagal prigimtį bei įtvirtinimo tikslus skaidoma į asmenines neturtines bei turtines teises, visuma.

Turtinės Teisės

Turtinės teisės, kitaip nei asmeninės neturtinės teisės, yra susijusios su kūrinio panaudojimu. Autoriaus teisių objekto specifika lemia tai, kad nei nacionaliniuose įstatymuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose neapsiribojama turtinės autoriaus teisės įvardijimu kaip išimtinės teisės naudoti kūrinį.

Įstatymo leidėjo siekį nulėmė ne noras tiesiog juos įvardyti, o būtinybė numatyti visuomenei reikšmingus kūrinio panaudojimo būdus ir įpareigoti potencialius naudotojus gauti autoriaus leidimą naudoti kūrinį kiekvienu atveju.

Vienas iš tokių reikšmingų kūrinio naudojimo būdų - kūrinio egzempliorių ar jo kopijų platinimas. Šiai tiesioginės įtakos daro jos prigimtis. Apčiuopiamos platinimo teisės betarpiška sąsaja su materialiu objektu, kuriame kūrinys išreikštas, lemia neišvengiamą autoriaus ir visuomenės interesų konfliktą.

Autoriaus teisės apsaugos būtinumą lemia autoriaus kaip kūrėjo arba kito saugomos teisės subjekto asmeninis interesas ir ekonominis interesas užtikrinimas, o platinimo teisės ribojama siekiant užtikrinti visuomenės interesus į laisvą prekių apyvartą, absoliutinę materialios nuosavybės apsaugą (įtvirtinant platinimo teisės išimtis, pirmą kartą pateikus kūrinį į apyvartą su autoriaus sutikimu), teisę į informaciją, kultūros plėtrą (įtvirtinant panaudos teisės išimtis).

Asmeninės Neturtinės Teisės

Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui - yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę. Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai.

Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai.

Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija (išskyrus pastatų ir taikomosios dailės kūrinių atžvilgiu).

Platinimo Teisės Ypatumai

Platinimo teisė yra viena iš turtinių išimtinių autoriaus teisių. Autoriui suteikiama teisė leisti arba drausti tretiesiems asmenims pateikti materialius kūrinio egzempliorius ar kopijas į komercinę apyvartą. Ši teisė siaurąja prasme apima ir tolesnius kūrinio panaudojimo būdus kontrolę - leisti arba uždrausti kūrinius nuomoti ar teikti panaudai.

Autoriaus teisės platinti kūrinius įtvirtinimas, visų pirma, sietinas su ekonominiu autoriaus interesų užtikrinimu. Platinimo teisės išimtinumas pasireiškia tuo, kad ši teisė priklauso tik autoriui ir jas įgyvendinti gali tik autorius arba kiti asmenys autoriaus pavedimu ar jo teisių perėmėjai, išskyrus autoriaus turtinių teisių apribojimus.

Platinimo teisė labai susijusi su atgaminimo teise - tik materialioje išraiškoje atgaminti kūrinio egzemplioriai ir kopijos gali būti platinami. Platinimo teisė ilgą laiką nebuvo įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose (iki 1952 m.), bandymai ją įtvirtinti Berno konvencijoje (1948 m., 1967 m.) buvo nesėkmingi, ES bendroji platinimo teisė buvo harmonizuota tik 2001 m.

Kai kuriose valstybėse narėse platinimo teisė neišskiriama kaip savarankiška teisė - ji tik atgaminimo, publikavimo ar viešo paskelbimo teisės dalis.

Prielaidos Atskirti Platinimo Teisę

Pirmoji iškeliama prielaida - kadangi platinimo teisė yra turtinė teisė, platinimo teisės apsaugos tikslas yra autoriaus ekonominis interesas užtikrinimas, kuris yra patenkinamas autoriui gavus atlyginimą už teisėtai atgamintus kūrinius.

Platinant neteisėtai atgamintą kūrinį, autoriaus interesai gali būti ginami, remiantis atgaminimo teise. Antroji prielaida - valią dėl kūrinio platinimo autorius gali išreikšti autorinėje sutartyje dėl teisės atgaminti kūrinį perleidimo, numatant kūrinys naudojimo būdus ir formas.

Tačiau autoriaus interesai negali būti užtikrinami suteikiant vien tik atgaminimo teisę. Pirmoji, kai neteisėtai atgaminę ir platinę saugomus autoriaus teisės objektus subjektai nesutampa ir neįmanoma nustatyti kūrinys atgaminusio asmens.

Šiuos neteisėtas kopijas, nepriklausomai nuo to, ar jie žinojo, kad kūrinio egzemplioriai ar kopijos nelegalios. Pateiktinas situaciją iliustruojantis pavyzdys - autorius perleidžia subjektui A atgaminti savo kūrinį ir jį platinti. Subjektas C pagamina neteisėtas kūrinio kopijas - neteisėtai atgamina ir perdavė jas subjektui D. D perleidžia jas E, kuris parduoda neteisėtai išleistas kūrinys kopijas parduotuvėje.

Remdamiesi Lietuvos teismų praktika, išskirsime situaciją, susijusią su autoriaus ekonominis interesų užtikrinimu, taikant kompensacinius gynybos būdus. Situacija, kai dėl ieškinio senaties terminų taikymo autoriui negali būti atlyginama turtinė žala ar išieškota atlyginimas, kompensacija dėl neteisėto kūrinio išleidimo (atgaminimo) nors kūriniai platinami ir naudojami ir po ieškinio padavimo.

1988 m. Žaliojoje knygoje Europos komisija pažymėjo, kad autoriaus teisė kontroliuoti kūrinys platinimą gali būti ypatingai svarbi, jeigu kūrinys kopijų atgaminimas savaime nėra pažeidžianti autoriaus teises ir jos buvo padarytos valstybėje, kurioje kūrinys nebuvo saugomas arba apsaugos terminas pasibaigęs.

Pirmąjį atvejį, kai kitoje valstybėje kūrinys nesaugomas (taigi nėra galimybės atsakomybėn patraukti kūrinį atgaminusius asmenis) ir dėl to pažeisti autoriaus interesai, iliustruosime pavyzdžiu iš teisminės praktikos, pateikiamu rusų doktrinoje. 1976 m. Tarybų Sąjungos bendrovės užsakymu tas pats vertimas buvo atgamintas Jugoslavijoje ir platinamas minėtos bendrovės TSRS teritorijoje. Vertėjai kreipusis į leidėjus Jugoslavijoje su prašymu atlyginti už kūrinys išleidimą, atsakyta, kad vertėja nėra Jugoslavijos pilietė ir jos vertimai pirmą kartą publikuoti.

Išradimų Teisinė Apsauga

Jeigu neegzistuotų teisinis reguliavimas, tai sugalvotas naujas ar patobulintas senas metodas ar gaminys taptų visiems žinomas, o asmuo padaręs aptariamą išradimą negautų jokios naudos. Lietuvoje išradimų teisinę apsaugą reglamentuoja LR Patentų įstatymas.

Įstatymas įteisina išradimus kaip pramoninės nuosavybės objektus, reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, suteikia šiems išradimams teisinę apsaugą.

Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra 1) nauji, 2) išradimo lygio ir 3) turi pramoninį pritaikomumą.

Patentabilumo Sąlygos

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Paraiškos padavimo datai nustatomas naujumas. Jei paraiška paduodama šiandien - nustatomas šiandienos technikos lygis.

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. Tai suprantama plačiąja prasme (ir kalnakasyba, mokslinė sritis), t.y. galėjimas pasinaudoti bet kurioje žmogaus veiklos srityje.

Nepatenkinami Išradimai

Nepatenkinami išradimai (kurie negali būti patentuojami):

• žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui.
• augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus.
• išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams.

Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

Išradimų Tipai

Yra keturi pagrindiniai išradimų tipai:

1. Gaminiai arba konstrukcinis išradimas: Jam būdingas tam tikras jo dalių išdėstymas ir jų sąveika, pvz. įvairūs įrankiai, laikrodžiai ir pan. išradimo objektu gali būti gaminio atskira detalė ar visas prietaisas.
2. Būdai arba technologiniai išradimai: Juos sudaro veiksmų reikalingų gauti tam tikrą rezultatą visuma. Veiksmų atlikimo sąlygos nurodomos, pvz. veiksmų seka temperatūra. Būdų pvz. - alaus gaminimas, kaulų smegenų paėmimas iš donoro.
3. Medžiagos arba receptiniai išradimai:
   • necheminės ( nurodoma iš kokių dalių susideda). Pvz. įvairūs kremai, skiediniai, tepalai, lydiniai.
4. Kiti išradimai

Teisės į Patentą

Teisės į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi.

Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui.

Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Patentinė paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui įmonės, įstaigos ar organizacijos vardu.

Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą.

Autorinio atlyginimo ir mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje, kuri sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo.

Pramoninis Dizainas

Išorinė išvaizda irgi yra labai svarbu, ne tik techninė pusė. Dizainas (pagal žodyną) - daiktų ir aplinkos meninis sutvarkymas. Jis taikomas beveik visiem nesuvartojamiems daiktams.

Sukūrus PD paduodama paraiška VPB. Grafiniai vaizdai yra piešinys. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti jo atstovas.

Pramoninio dizaino apsauga galioja 55 metus nuo paraiškos padavimo datos. Pramoninio dizaino galiojimo terminas gali būti pratęsiamas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo datos. Už pratęsimą imamas mokestis.

Apribojimai

Pramoninis dizainas naudojamas užsienio valstybėse įregistruotuose laivuose, lėktuvuose ir kitose transporto priemonėse bei jų įrengimuose ir įvežtose atsarginėse dalyse bei reikmenyse, skirtuose šių transporto priemonių remontui, kai šie laivai, lėktuvai ir kitos transporto priemonės laikinai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduodama tiktai kartu su įmone arba veikla arba su ta įmonės ar veiklos dalimi, kurioje pramoninis dizainas jau buvo naudojamas arba rengiamasi jį naudoti.

Pramoninio dizaino savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę licenciją pramoniniam dizainui naudoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Turtinių ir Neturtinių Teisių Skirtumų Apibendrinimas

Apibendrinant, turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti ir gauti atlygį už kūrinio naudojimą, o neturtinės teisės užtikrina autoriaus asmeninių interesų apsaugą. Šių teisių pusiausvyra yra būtina siekiant užtikrinti tiek autoriaus, tiek visuomenės interesus.

tags: #nuosavybes #turtines #ir #neturtines #teises