Jau penkiolika metų vykstantis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas sukelia nemažai teisinių ir socialinių problemų. Nuosavybės teisių atkūrimo prielaidos atsirado 1990 m. vasario 12 d. priėmus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos nuosavybės pagrindų įstatymą ir pakeitus tuomet galiojusios Lietuvos TSR Konstitucijos II skirsnį "Ekonominė sistema".
Tyrimas atliktas naudojant istorinį lyginamąjį, loginį, dokumentų analizės ir sisteminės analizės metodus. Pasirinkta tema turi tiek teorinį mokslinį, tiek ir praktinį reikšmingumą.
Nuosavybė istorijos filosofijoje
Nuosavybė, kaip ir kitos visuomeninio gyvenimo institucijos, supratimas istorijos eigoje išgyveno savo evoliuciją. Anglų filosofas Johnas Locke'as pamatiniu prigimtiniu įstatymu laikė įstatymą mokantį, kad "niekas negali kėsintis į kito gyvybę, sveikatą, laisvę ar nuosavybę". Šios visos kitos laisvės šaltinis. Neteisybė - tai kėsinimasis į nuosavybės teises.
J. Locke'o filosofijoje nuosavybė (taip pat ir gyvybė bei laisvė) yra prigimtinė teisė - įgimtas individualus asmens požymis; kiekvienas žmogus tarsi gimsta su teise naudotis viskuo - viskas priklauso visiems. Anot I. Šliūžinsko, nuosavybė sukuria erdvę individui, kurioje jis gali gyventi, priimti sprendimus ir nuspręsti savo likimą. Privati nuosavybė yra laisvos visuomenės pamatai.
Susiklostęs nuosavybės pasiskirstymas visuomenėje užtikrina visuomenės stabilumą ir individo atsakomybę. Nuosavybės pasiskirstymas daro visuomenę stabilesnę, nes žmones asmeniškai suinteresuoti išlaikyti visuomenę laisvą, nes jiems priklauso dalis tos visuomenės. A. Smithas įžvelgė nuosavybę, kaip asmenybės kūrybai, iniciatyvai, racionalumui skatinantį veiksnį.
Nuosavybės samprata
Sąvoka "nuosavybė" gali būti suprantama ekonomine ir teisine prasme. Ekonomine prasme nuosavybė - tai ekonominiai santykiai, atsiradę dėl daiktų valdymo, naudojimo ir jais disponavimo. Ši sąvoka teisine prasme suprantama kaip šių santykių reguliavimas teisės normomis.
Iki 2001 m. liepos 01 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 96 straipsnyje buvo nustatyta, kad savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudoja bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Nuo 2001 m. liepos 01 d. galiojantis naujasis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau LR CK ) 4.37 str. apibrėžia nuosavybės teisę kaip savininko teisę savo nuožiūra, nevaržomai ir nepažeidžiant įstatymų, valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu daiktu.
LR CK 2.33 straipsnyje nurodyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Valstybė ir savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys (jų tikslas - tenkinti viešuosius interesus).
Nuosavybės teisės objektu LR CK 4.38 str. nurodyta, kad gali būti daiktai ir kitas turtas. Daiktai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. LR CK 1.98 str. 4d. nurodyta, kad kilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai (LR CK 1.98str. 2d.), kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz., pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Šiuo atveju nuosavybės teisės objekto materialumo požymis nėra vienintelis ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės teisės objektu gali būti ir kitas turtas. Juo laikytini tiek materialūs daiktai, tiek ir nematerialūs daiktai, pavyzdžiui, turtinės teisės.
Nuosavybės teisės turinį sudaro trijų savininko teisių visuma, t.y. šio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas ( LR CK 4.37 str.). Valdymas - suprantamas kaip faktinis viešpatavimas daiktui, daikto turėjimas.
Lietuvos civilinėje teisėje įdiegta vadinamoji "triada", paimta iš nuosavybės teisės turinio apibrėžimo, naudojamo Rusijoje, ir tik iš dalies apibūdina nuosavybės teisės turinį. Pavyzdžiui, nuosavybės pagal A. Staugaitienę T. Ūsį interpretuoja nuosavybės sąvoką.
Nuosavybės teisės ribojimai
Kadangi tai prigimtinė žmogaus teisė, įstatymas gali ją tik apriboti, nustatydamas nuosavybės teisės įgyvendinimo ribas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.39 str. nurodo, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymais arba teismo sprendimo. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Šiosios dalies norma patvirtina, jog nuosavybės teisės ribojimas gali būti susijęs su socialine nuosavybės funkcija.
Šios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privati juridinio asmens nuosavybė - tai jam perduotas turtas, o tą turtą perdavusieji asmenys - steigėjai, akcininkai. Kai asmuo įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą sujungia jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai, atsiranda kelių asmenų nuosavybė, vadinama bendrąja nuosavybe. Nuosavybė priklausanti valstybei ir savivaldybėms vadinama viešąja nuosavybe.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 7-ąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės, gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 21straipsnio 2-ojoje dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės nuosavybė - tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina Taryba.
Nuosavybės įgijimo būdai
LR CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo būdai:
- sukurdamas naują daiktą;
- pagaminęs produkciją, vaisius, produkciją;
- sudarydamas sutartį;
- paveldėdamas turtą;
- pasisavinant bešeimininkį daiktą;
- pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;
- pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;
- pasisavinant radinį, lobį;
- atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams;
- konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymus daiktus (turtą);
- įgyjamąja senatimi;
- kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Valstybės ir savivaldybės turto įgijimo būdai nurodyti "Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo" 5 ir 6 straipsniuose, t.y.:
- imdama savo nuosavybėn lobį;
- perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
- pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes;
- kitais įstatymais nustatytais būdais.
JTO Deklaracijos 17 straipsnis pripažįsta, kad "kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Iš nieko negali būti savavališkai atimta nuosavybė".
Nuosavybės teisių atkūrimas
Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė, kad Lietuvoje atstatoma nepriklausoma valstybė. Šios valstybės piliečių įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Taigi buvo nuspręsta, kad buvusiems savininkams, remiantis įstatymu, bus grąžintas turtas arba atlyginti nuostoliai. Šis nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti vertinamas kaip restitucija, t.y.
Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d.
Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.
Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai.
Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka.
Piliečiai, kurių nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus atkurtos grąžinant juos natūra, turi pirmumo teisę įsigyti valstybei, savivaldybėms arba žemės ūkio bendrovėms priklausančius pastatus, statinius, esančius jiems grąžintos žemės ribose arba prie grąžintų ūkinės-komercinės paskirties pastatų.
Lietuvos administracinis susiskirstymas
Korupcijos rizikos atkuriant nuosavybę
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino teisėsaugos rekomendacijas mažinti korupcines rizikas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrose. Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.
STT Korupcijos skyriaus viršininkas teigė, jog Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus. Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.
Šiuo metu Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis yra įtariamas vengimu bendradarbiauti su Antikorupcijos komisija dėl žemės sklypų įsigijimo aplinkybių. Komisija kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ši įvertintų viešų ir privačių interesų derinimo aspektus.
tags: #nuosavybes #teisiu #atkurimo #budai