Lietuvos teisės istorija yra turininga ir pamokanti. Turinti tūkstantmetę praeitį, Lietuvos teisė, net ir ilgalaikio valstybingumo praradimo sąlygomis, sugebėjo tiek praeityje, tiek dabartyje iš naujo atgimti ir pasiekti dabartinius teisinius santykius bei daryti įtaką tolesnei jų raidai.
Lietuvos žemėlapis
Konstitucinės Raidos Etapai
Lietuvos konstitucinės raidos kelias, atvedęs į 1922 metų Konstituciją, prasidėjo 1918 m., kai vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. 1918 m. lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo.
Šioms aplinkybėms Valstybės taryba 1918 m. spalio 28 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją, kuri paskelbta 1918 m. lapkričio 2 d. Ši konstitucija neatsitiktinai buvo pavadinta Pamatiniais dėsniais.
K. Grinius yra suformulavęs du šios laikinosios konstitucijos nustatomus pagrindinius tikslus: 1) vykdyti 1918 m. Vasario 16 d. aktą; 2) sukurti valdžios organus, galinčius apginti valstybę.
1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba priėmė antrąją Laikinąją Konstituciją. Didelė dalis nuostatų pažodžiui (išskyrus tai, kad žodis „vyriausybė“ pakeistas „valdžia“) kartojo 1918 m. Pamatinius dėsnius.
1920 m. birželio 2 d. Steigiamasis Seimas susirinko į pirmąjį posėdį. Šiojo posėdžio priėmė Laikinąją Konstituciją, kurią paskelbė pirmasis Valstybės prezidentas A. Smetona.
Joje buvo skelbiamas visų piliečių, nepaisant lyties, tautybės ir tikybos, lygiateisiškumas, skelbiamas luomų ir titulų panaikinimas. Tačiau vėlesnio M. Römerio vertinimu, čia nebuvo sukurtas išsamus ir aiškus teisių katalogas.
Dar svarstant 1922 metų Konstitucijos projektą, daug diskusijų kėlė moters lygių teisių įteisinimas pagrindiniame šalies įstatyme. 1922 m. kovo mėn, viena iš aršiausiai moters teisių atstovių seime, M. Galdikienė pasisakė už lygių teisių įtvirtinimą atskirame skyriuje.
1922 m. rugpjūčio 1 dieną priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurią sudarė XV skyrius ir 108 straipsniai. Joje buvo nurodyta, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, suvereni valstybės valdžia prilklauso tautai, o ją vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.
Šeimos apsaugos reglamentavimui įtvirtinti buvo skirtas specialus XIII skyrius (98 straipsnyje), kuriame tiesiogiai įtvirtintos tokios nuostatos kaip: „šeimyninio gyvenimo pamatas yra moterystė. Moters teisės lygios su vyro teisėmis. Tam tikrais įstatymais saugojama ir palaikoma šeimos sveikata ir socialinė gerovė. Motinystė yra ypatingoje Valstybės globoje“.
Ši Konstitucija į tvirtus rėmus įstatė iki to buvusią laikiną valstybės valdžios sistemą, padėjo Lietuvos Respublikos konstitucinius pagrindus, tuo užbaigdama nepriklausomos valstybės atkūrimo procesą. Tai vienintelė iš pirmosios XX a. pusės Lietuvos Konstitucijų, veikusi ilgiausiai.
Antroji 1938 m. Konstitucija buvo taip pat XV skyrius, tik vienu straipsniu joje buvo mažiau. Turinio atžvilgiu daugelis straipsnis taip pat liko identiški atitinkamiems 1922 m. Konstitucijos straipsniams.
1918-1940 m. Konstitucijų palyginimas
Apibendrinant konstitucinę raidą, galima išskirti svarbiausius laikotarpius ir jų ypatumus:
| Konstitucija | Priėmimo data | Skyrių skaičius | Svarbios nuostatos |
|---|---|---|---|
| Laikinoji Lietuvos Konstitucija | 1918 m. spalio 28 d. | Nėra duomenų | Valstybės atkūrimas, valdžios organų sukūrimas |
| Laikinoji Lietuvos Konstitucija | 1919 m. balandžio 4 d. | Nėra duomenų | Atkartoja 1918 m. nuostatas |
| Laikinoji Lietuvos Konstitucija | 1920 m. birželio 2 d. | Nėra duomenų | Piliečių lygiateisiškumas, luomų panaikinimas |
| Nuolatinė Lietuvos Konstitucija | 1922 m. rugpjūčio 1 d. | XV | Šeimos narių teisės, motinystės globa |
| Konstitucija | 1938 m. | XV | Daugelis straipsnių identiški 1922 m. |
Nuosavybės Teisė į Nekilnojamąjį Turtą
Nekilnojamasis turtas yra svarbi ekonomikos dalis, todėl jo apibrėžimas ir teisinis reguliavimas yra itin reikšmingi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio.
Apleistas ar Neprižiūrimas Nekilnojamasis Turtas
2 straipsnis, patvirtintas 2017 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. XIII-544, apibrėžia apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą kaip turtą, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Toks turtas turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą ir įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.
Sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Kiti Nekilnojamojo Turto Apibrėžimai
- Įsigyjamas nekilnojamasis turtas - pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis).
- Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.
Teismų Praktika ir Aktualijos
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) pateikė naudingus išaiškinimus, padėsiančius nekilnojamojo turto pirkėjams lengviau prisiteisti nuostolių atlyginimą už nesąžiningą pardavėjų elgesį. Todėl pardavėjams reikės įvertinti papildomas rizikas sudarant preliminariąsias sutartis, ar atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisės Aktų Pakeitimai ir Projektai
Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2022 m. kovo 1 d. keičiasi teisės aktai reguliuojantys nekilnojamojo turto vystymą nuomojamojoje valstybinėje žemėje. Seime svarstomas Aplinkos ministerijos parengtas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, kuris palies nereto žemės savininko ar kito žemės naudotojo teisėtus interesus.
Statybos Įstatymo Pakeitimai
Naujoje Statybos įstatymo redakcijoje numatyti trumpesni terminai, mažesnė biurokratija ir lankstesnis statybos užbaigimas turėtų pagreitinti ir supaprastinti statybos procesą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: sprendžiant, kurios teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75-4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas.
Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas.
Ar CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi.
Nutartyje dėl force majeure konstatuota, kad pandemija ar karantinas savaime nereiškia atleidimo nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes jų taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas išimtiniais atvejais, t. y. jeigu dėl tokių aplinkybių nustatymo iš esmės visiškai sužlugdomas nuomos tikslas, ir tik tuo atveju, jeigu sutarties pakeitimas bandant atkurti sutarties šalių priešpriešinių prievolių vykdymo balansą nebūtų adekvatus pažeistos teisės gynimo būdas.
Tais atvejais, kai šalys savo laisva valia pačios priima sprendimą pakeisti sutartį siekdamos atkurti sutartinių prievolių vykdymo balansą, toks šalių bendradarbiavimas užkerta kelią spręsti tą pačią situaciją nenugalimos jėgos instituto pagrindu. Šalys kompromisiniais susitarimais sumažino nuomos kainą, taip sušvelnino viena kitos padėtį, dėl to nuomininkei išliko pareiga vykdyti nuomos sutartį.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių įpėdinio teisę reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kai bendrąjį daiktą padidino jo palikėjas, išaiškinta, kad teisė reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra turtinė teisė ir ji ne pasibaigia, mirus palikėjui, bet pereina įpėdiniui.
Nutartyje dėl rūšinio teismingumo taisyklių, taip pat akcininko sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsaugos priminta, kad jeigu apylinkės teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų bylą, teismingą apygardos teismui, toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl akcijų perleidimo sutarties nuginčijimo pareikšti, taikytina bendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų.
Nuspręsta, kad Atsakovas M. G., priimdamas vienintelio akcininko sprendimą, įgyvendino savo, kaip įmonės akcininko, teises valdant bendrovės turtą, nei esamos, nei naujai išleistos UAB „Gavera“ akcijos šiuo sprendimu nebuvo perleistos.
Nutartyje dėl netesybų mažinimo pasisakyta, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba - realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų.
Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties - užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio.
Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.
Nutartyje dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju konstatuota, kad nors ieškovės atsiėmė ieškinį vienai iš atsakovių (Lietuvos įmonei), Lietuvos teismai išsaugojo jurisdikciją nagrinėti bylą pagal ieškinį, pareikštą Švedijos bendrovei.
Taip pat konstatuota, kad ieškovių ir atsakovės santykiai kyla ne iš sutarties, o iš delikto, reikalavimai yra grindžiami ne vienos šalies kitai savarankiškai prisiimta prievole, o teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimu, taikytina teisė nustatoma remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentu „Roma II“), o pagal šį taikytina Švedijos teisė. Žalos atsiradimo vieta yra šioje valstybėje.
Šiuo atveju pareiga nustatyti užsienio valstybės teisės turinį teko bylą nagrinėjusiems teismams, tačiau jie nepagrįstai savarankiškai nenustatė Švedijos teisės turinio ir neatliko teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad mobiliajam nameliui pagal Švedijos teisę nėra keliami jokie priešgaisrinės įrangos ar signalizacijos įrengimo reikalavimai, grindė vien atsakovės į bylą pateikta advokatų kontoros užsakomąja išvada.
Taigi, teismas, turėdamas pareigą veikti ex officio ir aiškintis užsienio teisės turinį, dėl šios bene svarbiausios bylos išnagrinėjimui aplinkybės (reikalavimų vagonėliui) sprendė remdamasis vieninteliu įrodymu.
Taip pat išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje asmuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai stebėjo neviešus elektroninius duomenis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistasis prisijungė prie informacinės sistemos 1) neteisėtai, t. y. nutrūkus teisiniams santykiams tarp jo ir įmonės, nebevykdydamas jokių su šia bendrove susijusių funkcijų, neturėdamas įmonės sutikimo jungtis prie jos informacinių sistemų, ir 2) suklaidinęs informacinę sistemą (pateikęs save kaip teisėtą vartotoją, nors teisiniai santykiai, leidę prieigą prie sistemos, jau buvo pasibaigę), t. y. pasinaudodamas jam suteiktais prisijungimo duomenimis (vardu ir slaptažodžiu) prie elektroninio pašto ir dokumentų valdymo ir saugojimo sistemos, nors prisijungimo teisė ir prisijungimo duomenys jam buvo suteikti sutarties, kuri jungimosi metu jau buvo nutrūkusi, pagrindu ir tik sutarčiai vykdyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 1981 straipsnio 1 dalyje.
tags: #nuosavybes #teisinis #reguliavimas