Nuosavybės Teisių Atkūrimas Kompensuojant Pinigais Tvarka: Iššūkiai ir Perspektyvos

Nekilnojamojo turto plėtra ir vystymas yra vienas iš rodiklių, žyminčių valstybės ekonomikos lygio augimą. Nekilnojamų objektų plėtra, rekonstrukcija, esamų pastatų modernizavimas, architektūriškai senų, neefektyvių pastatų griovimas ir jų vietoje projektuojamų, statomų šiuolaikinių technologijų, energetiškai efektyviausių pastatų statyba vis įgautų didesnį pagreitį ir sukuria didesnę ekonominę naudą valstybei, bei investicijų plėtrai, tačiau dažnai yra neproporcingai ribojama įstatymų vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios iniciatyva.

Reikia atkreipti dėmesį, kad teisinėje visuomenėje, valstybėje privatūs ir viešieji santykiai privalo būti aiškiai reglamentuojami teisės aktų ir formuojami vieningos, aiškios teismų praktikos. Nesant aiškaus reglamentavimo arba nevieningo teisės aktų aiškinimo ir taikymo, nenuosekliai, nestabiliai formuojamos valstybės politikos sukuriamas visuomenės nepasitikėjimas valstybe ir savivaldybėmis, bei kitomis prižiūrinčiomis ar teisės aktus įgyvendinančiomis institucijomis.

Verslo subjektams yra labai aktualu, kad valstybės politika ir teisės aktai, ar jų aiškinimas nesikeistų greičiau nei jų vystomi projektai, nes tokiu atveju atsiranda per didelė rizika imtis investicijų, kurių įgyvendinimo sėkmingumo negali racionaliai mąstant, teisiškai įvertinant, objektyviai numatyti. Verslas yra pripratęs prie proporcingai įvertintos, bet ne aklos rizikos. Valstybės ir savivaldybės turtas turi būti aiškiai administruojamas, teisėtai įgyjamas, perleidžiamas, teisės aktų pagrindu valdomas.

Įtampa tarp valstybės ir verslo subjektų dėl užstatytos valstybinės žemės ploto (sklypo) valdymo, naudojimo, disponavimo suteikimo statinių savininkams ir begręstanti nauja teisminių ginčų eilė dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą dirbtinio, priverstinio teisių atkūrimo nevertinant proporcingumo, o ribojant ir varžant jau asmeniui suteiktas teises dėl pasikeitusios valstybės ir atsakingų institucijų politikos šioje srityje stipriai supriešins statinių savininkų ir buvusių žemės iki 1940 m. savininkų interesus. Todėl teisminiai ginčai jau yra užprogramuoti jei valstybė drąsiai imsis priverstinio nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais už valstybės išperkamą žemę turėtą iki 1940 m. pagal tuo metu nustatytą buvusio sklypo vertę. Tokioje situacijoje valstybė priešakyje pastato statinių naudotoją ir buvusį žemės savininką, kuriam galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės jei užimtas žemės sklypas būtų vertinamas kaip laisvas ar nereikalingas esamam pastatui eksploatuoti.

Šioje būsenoje valstybė veikdama per institucijas turėtų imtis ne teisėjo, bet mediatoriaus vaidmens, nes parinkus gerą teisinį reguliavimą galima suderinti verslo atstovų, valdančių statinius ir buvusių žemės savininkų teisėtus interesus, o ne priešingai juos priešinant nuožmiomis kovomis, kuriose dažniausiai pralaimi abi šalys. Statinio savininkui reikia įrodyti, kad sklypo plotas paskirtas pastato eksploatavimui yra pagrįsto dydžio ir pastatas naudojamas pagal jo paskirtį, o valstybinės žemės nuomos sutarties terminas yra pagrįstas statinio gyvavimo terminu.

Pritariu, kad nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) užsitęsė neproporcingai ilgai, tačiau tai nepateisina valstybės institucijų dvigubų standartų taikymo toje pačioje padėtyje esantiems piliečiams.

Nuolat besikeičiantis teisės normų taikymas, vertinimas suformuoja neproporcingai didelę riziką, dėl tikėtinai pažeistų ne tik privataus verslo subjektų interesų, bet ir pažeisto visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis įgyvendinančiomis teisės aktų normas statybų, valstybinės žemės valdymo srityse, bet ir pažeistas teisinis tikrumas, stabilumas, teisės normas taikančių institucijų, teritorinių skyrių ir teismų praktikos vieningumas. Valstybės interesai negali būti aukščiau visuomenės interesų nes jie yra tapatūs, o visuomenės gerovę ir interesus sudaro ir privatus verslas, jo vystymas ir sėkmė.

Fundamentalūs teisės principai, teisės saugomi gėriai ir jų pusiausvyra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, tačiau jų įgyvendinimas nukeliamas į specialiuosius teisės aktus pagal sritis, todėl jų neprieštaravimas bendriems teisės ir prigimtiniams teisės principams turi būti nuolatos stebimas. Šios temos problematiškumas yra atsakingų valstybės institucijų ir teismų, juridinių, fizinių subjektų investicijų ir ūkinės veiklos laisvės neproporcingas ribojimas nekilnojamojo turto valdymo, statybų sektoriuose taip pažeidžiant privačios nuosavybės neliečiamumo ir ūkinės veiklos laisvės teisės principus.

Nuosavybės teisių atkūrimo schema Lietuvoje

Nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais tvarka

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos keliais būdais, įskaitant kompensaciją pinigais. Tai reiškia, kad valstybė išperka iš piliečio turtą, sumokėdama jam piniginę kompensaciją.

Pagrindiniai aspektai, susiję su kompensacija pinigais:

• Turtas, už kurį atlyginama: Už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė.
• Atlyginimo apskaičiavimas: Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu.
• Atlyginimo būdai:
  • Perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).
  • Pinigais - išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - 1918-1920 m.
  • Pinigais - išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m.

Atsižvelgiant į nuolat kintančius teisės aktus ir jų interpretacijas, svarbu atidžiai sekti naujausias įstatymų pataisas ir teismų praktiką, kad būtų užtikrintas teisingas ir efektyvus nuosavybės teisių atkūrimas.

tags: #nuosavybes #teises #siam #pilieciui #atkuriamos #atlyginant