Liudytojo Apklausos Tvarka Lietuvoje

Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001). Šiame straipsnyje aptarsime liudytojo apklausos tvarką, jo teises ir pareigas, taip pat specialaus liudytojo statusą.

Bendrosios Nuostatos

Kas Negali Būti Liudytoju?

Neleidžiama toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltinamuoju, gynėju ar nukentėjusiuoju. Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas negali būti liudytoju (dėl galimybės atliekant gynėjo ar atstovo pareigas susipažinti su bylos medžiaga), liudytoju t. p. negali būti:

• Asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų;
• Asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus;
• Teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį, įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, t. p.

Liudytojo Teisės

Asmuo turi teisę:

• Duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba;
• Naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba;
• Susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus;
• Prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai;
• Surašyti parodymus;
• Prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų - ir būti įslaptintu liudytoju);
• Gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo.

Liudytojo Pareigos

Liudytojas šaukiamas privalo atvykti ir duoti teisingus parodymus apie jam žinomas ir reikšmingas bylos aplinkybes. Jei liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta, jis gali būti atvesdintas. Už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus gali būti taikoma bauda ar areštas, už melagingus parodymus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Prieš duodamas parodymus teisme liudytojas prisiekia sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (liudytojui, neturinčiam 16 m., prisiekti nereikia). Įslaptintas liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apklausiant liudytoją iki 16 metų (teismo nuožiūra - iki 18 metų) dalyvauja jo atstovas, t. p. gali dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, pedagogas ar psichologas.

Liudytojo Apklausos Tvarka

Ikiteisminio Tyrimo Metu (BPK 183 str.)

1. Pasirengimas Apklausai: Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole.

2. Apklausos Eiga: Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai.

3. Protokolas: Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo, administracinio ir civilinio proceso šalių šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti liudytojo parodymus ar atsakinėti į tam tikrus klausimus.

Teismo Posėdyje (CPK 192 str.)

1. Bendrosios Nuostatos: Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

2. Priesaika: Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.

3. Apklausos Eiga: Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

4. Išimtiniais Atvejais: Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.

Įslaptinto Liudytojo Apklausa

Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.

Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę. Jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti šio straipsnio 2 dalyje numatytas akustines ir vizualines kliūtis, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant.

Atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti šio Kodekso 203 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Specialaus Liudytojo Statusas

2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.

Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus - jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudodamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų.

Specialiojo liudytojo apklausos metu gavus faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus apklausą sprendžiama dėl įtariamojo statuso suteikimo. Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir/ar esant procesiniams pagrindams, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, t. p. jam gali būti suteiktas įtariamojo statusas.

Štai pavyzdys: Trečiadienio popietę į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atvyko buvusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo Sauliaus Skvernelio patarėja Agnė Silickienė. A. Silickienė yra viena iš įtariamųjų vadinamojoje Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje.

Apibendrinimas

Apklausiant liudytoją, būtina laikytis nustatytos tvarkos, užtikrinti jo teises ir pareigas. Specialaus liudytojo statusas suteikia galimybę apklausti asmenį, kuris gali būti susijęs su nusikalstama veika, tačiau neturi įtariamojo statuso. Šios taisyklės padeda užtikrinti teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą.

tags: #liudytojas #gali #buti #atvesdinamas