Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai Lietuvoje

Prieš pradedant nagrinėti nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kas tai yra nuosavybės teisė. Naujasis Civilinis kodeksas formuluoja tokią nuosavybės teisės sąvoką: nuosavybės teisės - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, arba tik konkrečias teises.

Nuosavybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės subjektų sudarytos sutartys. Nuosavybės teisės subjektais, t.y. savininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai (pvz., žemė, namas, gyvuliai, pinigai ir pan.) ir kitas turtas.

Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.

Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas. Šios trys teisės kartu sudaro juridinį nuosavybės teisės turinį.

• Valdymas - tai turto turėjimas savininko žinioje, išimtinė teisė daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį.
• Naudojimas - turto naudingųjų savybių eksploatavimas, asmeninė teisė pritaikyti jo savybes savininko poreikiams tenkinti ir gauti turto duodamus vaisius, pavyzdžiui, pelno.
• Disponavimas - turto likimo nustatymas, teisė savininko nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, jo būklę, įskaitant turto perdavimo ir panašią teisę.

Turto perdavimas - tai savininko išimtinė teisė savo turto objektus perduoti, įkeisti, leisti naudotis kitam, nekeičiant jų juridinės padėties.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 4.47 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama:

1. Pagal sandorius;
2. Paveldėjimu;
3. Pasisavinant vaisius ir pajamas;
4. Pagaminant naują daiktą;
5. Pasisavinant bešeimininkį daiktą;
6. Pasisavinant laukinius gyvūnus;
7. Pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;
8. Pasisavinant radinį, lobį;
9. Atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams;
10. Konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymus daiktus (turtą);
11. Įgyjamąja senatimi;
12. Kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Panagrinėkime kiekvieną nuosavybės teisės pagrindą platesne prasme.

Nuosavybės Įgijimas Pagal Sandorius

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mūsų visuomenėje nuosavybės įgijimo pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sudarant sandorius. Pagal sandorius nuosavybę galima įgyti sudarant daikto ar turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokias įstatymų numatytas sutartis.

Nuosavybės Įgijimas Paveldėjimu

Kitas būdas įgyti nuosavybę yra paveldėjimas. Paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama kai miršta daikto arba tam tikro turto savininkas ir jis savo testamentu arba pagal įstatymą palieka turėtą turtą savo įpėdiniams, valstybei ar kitiems asmenims.

Naujasis Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės teisę į tam tikrą daiktą paveldėtojai įgyja praėjus trims mėnesiams nuo buvusio savininko mirties, anksčiau šis terminas buvo šeši mėnesiai. Nuosavybė įgyjama notarų kontorai išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Vaisiai ir Pajamos

Civilinis kodeksas pažymi, kad daikto duodami vaisiai, gyvulių prieaugis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Daikto ūkinio naudojimo rezultatai - produkcija ir pajamos - taip pat priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Civilinis kodeksas numato aplinkybę, kai asmuo, nors ir neturintis nuosavybės teisės į tam tikrą daiktą, gali pasisavinti to daikto ar turto duodamus vaisius ar pelną. Civilinio kodekso 4.42 straipsnis nurodo, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir atžalas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.

Be to žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų atžalų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, atžalų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.

Naujo Daikto Pagaminimas

Dar vienas iš nuosavybės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas. Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš savos ar svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė ir savos medžiagos vertė yra didesnė už svetimos medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo arba neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Šiuo atveju pasinaudojęs svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti medžiagos savininkui jos vertę.

Bešeimininkis Daiktas

Civilinio kodekso 4.57 straipsnis nurodo, kad nuosavybę galima įgyti į tam tikrą daiktą, kuris yra be šeimininko, t.y. šeimininko nėra arba jis nežinomas. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas.

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Be to, kilnojamieji daiktai, kurie niekam nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

Laukiniai Gyvūnai

Į laisvėje esančius gyvūnus taip pat galima įgyti nuosavybę. Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie laikantis įstatymų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusiojo arba nušovusiojo nuosavybe, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Išskirtinis atvejis yra susijęs su laukinėmis bitėmis. Laukinių bičių šeima nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kuriame ji yra sugauta, savininkui. Jeigu bičių spiečius atskrenda į kito bitininko avilį pas jame esančias bites, atskridusių bičių savininkas praranda nuosavybės teisę į jas.

Bepriežiūriai ir Priklydę Naminiai Gyvūnai

Naujajame civiliniame kodekse įtvirtinta norma, kad asmuo sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną, arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai.

Policija ar savivaldybės institucija gavusi tokį praneimą atitinkamai imasi priemonių gyvūno savininkui surasti. 4.61 straipsnyje nurodoma, jei bepriežiūrių ir priklydusių darbinių gyvulių bei galvijų (ir jų prieauglio) savininkas paaiškėja per vieną mėnesį, o smulkiųjų gyvūnų (ir jų prieauglio) - per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui.

Šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo. Tačiau jei per nurodytąjį laikotarpį gyvūno savininkas nepaaiškėjo, jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Tai dar vienas nuosavybės įsigijimo pagrindų.

Radinys

Kitas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas būtų radinys. Kas tai yra radinys? Civilinis kodeksas formuluoja tokią radinio sąvoką: radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. apie radinį. Jei per šešis mėnesius neatsiranda daikto savininkas, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.

Jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su ardiniu susiję turėtos išlaidos.

Lobis

Nuosavybės teisė dar gali būti įgyjama randant lobį. Lobis - tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo.

Nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam asmeniui priklausančiame daikte rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe. Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Pažeidęs šią nuostatą asmuo negauna jokios rasto lobio dalies, ir visas rastas lobis tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis savininkui.

Tačiau, gali būti ir kitos rasto lobio dalies nuosavybės įgijimo aplinkybės. Civilinio kodekso 4.65 straipsnio 4 dalis sako, kas asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Susitarimas turi būti rašytinis.

Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus.

Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teisme gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas.

Daikto Paėmimas

Kitas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra daikto paėmimas. Naujajame civiliniame kodekse, pažymėta, kad valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.

Tai gali būti, pavyzdžiui, buto ar namo paėmimas ir pardavimas iš varžytynių, jei to namo ar buto savininkas yra padaręs kam nors žalą, kurią privalo atlyginti arba yra kitam asmeniui įsiskolinęs. Tokiu atveju yra būtinas teismo sprendimas.

Įgyjamoji Senatis

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (LR CK 4.68 str.). Be to įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.

Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turta asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame ,,prašo teismo konstatuoti, kad yra visos <…> įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.” Šios sąlygos tai: ,,1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. ,,Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. el.

Naujame Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. uvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į uvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netrukdo valdytojui įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai įgytas ir valdomas daikto dalis. Jeigu valdymo teisė įgyjama per atstovą, tai sąžiningumo reikalaujama ir iš atstovo, ir iš atstovaujamojo.

tags: #nuosavybes #teises #igijimo #pagrindai