Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Kasmetinės atostogos - tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Tai viena svarbiausių darbuotojo garantijų, įtvirtinta Darbo kodekse. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai. Nepaisant to, praktikoje vis dar kyla klausimų: kiek dienų atostogų priklauso, kaip jos dalijamos dalimis, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis ir kada prarandama teisė jomis pasinaudoti.
Pagal Darbo kodeksą kiekvienam darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų per metus (dirbant penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (dirbant šešias dienas per savaitę). Jei darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba kinta - atostogos turi trukti ne mažiau kaip 4 savaites.
Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis.
Svarbu atskirti kasmetines atostogas nuo kitų atostogų rūšių. Nemokamos atostogos gali trumpinti kasmetines atostogas, todėl prieš jų prašant verta įsivertinti pasekmes. Teisė į pirmąsias kasmetines atostogas atsiranda po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo pas tą patį darbdavį. Toliau - atostogos suteikiamos pagal darbdavio ir darbuotojo suderintą atostogų grafiką arba individualiu susitarimu. Darbdavys privalo kasmet sudaryti atostogų grafiką ir su juo supažindinti darbuotojus. Atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus.
Jas galima dalinti dalimis, tačiau bent viena dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 dienų dirbant šešias dienas per savaitę, arba 2 savaites). Tam tikros darbuotojų grupės turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Tai nėščios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų, neįgalūs darbuotojai.
Kiek kasmet priklauso atostogų?
Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.
Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.
Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Kasmetinės atostogos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal, darbuotojui darbo sutartyje nustatytą, darbo laiko normą, įskaitant kalendorinių dienų skaičiavimą.
Minimalios kasmetinių atostogų trukmės
| Darbo dienų skaičius per savaitę | Minimali kasmetinių atostogų trukmė |
|---|---|
| 5 | 20 darbo dienų |
| 6 | 24 darbo dienos |
| Kintantis | 4 savaitės |
Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos?
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.
Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją. Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį.
O jei darbuotojas pats nesinaudoja atostogomis? Tokiu atveju darbdavys gali vidinėje tvarkoje numatyti atvejus, kai atostogų laikas nustatomas atostogų eilėje ir suteikiamas darbuotojui vienašališkai. Tai svarbus praktinis instrumentas - Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas negali piktnaudžiauti savo teise ir tokiu būdu neribotai kaupti atostogų.
Praktinis pavyzdys: darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. vasario 1 d. Pirmieji darbo metai baigiasi 2022 m. sausio 31 d., o teisė į visos trukmės atostogas už šį laikotarpį įgyjama 2022 m. vasario 1 d. Kadangi ši teisė įgyta 2022 kalendoriniais metais, terminas skaičiuojamas taip: 2022 m. pabaiga + 3 metai. Vadinasi, teisė į nepanaudotas 2021-2022 m. laikotarpio atostogas prarandama nuo 2026 m. Ši taisyklė svarbi tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Darbdaviai turėtų reguliariai stebėti darbuotojų nepanaudotų atostogų likučius ir laiku raštu priminti apie artėjantį senaties terminą.
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?
Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.
Išeina iš darbo, bet turi nepanaudotų atostogų
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė?
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų.
Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Kokio dydžio atostoginių tikėtis?
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Atostoginiai apskaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbo sutartyje nustatyta kita, darbuotojui priimtina užmokesčio mokėjimo tvarka. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
D. U. Ne. Ne. Ne. Taip. Kompensacija mokama už faktiškai sukauptas atostogų dienas, net jei dirbta trumpą laiką.
Neribotos atostogos: ar tai įmanoma?
Tampa vis paprasčiau darbuotojams suteikti teisę patiems spręsti, kada ir kiek atostogauti, su sąlyga, kad bus pasiekti visi keliami darbiniai tikslai. Vis dėlto, neribotų atostogų Darbo kodeksas nenumato ir nereguliuoja, tad tokia papildoma nauda darbuotojams gali būti susijusi su tam tikromis teisinėmis rizikomis. Taigi ką svarbu žinoti prieš nusprendžiant taikyti tokį atostogų modelį, savo profesine patirtimi dalijasi teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.
Darbo kodeksas numato minimalią atostogų trukmę. Darbo kodeksas numato minimalias 20 darbo dienų kasmetines atostogas (arba ilgesnes atitinkamų kategorijų darbuotojams), iš kurių bent viena dalis privalo būti ne trumpesnė nei 10 darbo dienų. Taip pat Darbo kodeksas nedraudžia suteikti darbuotojui ir ilgesnes nei minimalios atostogas, todėl tiek darbdavio vienašališkas sprendimas, tiek dvišalis susitarimas su darbuotoju dėl tokių atostogų galios ir turės būti vykdomas. Iš to kyla ne vienas klausimas: ar išties įmanoma suteikti absoliučiai neribotas atostogas? Ar vėliau galima jas atšauti? Ar jos kaupsis? Kadangi Darbo kodeksas jokių atsakymų nepateikia, taisykles turi parengti pats darbdavys.
Neribotos atostogos nedraudžiamos, bet neapibrėžtos. Darbdaviams ieškant įvairių būdų pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, nemažai įmonių šiandien įprastomis atostogų formomis bei minimalia Darbo kodekse numatyta kasmetinių atostogų trukme neapsiriboja. Dažniausiai įmonės suteikia papildomų atostogų dienų (populiariausias variantas - lojalumo atostogos, priklausančios nuo išdirbtų metų) arba galimybę bet kada savo nuožiūra pasiimti atostogas. Kai kurie darbdaviai žengia dar toliau - dovanoja darbuotojams neribotas apmokamas kasmetines atostogas. Ar taip darydami darbdaviai neprisiima pernelyg didelių rizikų tiek teisine, tiek ekonomine prasme? Vienareikšmiško atsakymo nėra.
Kaip minėta, Darbo kodeksas neribotų atostogų nedraudžia. Suteikiant tokias atostogas nebūtina dėl to atskirai susitarti su darbuotoju ar darbo taryba, nėra ir prievolės įtvirtinti tokių susitarimų kolektyvinėje sutartyje. Užtenka priimti vidinį dokumentą (pavyzdžiui, įsakymą, sprendimą, taisykles ir pan.), jį paskelbti darbuotojams, ir papildoma nauda suteikiama.
Neribotos atostogų politikos yra siaubingos (ir ką daryti vietoj jų)
Svarbu nusimatyti aiškias taisykles
Vis dėlto neribotos atostogos neturėtų tapti pilkąja įmonės vidaus politikos zona ar ginčų arena. Tokių atostogų suteikimo sąlygas ir tvarką būtina tinkamai apsibrėžti. Taip tiek darbdaviui, tiek darbuotojui bus aišku, kada ir kaip darbuotojas gali naudotis atostogomis, bei padės išvengti ginčų ateityje. Dar daugiau - tinkamas atostogų aprašymas padės išvengti kaltinimų diskriminacija, jeigu būtų taikoma tvarka, kuomet ne visi darbuotojai įgyja teisę į tokias atostogas.
Itin svarbu apibrėžti kokias sąlygas darbuotojas privalo atitikti, kad galėtų naudotis neribota teise atostogauti. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad šios sąlygos nebūtų diskriminacinės ir atitiktų bendrus teisės principus. Pavyzdžiui, taisyklės, kad į neribotas atostogas gali pretenduoti tik tie įmonės darbuotojai, kurie nėra naudojęsi vaiko priežiūros atostogomis, arba tik tie darbuotojai, kurie yra ne jaunesni nei x metų amžiaus, būtų diskriminacinės. Neribotų atostogų suteikimo kriterijai turėtų būti susiję su darbuotojų atliekamų funkcijų specifika, pasiektais rezultatais, įmonėje išdirbtu laikotarpiu ir panašiais objektyviais parametrais. Pavyzdžiui, neribotos atostogos galėtų būti suteikiamos visiems darbuotojams, įmonėje išdirbusiems 10 metų.
Antras svarbus aspektas - darbdavio teisė atšaukti ar sutrumpinti atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojui išėjus neribotų atostogų 3 mėnesiams, o įmonei gavus didelį užsakymą ir padidėjus darbo krūviui, yra reikalingi visi darbuotojai. Jeigu nebus numatyta įmonės teisė atšaukti darbuotoją, darbuotojas neprivalės sugrįžti anksčiau.
Trečias svarbus aspektas - neribotų atostogų naudojimo išimtys ir apribojimai. Darbdavys galimai nenorės leisti neribotai atostogauti darbuotojams, kurie padarė žalos įmonei, ar kuriems buvo taikyta atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą. Taip pat galima būtų apriboti vienos atostogų „porcijos“ trukmę (pavyzdžiui, ne ilgiau nei mėnuo).
Atsotogų kaupimas
Ne mažiau svarbus yra atostogų kaupimo klausimas. Pagal bendrą taisyklę, nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiasi. Darbuotojai gali naudoti neribotą dalį savo atostogų, o privalomą dalį kaupti. Siekiant išvengti tokių situacijų reikėtų aiškiai numatyti, kad tokios atostogos nesikaupia, o pirmiausiai yra panaudojama Darbo kodekse numatyta privaloma minimali atostogų dalis.
Dėmesį vertėtų atkreipti ir į neribotų atostogų suteikimo ir naudojimo tvarką. Nenustačius tokios tvarkos gali nutikti taip, kad pusė įmonės darbuotojų tuo pat metu neribotam laikui išeis atostogauti. Siekiant išvengti tokios situacijos, reikėtų numatyti taisykles - prieš kiek laiko darbuotojas turi paprašyti atostogų ir ar jis turi nurodyti tikslią atostogų trukmę. Reikėtų numatyti ir darbdavio teisę nesuteikti atostogų, jeigu kiti to paties skyriaus darbuotojai jau atostogauja.
Nors apžvelgėme tik keletą svarbių aspektų, kuriuos reikėtų aprašyti, kiekvienas darbdavys, atsižvelgęs į savo veiklos specifiką, darbuotojų lūkesčius, galimai norės įtvirtinti daugiau taisyklių.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja gaunanti pranešimų apie situacijas, kai darbuotojai darbdavio iniciatyva esą „išleidžiami į nemokamas atostogas“, nors patys nėra pateikę jokio prašymo arba jį pateikė darbdaviui spaudžiant.
Nemokamos atostogos yra darbuotojo teisė, o ne vienašališkas darbdavio sprendimas. Jos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus.
„Darbuotojo prašymas yra būtina ir esminė sąlyga nemokamoms atostogoms suteikti. Darbdavys neturi teisės versti darbuotojo eiti nemokamų atostogų dėl sumažėjusio darbo krūvio, įmonės finansinių sunkumų ar kitų darbdavio rizikų, - pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. - Jeigu darbdavys negali suteikti darbo, tai nėra darbuotojo atsakomybė. Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašomas nemokamas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, gali būti suteikiama iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Privalomai nemokamos atostogos suteikiamos ir darbuotojams su negalia, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia, taip pat santuokai sudaryti, dalyvauti šeimos nario laidotuvėse ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
„Kitose situacijose, kai darbuotojas pateikia prašymą dėl nemokamų atostogų, sprendimą darbdavys priima vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, - pabrėžia Š. Orlavičius.
VDI taip pat primena, kad darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko darbo dienos (pamainos) metu asmeniniams poreikiams tenkinti, jeigu tam pritaria darbdavys. Tačiau darbuotojo prašymas privalo būti tenkinamas, jei jis susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis - liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamos atostogos turi pasekmių socialinio draudimo ir kasmetinių atostogų kaupimo požiūriu. Nemokamos atostogos yra nedraudžiamasis laikotarpis. Jei jos suteikiamos darbuotojo prašymu, siekiant įgyvendinti Darbo kodekso nustatytas pareigas, kasmetinės atostogos paprastai kaupiamos visą šį laikotarpį.
VDI akcentuoja, kad nemokamos atostogos negali būti naudojamos kaip priemonė spręsti darbdavio veiklos ar organizacines problemas.
