Prieš pradedant nagrinėti nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kas tai yra nuosavybės teisė. Naujasis Civilinis kodeksas formuluoja tokią nuosavybės teisės sąvoką: nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Nuosavybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės subjektų sudarytos sutartys. Nuosavybės teisės subjektais, t.y. savininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai (pvz., žemė, namas, gyvuliai, pinigai ir pan.) ir kitas turtas.
Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas. Šios trys teisės kartu sudaro juridinį nuosavybės teisės turinį.
- Valdymas - tai turto turėjimas savininko žinioje, išimtinė teisė daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį.
- Naudojimas - turto naudingųjų savybių eksploatavimas, asmeninė teisė pritaikyti jo savybes savininko poreikiams tenkinti ir gauti turto duodamus vaisius, pavyzdžiui, pelno.
- Disponavimas - turto likimo nustatymas, teisė savininko nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, jo būklę, įskaitant turto perdavimo ir panašią teisę.
Turto perdavimas - tai savininko išimtinė teisė savo turto objektus perduoti, įkeisti, leisti naudotis kitam, nekeičiant jų juridinės padėties.
Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Civilinis kodeksas numato šiuos pagrindinius nuosavybės teisės įgijimo būdus:
- Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.);
- Paveldėjimas;
- Naujo daikto pagaminimas;
- Bešeimininkio daikto įsigijimas;
- Radinio įsigijimas;
- Įgyjamoji senatis;
- Kiti įstatymų nustatyti pagrindai.
Nuosavybės teisę galima įgyti įvairiais būdais, kurie skirstomi į pirminius ir išvestinius. Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus, įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Sandoriai
Dažniausiai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama sandorių pagrindu. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys. Pagal CK 4.49 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (CK 1.75 str.).
Kaip parduoti butą (9): preliminari-pirkimo pardavimo sutartis
Paveldėjimas
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama paveldėjimo būdu. Norint įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti.
Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomojęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita (CK 4.253 str.).
Naujo Daikto Pagaminimas
Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas (CK 4.55 str.).
Bešeimininkio Daikto Įsigijimas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 str.).
Radinio Įsigijimas
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis.
Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis (CK 4.62 str.).
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui (CK 4.63 str.).
Įgyjamoji Senatis
Pagal CK 4.68 straipsnį, asmuo, kuris sąžiningai įgijo daiktą, tačiau nuosavybės teisės neįregistravo, arba kuris sąžiningai valdo daiktą kaip savą daugiau kaip dešimt metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Svarbu pažymėti, kad įgyjamoji senatis taikoma tik tuo atveju, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turtą, asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame ,,prašo teismo konstatuoti, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.” Šios sąlygos tai: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas.
Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.
Nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu. Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą.
Pagrindinės Sąlygos Įgyjant Nuosavybę Įgyjamąja Senatimi
Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turtą, asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame ,,prašo teismo konstatuoti, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.” Šios sąlygos tai:
- Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;
- Yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos:
- Daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai;
- Daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu;
- Visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai;
- Daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas.
Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.
Nekilnojamojo Turto Registravimo Schema
Teismo sprendimas, patvirtinantis nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, yra pagrindas nuosavybės teisę įregistruoti viešame registre, jeigu daiktas registruojamas. Teismas tokiu atveju sprendimo nuorašą VĮ Registrų centras nusiunčia pats.
Kitos Nekilnojamojo Turto Įsigijimo Formos
Nekilnojamąjį turtą galima įsigyti įvairiais būdais. Štai keletas pagrindinių:
- Pirkimas-pardavimas: Tai vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kai pirkėjas sumoka pardavėjui sutartą sumą už nekilnojamąjį turtą ir įgyja nuosavybės teisę.
- Finansinė nuoma (lizingas): Pagal finansinės nuomos sutartį, nuomininkas naudojasi turtu ir moka nuomos mokėjimus, o pasibaigus sutarties terminui, nuosavybės teisė pereina nuomininkui.
- Pirkimas-pardavimas išsimokėtinai: Pirkėjas sumoka dalį sumos iš karto, o likusią dalį sumoka per tam tikrą laikotarpį. Nuosavybės teisė pereina tik visiškai sumokėjus visą sumą.
- Išperkamoji nuoma: Panaši į pirkimą-pardavimą išsimokėtinai, tik nuosavybės teisė pereina nuomininkui tik po visų mokėjimų.
Teisinis Reglamentavimas
Nekilnojamojo turto įsigijimo procesą reglamentuoja įvairūs Lietuvos Respublikos įstatymai, įskaitant Civilinį kodeksą, Mokesčių administravimo įstatymą ir Statybos įstatymą.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai: Apibendrinimas
Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimo būdai Lietuvoje yra įvairūs ir reglamentuojami įstatymų. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno būdo ypatumus ir teisinius reikalavimus, kad įgyjant nuosavybę nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai ir teisės.
Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai Lietuvoje:
| Įgijimo būdas | Apibūdinimas | Teisinis pagrindas |
|---|---|---|
| Sutartis | Pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt. | Civilinis kodeksas |
| Paveldėjimas | Pagal įstatymą arba testamentą | Civilinis kodeksas |
| Naujo daikto sukūrimas | Pagaminimas, pastatymas ir kt. | Civilinis kodeksas |
| Įgyjamoji senatis | Ilgalaikis faktinis valdymas | Civilinis kodeksas |
| Teismo sprendimas | Bešeimininkio turto pripažinimas ir kt. | Civilinis kodeksas |
tags: #nuosavybes #teises #igijimo #budai