Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir teisinį aiškumą. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs įstatymai ir teisės aktai, nustatantys terminus ir tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime buto nuosavybės perregistravimo tvarką Lietuvoje, įskaitant reikalingus dokumentus, terminus ir įstatyminius aspektus.
KAIP PATEIKTI ELEKTRONINĮ VYKDOMĄJĮ DOKUMENTĄ
Nuosavybės Teisių Įgijimo Būdai
Nuosavybės teises į butą galima įgyti keliais būdais:
- Suteikiant butus nuosavybėn Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
- Perduodant nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir neeksploatuojamus pastatus, kitus statinius arba jų dalis.
Registrų centras Vilniuje yra svarbi institucija registruojant nuosavybės teises.
Nuosavybės Teisių Atstatymas
Miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) vienu iš šiame straipsnyje nurodytų būdų pagal piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė, rašytinį prašymą.
Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) natūra, o pagal šio straipsnio antrąją dalį šis gyvenamasis namas (jo dalis, butas) negali būti grąžintas natūra, meras (valdyba) ar valstybės institucija apie tai raštu informuoja pilietį ir pasiūlo pasirinkti išpirkimo būdą.
Tais atvejais, kai gyvenamasis namas, jo dalis ar butas natūra negrąžinami, miesto meras (valdyba) ar kita institucija, priimdama sprendimą dėl jų išpirkimo, taip pat priima sprendimą dėl šio namo, buto teisinės registracijos valstybės, savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu.
Teisinė Registracija
Miesto meras (valdyba) ar kita institucija, priimdama sprendimą dėl buto išpirkimo, taip pat priima sprendimą dėl šio buto teisinės registracijos valstybės, savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu. Šis sprendimas per dvi savaites nuo jo priėmimo dienos įregistruojamas turto registro įstaigoje.
Svarbiausi Aspektai
Norint tinkamai įregistruoti buto nuosavybės teises Lietuvoje, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Prašymo pateikimas: Būtina pateikti rašytinį prašymą savivaldybei ar valstybės institucijai.
- Sprendimo priėmimas: Savivaldybės meras ar valdyba priima sprendimą dėl nuosavybės atstatymo ar išpirkimo.
Reikalingi Dokumentai Perregistruojant Butą
Pirmą kartą parduodant nekilnojamąjį turtą, savininkui gali iškilti daugybė klausimų. Neturint patirties ir reikiamos informacijos pardavimo procesas gali užsitęsti ir sugaišti nemažai laiko. Dažniausiai kliūtys kyla dėl netvarkingų nekilnojamojo turto dokumentų. Norint sėkmingai perregistruoti buto nuosavybę, reikalingi šie pagrindiniai dokumentai:
- Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas: Jį galima gauti internetu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Šiame išraše pateikiama informacija apie objektą, nuosavybės teisę, taip pat pažymėti galimi apribojimai. Ties 7 punktu „juridiniai faktai“ pažymima jeigu butas yra įkeistas, suvaržyta disponavimo teisė, areštuotas ar kita.
- Nuosavybės teises į turtą įrodantis dokumentas: Kokio dokumento reikės, galima matyti Registrų centro išrašo 4 punkto dalyje „įregistravimo pagrindas“.
- Nekilnojamojo daikto kadastrinė matavimų byla: Ji perduodama keičiantis savininkams. Tačiau jei jos neturite, galite kreiptis į Registrų centrą ir gauti dublikatą. Jeigu patalpose buvo daryti išplanavimo pakeitimai, tokie kaip sienų griovimas ar pastatymas, bus reikalinga nauja kadastrinė byla ir galbūt projektas.
Tai yra pagrindiniai dokumentai, reikalingi norint parduoti nekilnojamąjį turtą.
Nuosavybės Teisės Atsiradimo Momentas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.
Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK149 straipsnis), galiojusį tam tikru laikotarpiu, turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsirasdavo nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu.
Priėmus 2000 m. CK, teisinis reguliavimas pasikeitė: nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Taigi, naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams, tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. 2000 m. 3 dalyje nustatyta išimtis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms t.y. sutartims, kurioms pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m.
Nekilnojamojo Turto Registro Terminai
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, prašymai įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nagrinėjami per skirtingus terminus, priklausomai nuo prašymo tipo ir skubumo:
- Prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Asmens prašymu - skubos tvarka, per vieną darbo dieną.
- Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.
Taip pat, 2021 m. įstatymo pakeitimai numato, kad prašymas įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo dienos, o kai kartu prašoma įregistruoti ir nekilnojamąjį daiktą arba pakeisti jo kadastro duomenis, - ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dienos, kurią baigiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytas prašymų įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti jo kadastro duomenis nagrinėjimo terminas.
tags: #nuosavybes #teises #i #buta #registravimas