Šiame straipsnyje aptarsime klausimus, susijusius su vaikų teisėmis į tėvų turtą įvairiose situacijose, įskaitant skyrybas ir paveldėjimą. Išnagrinėsime, ar pilnamečiam vaikui priklauso tėvų buto dalis, kokios yra vaikų teisės į tėvo turtą po jo mirties, ir kaip vyksta turto dalybos tarp bendraturčių.
Turto dalybos skyrybų atveju
Skyrybų atveju dažnai kyla klausimas dėl turto dalybų. Aptarkime situaciją, kai šeima gyvena 3 kambarių bute kartu su pilnamečiu sūnumi. Ar sūnui lieka kokia nors turto dalis tėvams skiriantis?
Jeigu butas įgytas santuokos metu, tuomet pagal LR CK 3.117 str. 1 dalį, skiriantis, butas bus dalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LR CK 3.123 str.), t. y. atsižvelgiant į sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes bendro dalijamo turto dalys gali skirtis.
Vaikų teisės į tėvo turtą po jo mirties
Kitas svarbus klausimas yra vaikų teisės į tėvo turtą po jo mirties. Panagrinėkime, kokios yra vaikų iš pirmos santuokos teisės į tėvo turtą, jei tėvas sudarė naują santuoką.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) nuostatomis paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tuomet, kai tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Civiliniame kodekse nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Taigi Civilinis kodeksas neskirsto palikėjo vaikų iš pirmos ir paskesnės santuokos - visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis, jei testamente nenurodyta kitaip. Tačiau, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Taigi, jeigu tėvas yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, tai turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį / kuriuos tėvas testamente nurodė (ar nurodytų) kaip paveldėtoją (ar paveldėtojus), t. y. tėvas galėtų visą savo turtą po savo mirties palikti tik sutuoktinei arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik savo tėvams ar kitiems asmenims.
Tačiau, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Žinoma, svarbu ir tai, ar tėvas yra (ar buvo) vedęs, kadangi jeigu turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, vienam iš sutuoktinių mirus, notaras išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu.
Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys ir tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti turto dalis nėra aiški.
Jeigu tėvas turi (ar turėjo) sutuoktinę, tai jo sutuoktinė kartu su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. vaikais) paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinė paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Apibendrinant, galima teigti, kad pagal įstatymą visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į tai, iš kurios santuokos jie yra gimę. Tačiau testamentas gali pakeisti šią tvarką, leidžiant palikti turtą pasirinktiems asmenims ar atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.
Štai tokia schema iliustruoja paveldėjimo procesą pagal įstatymą:
Bendraturčių teisės ir pareigos
Tėvų turtą paveldėję vaikai tampa bendraturčiais, tačiau jiems ne visada pavyksta vienodai pasidalinti pareigomis, valdant bendrą nekilnojamąjį objektą, o situacija tampa dar sudėtingesnė, jei vienas ar keli jų gyvena užsienyje ar net tampa kitos valstybės piliečiais.
Mirus tėvams, jiems priklausiusį turtą paveldėjo sesuo ir brolis, taigi jie tapo buto bendraturčiais. Brolis jau anksčiau yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent paveldėtame bute, o jo sesuo yra ne Lietuvos pilietė. Ar brolis gali be sesers sutikimo deklaruoti savo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą paveldėtame bute, kai jos gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitur?
Mirus tėvams, pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra jų vaikai. Taigi, broliai ir seserys, paveldėję po tėvų mirties atsiradusį turtą, tampa to turto bendraturčiais. Paveldėtas nekilnojamasis turtas, šiuo atveju - butas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Bendroji dalinė nuosavybė - tai tokia nuosavybės teisės forma, kai kiekvienam turto savininkui nustatyta konkreti jam priklausanti nuosavybės teisės dalis.
Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste turi teisę gyventi tiek patys bendraturčiai, tiek ir pas juos apsigyventi jų nepilnamečiai vaikai. Tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba kiti jų atstovai turi teisę deklaruoti savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų pasirinktame nekilnojamojo turto objekte, įskaitant ir paveldėtame bei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame bute.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiai bendraturčio vaikai nėra objekto savininkai, todėl kyla klausimas, ar tokiu atveju bendraturtis, registruojantis savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu asmeniu priklausančiame būste turi gauti jo sutikimą. Paprastai pilnamečiui asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančiose patalpose yra būtina gauti savininko ir jo bendraturčio, jei toks yra, sutikimą. Tačiau tuo atveju, kai asmuo deklaruoja savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste, kuriame jau yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, atskiro bendraturčio sutikimo nereikia.
Suprantama, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta (pvz, vaikui apsigyvenus su kitu tėvu jo gyvenamojoje vietoje, pakeitus gyvenamąją vietą į kitą ar pan.), ir vaikui esant deklaruotam patalpose, kuriose jis faktiškai nebegyvena, atsiranda natūralus poreikis pakeisti ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į tą, kurioje jis iš tiesų gyvena. Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitose patalpose, nesudaro kliūčių pakeisti vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į naują tiek kartų, kiek tam yra poreikis. Pasikeitus tėvų ar vieno iš jų gyvenamajai vietai, su kuriuo gyvena ir nepilnametis vaikas, ar esant kitai situacijai, kai keičiasi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, deklaruoti naują gyvenamąją vietą privalu per vieną mėnesį.
Taip pat dažnu atveju yra neaišku, kaip valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kokios teisės ir pareigos yra vienas kito ir bendro turto atžvilgiu. Pagal galiojančias teisės normas bendraturčiai jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą turi valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu. Jei tarp bendraturčių kyla ginčas šiais klausimais, jį sprendžia teismas.
Atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių priklausančią turto dalį, jis turi teisę į iš bendro turto gaunamas pajamas, taip pat atsako prieš kitus asmenis pagal prievoles, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas. Jei vienas iš bendraturčių netinkamai arba visiškai nevykdo savo pareigos dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, kitas įgyja teisę reikalauti iš pastarojo nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kito bendraturčio padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad kitas neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turi teisę įsigyti ar paveldėti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, numatytus atitinkamuose teisės aktuose. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tokias teises ir laisves, kurios numatytos nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose bei yra lygūs pagal įstatymus, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos ir kt. Užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis čia galiojančių įstatymų ir teisės normų.
Štai tokia lentelė apibendrina bendraturčių teises ir pareigas:
| Teisės | Pareigos |
|---|---|
| Teisė į pajamas iš bendro turto | Privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti |
| Teisė valdyti, naudoti ir disponuoti turtu bendru sutarimu | Atsako prieš kitus asmenis pagal prievoles |
| Teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo pareigų | Mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas |