Civilinė teisė apibrėžia platų spektrą teisių ir pareigų, susijusių su turtu. Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės ir turtinių teisių skirtumus, ypač atsižvelgiant į pinigų, kaip civilinių teisių objekto, ypatumus Lietuvos civilinėje teisėje.
Lietuvos civilinis kodeksas (CK) pinigus priskiria prie savarankiškų civilinių teisių objektų, atskirdamas juos nuo daiktų. Tai reiškia, kad pinigai traktuojami kaip finansinis turtas, skirtas apyvartos procedūrų poreikiams tenkinti.
CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinių teisių objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir jų rezultatai, taip pat kitos turtinės bei neturtinės vertybės.
Teisės doktrina civilinių teisių objektu laiko turtą ir civilinės teisės saugomas neturtines teises bei vertybes. Turtas, kaip civilinių teisių objektas, apima visas turtines vertybes, į kurias civilinės teisės subjektai įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų.
Turtas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį. Materialųjį turtą sudaro daiktai, kurie kaip civilinių teisių objektai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus.
Pagal teisės doktriną pinigai (CK 1.100 straipsnis) yra savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių.
Pinigai skirstomi į dvi pagrindines rūšis:
- Grynieji - tai banknotai ir monetos.
- Negrynieji pinigai - tai lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atidarytose sąskaitose (CK 6.193 straipsnis), indėliai (CK 6.892 straipsnis) ir elektroniniai pinigai (Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pinigai, palyginus juos su kitomis turto rūšimis, yra laikomi likvidžiausiu finansiniu turtu. Nuosavybės teisės į pinigus kaip turtą atsiranda bendraisiais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais (pvz., pagal sandorius, paveldėjimu ir kt. - CK 4.47 straipsnis).
Įstatyme, apibrėžiant nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu (CK 4.48 straipsnis) ir nustatant momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę (CK 4.49 straipsnis), nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ne vien daiktams, kaip vienai iš civilinių teisių objektų rūšių, bet ir kitam turtui.
CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams - valstybei arba savivaldybėms.
Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu.
Apibendrinant galima teigti, kad nors pinigai ir yra atskirti nuo daiktų kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, jie vis tiek patenka į turto sampratą ir jiems taikomos bendrosios nuosavybės teisės įgijimo taisyklės.
Eurai - viena iš pinigų formų, pripažįstamų Lietuvos civilinėje teisėje.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai nuosavybės ir turtinių teisių aspektai, susiję su pinigais:
| Aspektas | Apibrėžimas | Reguliavimas |
|---|---|---|
| Pinigai | Finansinis turtas, skirtas apyvartos procedūroms | CK 1.97 str. 1 d., 1.100 str. |
| Nuosavybės teisė į pinigus | Teisė valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais | CK 4.47 str., 4.48 str., 4.49 str. |
| Bešeimininkiai pinigai | Pinigai, neturintys savininko arba kai savininkas nežinomas | CK 4.57 str., 4.58 str. |
DI, vaiko teisės ir teisinis reglamentavimas. Būsimos naujovės, praktika ir būsimi iššūkiai
Administracinis Lietuvos žemėlapis
tags: #nuosavybes #teise #turtine #teise