Nuosavybės Teisė: Valdymas, Naudojimas ir Disponavimas Turtu

Nuosavybės teisė - tai teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje buvo atkurta visavertė nuosavybės teisė bei kitos daiktinės teisės, o 1918-40 m. buvo įtvirtintos kai kurios daiktinės teisės. Daiktinės teisės registruojamos viešajame registre. Daiktinės teisės gali priklausyti turto savininkui ar asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė (daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pvz., prievolines teises).

Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdytojas turi teisę ginti esamą ar atnaujinti atimtą valdymo teisę. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo.

Kiekvieną ketvirtadienį pateiksime atsakymą aktualia jums tema.

Kitų daiktinių teisių pavyzdžiai:

• Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.
• Hipoteka ir įkeitimas yra atitinkamai nekilnojamojo ir kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn hipoteka ir įkeitimas seka paskui daiktą.
• Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti kaip teisės naudotis daiktu suteikimas ar savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Yra žinomi kelio, statinio servitutai, teisė tiesti požemines, antžemines konstrukcijas ir kita.
• Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar už ją trumpesniam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Nutraukus santuoką, sutuoktiniui su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti nustatoma uzufrukto teisė, kol vaikai sulauks pilnametystės, į šeimos turtą, kaip turtas yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
• Užstatymo teisės pagrindu žemė suteikiama naudotis kitam asmeniui statiniams statyti ar įsigyti, jiems valdyti nuosavybės teise, žemės gelmėms naudoti.
• Ilgalaikė nuoma - teisė naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu ar žeme neatliekant veiksmų, didinančių nekilnojamojo daikto ar žemės vertę.
• Daikto sulaikymas - kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko jam perduotą daiktą tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę.
• Turto administravimas - nuosavybės teisių įgyvendinimas, kurį atlieka paskirtas daikto valdytojas.

Šeimos Turtas

Šeimos turtu gali būti pripažįstamas turtas, neatsižvelgiant į tai, kuriam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir ar įgytas turtas iki santuokos ar po jos sudarymo. Šeimos turtu gali būti: šeimos gyvenamoji patalpa; kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti; teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (nuoma, panauda ir kt.). Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, patvirtintą notaro. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

Žinotina, kad jeigu daiktas bus naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, jam bus taikomas šeimos turto teisinis rėžimas. Pavyzdžiui, vyras iki santuokos sudarymo turėjo namą, kuriame susituokus apsigyveno ir žmona, kitos gyvenamosios patalpos šeima neturi, tokia gyvenamoji patalpa įgyja šeimos turto statusą nuo santuokos sudarymo, tačiau prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu viešame registre namas įregistruotas kaip šeimos turtas. Šeimos turto teisinis režimas nepilnamečiams vaikams atsiranda nuo jų gimimo ir trunka iki pilnametystės.

Asmeninė Nuosavybė ir jos Pripažinimas Bendrąja Jungtine Nuosavybe

Turtas, atitinkantis (CK 3.89 str. 1 d.) sąlygas, laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kol teismas nenustato kitaip. CK 3.89 str. 1 d. aiškiai išdėstytas turtas, kuris pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybės teise, tame tarpe ir sutuoktiniui dovanotas turtas po santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Sutuoktinis jam dovanotu ar kitaip įgytu asmeniniu turtu, jei jis vadovaujantis (CK 3.84 str. 1 d.) pagrindu nėra pripažintinas šeimos turtu, turi teisę disponuoti savo nuožiūra, t. y. Turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Jeigu teismas vieno sutuoktinio asmeninį turtą pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šiuo turtu sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu, o turto dalybų atveju dalinamas lygių dalių principu.

Nuosavybės Paveldėjimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 21 d. nutartyje pasakė, kad „teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“.

LAT c.b. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu „piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis“. Taigi jau po palikėjo mirties palikimą papildo atkurta nuosavybės teisė į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą (us). Kadangi negalimas dalinis palikimo priėmimas (CK 5.50 str. 1 d.), tai ir šis turtas yra perduodamas palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Pažymėtina, kad atkurtos nuosavybės teisės perduodamos tik tiesiogiai įstatyme numatytą kriterijų atitinkantiems įpėdiniams - Lietuvos Respublikos piliečiams. Įpėdiniai gali net ir nežinoti, kad palikėjas buvo pateikęs prašymą nuosavybės teisei atkurti.

Galimos situacijos, kai dalis įpėdinių palikimo atsisako arba įpėdiniai palikimo iš viso nepriima. Jeigu niekas per nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė valios priimti palikimą, tai įpėdiniai gali kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo atveju yra sprendžiami ne nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir su tuo susijusių įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo klausimai (kurie yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai), o paveldėjimo civiliniai teisiniai klausimai.

Todėl dėl praleisto įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka turi būti paduodamas bendrosios kompetencijos teismui. Remiantis CPK 576 str. 2 d. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas, t.y. priimtas palikimas. Taigi reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą. Remiantis CK 5.4 str. 1 d. palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta.

Jei teismas mano, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, priima nutartį, kuria praleistą terminą atnaujina. Tačiau kuo ilgesnis laiko tarpas yra praėjęs nuo palikimo atsiradimo, tuo didesnė tikimybė, kad terminas buvo praleistas dėl aplaidumo.

Kai yra įpėdinių, kurie priėmė palikimą, tai praleidęs terminą įpėdinis gali priimti palikimą ir be kreipimosi į teismą (notarine tvarka). Tokiu atveju yra būtinas visų priėmusių palikimą įpėdinių sutikimas (CK 5.57 str.).

CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis bei atsisakyti dalies palikimo. Todėl įpėdiniai, kurie išreiškė savo valią atsisakydami palikimo, laikomi atsisakę visos jiems tenkančios palikimo dalies. Manytina, kad atsisakymas apima tiek palikimo atsiradimo momentu esančią palikimo dalį, tiek ir vėlesnį jos padidėjimą.

Iš to seka, kad po palikėjo mirties atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atitenka tik palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kaip jau minėta, palikimo atsiradimo momentu yra tik turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą,bet materialaus turto, kurį įpėdiniai galėtų paveldėti, dar nėra.

Kai po palikėjo mirties lieka tik kilnojamieji, neregistruotini ar nedidelės vertės daiktai, įpėdiniai ne retai priima palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, bet neišreikšdami savo valios raštu. CK 5.51 str. 1 d. įtvirtinta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, faktą, laikoma kad buvo priimtas visas palikimas, tame tarpe ir aptariama turtinė teisė.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai yra reglamentuojami įstatymais. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip jis valdomas ir kokie yra svarbiausi aspektai, susiję su šio turto naudojimu bei disponavimu.

Valstybei Nuosavybės Teise Priklausantis Turtas

Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas apima įvairius objektus ir išteklius, kurie yra valstybės nuosavybė. Tai gali būti:

• Ilgalaikis materialusis turtas
• Nematerialusis turtas
• Trumpalaikis materialusis turtas
• Finansinis turtas

Šis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Taip pat, jei jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.

Valstybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis.

Savivaldybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis.

Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris neperduotas šiam fondui, - valstybės įmonės ir valstybės įstaigos.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, įstaigos ir organizacijos, kurioms valstybės turtą priskiria įstatymai ir turtą. Mokesčio dydį, kurį privalo mokėti valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, įstaigos ir organizacijos už patikėjimo teise valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nustato Vyriausybė.

Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudai siekdama užtikrinti visuomenės interesus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos sutartį.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia ir jo koeficientą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti indeksuojamas, pradedant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o vėliau skaičiuojant nuo paskutinio indeksavimo, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja koeficientu 1,25.

Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės ar organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu tokie abipusiai mainai reikalingi valstybės ar savivaldos funkcijų įgyvendinimui. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto mainų, jei viena iš mainų šalių yra valstybės institucija, įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o jei abi nuomos šalys yra savivaldybės institucijos, įmonės ar organizacijos, patikėjimo teise valdančios savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą,- savivaldybių tarybos.

Mainomas ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas gali būti įvertintas jo įsigyjimo verte arba bet kokiu kitu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytu turto įvertinimo metodu.

Valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimas - tai pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto perdavimas akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei už tos bendrovės akcijas.

Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimo į akcines ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka tokio turto privatizuoti nepavyko.

Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas į steigiamas ar veikiančias akcines arba uždarąsias akcines bendroves, kuriose dalyvauja privatus kapitalas, investuojamas(akcijos perkamos) viešo konkurso tvarka. Viešo konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Jei į valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar patalpas, kurių sąrašą Vyriausybės teikimu savo nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybės nustatyta tvarka gavus leidimą kapitaliai remontuoti pastatus ar statinius ir įstatymų nustatyta tvarka iki 1996 m. liepos 26 d. tai tokie pastatai ar patalpos, įvertinus juos pagal Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti investuojami į privatų kapitalą investavusią akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, gaunant tokios bendrovės akcijas.

Savivaldybės šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja tik įstatymų nustatyta tvarka arba, jeigu ji nenustatyta, kiekvienu atveju gavusios Vyriausybės leidimą.

Kitos savivaldos institucijos, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo ir naudoja Biudžeto sandaros įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, įstatymo “Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo”, kitų įstatymų nustatyta tvarka ir savivaldybių tarybų sprendimais. Su savivaldybių turtą patikėjimo teise valdyti ir naudoti įgaliotais asmenimis savivaldybė pasirašo savivaldybių turto perdavimo-priėmimo aktus. Savivaldybės vardu šiuos aktus pasirašo savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

1) valstybės turtą, kuris buvo priskirtas savivaldybių reguliavimo sričiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais, bet įstatymų nustatyta tvarka neperduotas ar nepriimtas jų nuosavybėn.

2) valstybės turtą, perduotą savivaldybėms įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įstatymais deleguotoms savivaldybių funkcijoms atlikti.

Vieneto turtas - vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, o vienetų, kuriems valstybės bei savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju - patikėjimo teise.

Valdymas, Naudojimas ir Disponavimas

Svarbiausias viešosios nuosavybės įgyvendinimo ypatumas yra tas, kad viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus.

Savininko valdymas yra titulinis valdymas. Savininko valdymo negalima sutapatinti su valdymu be titulo, kuris apibrėžtas CK 4.22 str.

Sprendimus perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.

Turto Perdavimas ir Mainai

Pagal mainų sutartį valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 proc. vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant bet kokį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą turto vertinimo metodą.

Sprendimą dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.

Sprendimą dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus tam tikrus atvejus.

Teisiniai Aspektai

Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę į kitą teisinio santykio dalyvį (skolininką).

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. veikti priešingai jos paskirčiai.

Pagal viešosios teisės principus draudžiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t.y. vietinės valdžios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal norminius aktus reikalavimus.

Civilinio kodekso straipsniai, susiję su nuosavybės teise:

• 4.11 straipsnis
• 4.20 straipsnis
• 4.21 straipsnis
• 4.37 straipsnis
• 4.41 straipsnis
• 4.53 straipsnis
• 4.61 straipsnis

Kiti svarbūs įstatymai ir straipsniai:

• Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (1998 05 12)
• Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 str.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos

Kasacinės instancijos teismo civilinė byla Nr. 3K-3-579/2000 m. pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos žemės ūkio bankas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. spalio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 25 d. nutarties.

AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ 1998 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi Nr. suteikė asmeniui UAB „Rida“ 2000000 Lt paskolą iki 1999 m. gegužės 1 d. Už savalaikį paskolos grąžinimą 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. laidavo Ignalinos rajono savivaldybės taryba.

Vilniaus apygardos teismas 1999 m. spalio 11 d. nusprendė, kad 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartis Nr. neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 47 str.). Teismas motyvavo tuo, kad ši laidavimo sutartis turi subjekto, sudėties trūkumų, kurie susiję su laiduotojo teisnumo reikalavimais. Šis sandoris prieštarauja laiduotojo veiklos tikslams, nurodytiems jo Statute, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose norminiuose aktuose.

Apibendrinant, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas ir disponavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atitikties įstatymams ir viešosios teisės principams. Tik tinkamas turto valdymas gali užtikrinti efektyvų jo panaudojimą visuomenės interesams.

Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą:

tags: #nuosavybes #teise #priklausantis #turtas #deutsch