Nuosavybė - tai teisinis institutas, apibrėžiantis asmens teises į jam priklausantį turtą. Lietuvoje nuosavybės teisės įgijimas yra reglamentuojamas Civilinio kodekso bei kitų įstatymų. Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį ypatumus, įgyjamąją senatį bei kitus svarbius aspektus.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Sandorį
Pagal Civilinio kodekso 4.49 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Tokiu atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Svarbu paminėti, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (Civilinio kodekso 1.75 straipsnis).
Pavyzdžiui, nagrinėkime situaciją, kai asmuo sudaro buto statybos sutartį. Tarkime, kad Petraitis sumokėjo AB "Statyba" visą buto kainą, tačiau sutartis neturi juridinės galios, nes pasirašyta asmens, neturinčio tam jokios teisės, ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu. Dėl to butas gali būti parduotas kitam asmeniui, o pirminė sutartis gali būti pripažinta negaliojančia.
Įgyjamoji Senatis
Įgyjamoji senatis yra vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę, kai asmuo ilgą laiką sąžiningai valdo daiktą, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso.
Fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti pagal įgyjamąją senatį:
- Asmuo neturi būti daikto savininkas.
- Daiktas neturi nuosavybės teise priklausyti valstybei ar savivaldybei, taip pat neturi būti įregistruotas kito asmens vardu.
- Asmuo daiktą turi būti įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laiką.
- Asmens valdymas visą daikto valdymo laikotarpį turi būti teisėtas.
- Valdymas turi būti atviras.
- Daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai.
- Daiktas visą valdymo laikotarpį turi būti valdomas kaip savas.
- Nekilnojamojo daikto valdymas nurodytomis sąlygomis turi tęstis 10 metų, kilnojamojo - 3 metus.
Atitinakantis visas išvardintas sąlygas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgijamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pavyzdys:
Jeigu asmuo 10 metų sąžiningai ir teisėtai valdė nekilnojamąjį daiktą, kuris nebuvo įregistruotas kito asmens vardu ir valdytojas visą tą laiką elgėsi su daiktu kaip su savo, jis gali kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Kaip palaikyti psichinę sveikatą senatvėje?
Bešeimininkis Turtas
Civilinis kodeksas reglamentuoja ir bešeimininkio turto nuosavybės klausimus. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (Civilinio kodekso 4.58 straipsnis).
Jeigu asmuo pagamino naują daiktą iš svetimos medžiagos, jis tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu tas asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas (Civilinio kodekso 4.55 straipsnis).
Rasto Daikto Nuosavybė
Asmuo, radęs pamestą daiktą, privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas.
Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad tas sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis (Civilinio kodekso 4.62 straipsnis).
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui (Civilinio kodekso 4.63 straipsnis).
Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą (Civilinio kodekso 4.64 straipsnis).
Lobis
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams (Civilinio kodekso 4.65 straipsnis).
Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimas į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį yra sudėtingas procesas, kuriam taikomos įvairios įstatyminės nuostatos. Svarbu atidžiai išnagrinėti visas sąlygas ir laikytis teisinių reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtas nuosavybės įgijimas.
| Įgijimo Būdas | Pagrindinės Sąlygos | Teisinis Pagrindas |
|---|---|---|
| Sandoris | Daikto perdavimas, sutarties registracija | CK 4.49 str., CK 6.398 str. |
| Įgyjamoji Senatis | Sąžiningas, teisėtas, atviras valdymas (10 metų nekilnojamam turtui, 3 metai kilnojamam) | CK 4.68 str. |
| Bešeimininkis Turtas | Teismo sprendimas | CK 4.58 str. |
| Rastas Daiktas | Pranešimas policijai, saugojimas 6 mėnesius | CK 4.62 str. |
tags: #nuosavybes #teise #i #nekilnojamaji #daikta #pagal