Nuosavybės Pardavimo Tvarka Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Procedūros

Nuosavybės pardavimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įvairių teisės aktų, įskaitant Civilinį kodeksą ir specialius įstatymus, kurie nustato valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų turto pardavimo tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius nuosavybės pardavimo aspektus, įskaitant bendraturčių teises ir valstybės bei savivaldybių turto pardavimo ypatumus.

Bendrosios Nuostatos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.79 straipsnis aiškiai reglamentuoja dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą.

Bendraturčių Teisių Įgyvendinimas

Nors įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą CK 4.79 straipsniu nustatė aiškias turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pardavimo tvarką ir sąlygas, tačiau pažymėtina, kad reguliavimu pateikiamos pardavimo sąlygos yra susijusios tik su tais atvejais, kuomet bendraturčiai yra žinomi ir yra aišku į ką kreiptis su pranešimu apie ketinimą parduoti dalį, esantį bendrojoje nuosavybėje.

Dėl šios priežasties, kyla klausimas ką daryti, tais atvejais, kai vienas iš bendraturčių yra miręs ir nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas? Taigi, kol nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas, kitas bendraturtis turto, esančio bendrojoje nuosavybėje negali realizuoti, kadangi nebūtų įmanoma įgyvendinti CK 4.79 str. nustatytų sąlygų.

Veiksmai Nustatant Teisių Perėmėją

Norint nustatyti mirusio bendraturčio teisių perėmėją, rekomenduojami šie veiksmai:

• Kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu pateikti mirusio bendraturčio testamento registro išrašą, kuriame būtų nurodyta informacija apie tokio bendraturčio palikimo priėmimo ir atsisakymo faktą, tokiu būdu nustatant kas tapo šio bendraturčio teisių perėmėju.
• Kreiptis į mirusiojo bendraturčio gyvenamosios vietos notarą, kuris patikrinęs duomenis galėtų suteikti informaciją apie, mirusio bendraturčio teisių perėmėją, kuris tikėtina ir būtų naujasis dalinės nuosavybės savininkas.

Atkreiptinas dėmesys, jog gali susidaryti situacija, kad nei VĮ ,,Registrų centras“, nei palikimo atsiradimo vietos notaras nesuteiks prašomų duomenų ir informacijos apie palikimo teisių perėmėjus dėl griežtai reglamentuotos ( nustatytos ) asmens duomenų apsaugos. Tokiu atveju, rekomenduotina kreiptis į teisininką, kuris įvertinęs situaciją, galėtų pakartotinai pasikreipti į minėtus subjektus dėl prašomų duomenų suteikimo, o šiems atsisakius juos pateikti - sprendimą (VĮ ,,Registrų centro“ atveju) arba atsisakymą atlikti veiksmą (notarų atveju) apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės ir Savivaldybių Turto Pardavimas

Valstybės ir savivaldybių turto pardavimas turi savų ypatumų, kurie yra reglamentuojami atskirais teisės aktais.

Sprendimų Priėmimas

• Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priimamas Vyriausybės nutarimu.
• Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priima savivaldybės taryba.

Sprendimo projektą rengianti valstybės ar savivaldybės institucija turi pagrįsti jo atitiktį įstatymo 9 straipsnyje nurodytiems principams.

Parduodamų dalininko teisių pradinė kaina turi būti ne mažesnė kaip atitinkamai arba valstybės, arba savivaldybės įnašų į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą vertė.

Turto Perdavimas

Savivaldybės turtas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai yra atitinkamai arba Vyriausybės, arba jos įgaliotos institucijos, arba kitos savivaldybės tarybos sutikimas.

Neatlygintinas Turto Perdavimas

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn. Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto savivaldybės turto neatlygintino perdavimo priima savivaldybės taryba, o dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo - Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, įsigytas vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, arba skirtas iš tarptautinių sutarčių arba tarptautinių susitarimų atsirandantiems įsipareigojimams, kolektyvinės gynybos operacijoms, karinėms operacijoms, tarptautinėms karinėms pratyboms ar kitiems karinio bendradarbiavimo renginiams, civilinėms misijoms vykdyti, taip pat skirtas paramai pagal tarptautinius susitarimus vykdomam bendradarbiavimui gynybos srityje arba paramai valstybėms, kurioms Seimo priimtu teisės aktu reiškiama parama dėl prieš jas vykdomos karinės agresijos ar į jas vykdomos karinės invazijos, teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas nuosavybėn tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims, jeigu toks neatlygintinas perdavimas atitinka tarptautinius įsipareigojimus, Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją arba Seimo priimtą teisės aktą dėl reiškiamos paramos šioje dalyje nurodytoms valstybėms.

Sprendimą dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo šioje dalyje nurodytų subjektų nuosavybėn priima Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją. Vyriausybės sprendime turi būti nurodyta valstybės turtą perduodantis turto valdytojas, šioje dalyje nurodytas subjektas, su kuriuo turto valdytojas sudarys turto perdavimo sandorį, perduodamas turtas, jo naudojimo sąlygos.

Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto turto pardavimo užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Sutarčių Nuostatos

Visos sutarčių dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos, pagal kurias atimamos ar apribojamos valstybės teisės, nustatytos įstatymuose, negalioja.

tags: #nuosavybes #pardavimo #tvarka