Bendrinėje kalboje infrastruktūra suvokiama kaip elementų kompleksas, kuris suteikia pagrindą visai sistemai veikti. Tai vandens bei nuotekų surinkimo, elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai gaminamos šilumos transportavimo infrastruktūra, kuri turi užtikrinti gerą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija ir vandeniu bei tinkamai pašalinti buitines ir paviršines nuotekas. Inžinerinių sistemų plėtojimas ir eksploatavimas turi atitikti visuotinumo, tęstinumo, prieinamumo principus bei nepažeisti vietovės ar miesto gamtinės ir urbanistinės aplinkos bei užtikrinti gerą sistemos veikimą.
Nuo XX a. vidurio inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Valstybės nuosavybė ir valdymas, vertikali integracija ir masto ekonomija buvo laikomos pagrindinėmis priemonėmis vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau ne tik teorija ir užsienio šalių pavyzdžiai, bet ir Lietuvos patirtis atskleidžia, kad privati nuosavybė visuomenei ir ekonomikai yra naudingesnė nei valstybinė. Valstybinės institucijos tvarkosi blogiau nei privatus subjektas, nes turi mažiau paskatų gerai tvarkytis, nuolat painioja ekonomiką su politika, taip spręsdamos vienadienes politines problemas. Privatus subjektas rizikuoja savo, o ne kitu turtu, pelnas reiškia visų pirma jo paties turto padidėjimą, nuostolis - jo turto sumažėjimą. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas.
Šiuolaikinės teisės sampratos esmė atkleidžiama per subjektinis teisių ir pareigų vienovę. Šis santykis, nulemts teisės individų išlikimo ir klestėjimo poreikis. Ši vienovė reiškia, jog individas, siekdamas apsaugoti savo interesus, yra priverstas gerbti kito asmens tokias pat teises.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymai negeneruoja šias nuosavybės teises, o ne jas nustato. Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas. Iš pradžių reglamentuojami bendruomeniniai daikts valdymo santykiai, o tik vėliau atsiradus valstybei ir teisei, susiformavo nuosavybės teisė ir ją užtikrinanti teisinė sistema, pagrįsta valstybės prievartos priemonėmis.
Šis teiginys patvirtina nuostatą, jog nuosavybė yra prigimtinis reiškinys, t.y. įgimta žmonių bendruomenės egzistavimo prielaida, kuri yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu. Tačiau nuosavybės teisės įgyvendinimas nėra absoliutus ir turi tam tikras ribas. Tokia Konstitucijos 23 str. 1 d. įtvirtinta nuostata įpareigoja savininką, ir šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija. Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas kontroliuoja valstybės taikomas priemones remdamasis proporcingumo reikalavimu. Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant visuomenės interesus , nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas visuomenės interesais net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.
Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. šiuo paimamu turtu. Tačiau turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisę taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas. Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankais nuosavybės teisės objektais.
Tokiu būdu, šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šių objektų savininkų nuosavybės teisės gynimo ribas.
Teisės ir pareigos įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtints teisinis fakts atsiradimu. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymais nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus. Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir atitinkamai įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokis prievolis, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisis į tą turtą neturi.
Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinis šios teisės įgijimo pagrinds, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisis. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisis nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Šios teisės ir pareigos apimtis priklauso nuo šios teisės įgijimo pagrinds. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2007 J.G., V. V. v J. Į. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. Prie išvestinis nuosavybės teisės pagrinds, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus.
Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu. Vienas iš pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrinds - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinis statinis grupei, valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą. Į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.
Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinis įrodyms, lobis ir radinis perdavimo, apskaitos, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo nuostatos. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisės perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šis sąlygs visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą. Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisis ir pareigs, kiek jis turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ką kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatyms leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu. Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.
Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje šilumos tiekėjo įrenginiai sujungti su šilumos vartotojo nuosavybės arba buitinių šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais prieš šilumos punkto įrenginius arba už šilumos punkto įrenginių priklausomai nuo jų nuosavybės. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimis tiekimo-vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje negu šilumos pirkimo-pardavimo vieta arba bute ar kitose patalpose. Neatsižvelgiant į tai, kur nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba, atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje. Tokiu atveju šilumos vartotojo nuosavybės arba buitinių šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo-vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie šilumos vartotojai.
Jeigu pastato (daugiabučio namo) buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai turi šilumos įvadą, sujungtą su šilumos perdavimo tinklais, šilumos vartotojų prašymu tiekimo-vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose šilumos vartotojo buto ar kitos patalpos šilumos įvade įrengtas atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su buto ar kitos patalpos šilumos įrenginiais.
Šilumos tiekėjas pagal šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto ar kitų patalpų savininkui - buitiniam šilumos vartotojui šilumą butams ar kitoms patalpoms, įskaitant bendro naudojimo patalpas, šildyti, vėdinti, geriamam vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp daugiabučio namo valdytojo ir pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo. Šiuo atveju teisės akte nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, prižiūrėtoją pasirenka daugiabučio namo valdytojas ir su juo sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Daugiabučio namo valdytojas gali būti prižiūrėtojas, jeigu jis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.
Šilumos tiekėjas pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato savininkui - šilumos vartotojui šilumą pastatui šildyti, vėdinti.
Jeigu pastato savininkas nesudaro pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties su prižiūrėtoju, tai neatleidžia jo nuo prievolės vykdyti teisės aktuose nustatytas prižiūrėtojo funkcijas.
Jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ir yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas pagal sudarytą sutartį su elektros tiekėju tiesiogiai atsiskaito už šilumos punkto įrenginiuose sunaudotą elektros energiją. Pasirašius atitinkamą elektros tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir valdytojo susitarimą, informaciją apie šilumos punkte suvartotos elektros energijos kiekį gali pateikti valdytojas.
Šilumos tinklai Vilniuje
tags: #nuosavybes #ir #turto #eksploatavimo #riba #nustatoma