Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, kai asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens.
Iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka Civilinio kodekso (CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
Pažymėtina, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė.
Jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
Sąlygos Nuosavybės Teisei Įgyti Pagal Įgyjamąją Senatį
Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turtą, asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame prašo teismo konstatuoti, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Šios sąlygos yra:
- Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.
- Yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos:
- Daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai.
- Daikto nėra įregistruotas kito asmens vardu.
- Visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.
- Daikto visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas.
Teismui konstatavus šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.
Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai.
Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai.
Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, kurių valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą.
Toks CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą.
Tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Byloje nustatyta, kad garažai buvo pastatyti karinio dalinio teritorijoje gavus karinio dalinio vado leidimą statyti garažus, t. y. garažų statyba buvo pradėta negavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimo, kuris turėjo būti gautas pagal garažų statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą, į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys garažų priėmimą naudoti valstybinėje komisijoje arba garažų įteisinimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Neįgiję nuosavybės teisės naujo daikto sukūrimo pagrindu asmenys negalėjo šios teisės perleisti ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog garažai buvo pastatyti karinio dalinio teritorijoje gavus karinio dalinio vado leidimą, teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog garažai buvo pastatyti savavališkai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Aplinkybė, jog garažai asmeniniams automobiliams laikyti buvo statomi karinio dalinio teritorijoje, kuri nėra skirta tokių objektų statybai, būtų reikšminga, jeigu byloje būtų sprendžiama dėl garažų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, bet ne dėl teisėto garažų valdymo, kaip vienos iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Kadangi garažai buvo pastatyti karinio dalinio teritorijoje gavus karinio dalinio vado leidimą, jeigu būtų nustatyta, kad kai kurie iš jų buvo naujai sukurti (pastatyti) pareiškėjų, o kiti - asmenų, iš kurių pareiškėjai teises įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, teismo vertinimu, būtų pagrindas pripažinti, kad garažų valdytojais pareiškėjai tapo teisėtai.
Kasaciniame skunde pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės apie per visą garažų valdymo laikotarpį įdėtas asmenines lėšas, darbą ir pastangas reikšmingos nustatant ir vieną iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų - daikto valdymą kaip savo, kadangi ši sąlyga turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad daikto valdytojas per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į daiktą, elgdamasis su juo kaip savininkas, bet ir su valdomu daiktu susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines išlaidas, būtinas daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, atlygino daikto padarytą žalą, mokėjo su daiktu susijusius mokesčius, kitus privalomus mokėjimus ir pan.).
Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir nevertino.
Apibendrinant, įgyjamoji senatis yra svarbus nuosavybės teisės įgijimo institutas, kurio taikymas reikalauja atidaus visų sąlygų įvertinimo, o teismų praktika šioje srityje yra nuolat tobulinama.